- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-09
- Bylos Nr.
- 2A-804-265/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- V., V. K.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-794-351/2011 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei V. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą, Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti sūnaus M. G. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo A. G. nepilnamečio sūnaus M. G., gimusio 2010-01-03, naudai po 500 Lt periodinių kasmėnesinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2011-03-04) iki sūnus sulauks pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ją priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už keturis mėnesius t.y. už laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2011-03-04, viso 2 000 litų.
Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su sūnumi M. G. tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-12-20 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nustatė nepilnamečio M. G. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo A. G., nepilnamečio sūnaus M. G., gimusio 2010-01-03 naudai po 300 Lt periodinių kasmėnesinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos 2011-03-04 iki sūnus sulauks pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nepilnamečio M. G. motiną V. K.. Taip pat pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo A. G. 685 Lt nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat teismas nustatė atsakovo A. G. bendravimo su sūnumi tvarką. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog atsakovas yra iš dalies darbingas, jo gaunamos pajamos invalidumo pašalpa. Įrodymų, jog atsakovas gauna ir kitas pajamas, į bylą nepateikta. Jis turi du išlaikytinius iš ankstesnės santuokos. Tuo tarpu ieškovės gaunamos mėnesio pajamos, turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl atsižvelgiant į tai teismas padarė išvadą jog ieškovė gali skirti didesnę dalį savo gaunamų pajamų sūnui išlaikyti – 500 Lt. Teismas, atsižvelgė į tai, kad atsakovo galimybės dirbti apribotos, todėl jo naštą vaiko išlaikymui sumažino iki 300 Lt, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovas turi turto - trijų kambarių butą Kauno m., du automobilius, yra iš dalies darbingas ir gali rasti būdų išlaikyti sūnų iki jis sulauks pilnametystės. Teismas atsakovo pateiktus pirkimo čekius nelaikė patikimais įrodymais, kadangi jie teismui kėlė pagrįstų abejonių, nes didesnė dalis čekių yra išduoti 2011-07-12, prekės pirktos iš tų pačių parduotuvių skirtingomis valandomis, čekiuose išvardintos prekės neatitinka 1 metų ir 7 mėnesių vaiko amžiaus poreikių, pvz. buvo pirktas sijonas Flamingo, papuošalas plaukams, lėlė Baby Born, seilinukas, kūdikių bateliai ir pan. Be to, dalis daiktų, kaip vaikiška lovytė, vaikiškas vežimėlis, buvo pirkti iki 2010-11-01, kai ieškovė išlaikymo įsiskolinimo už ankstesnį laikotarpį nereikalavo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovė nurodo, kad teisė į išlaikymą atsirado nuo tada, kai jie išsiskyrė, t.y. nuo 2010-11-01. Teismui nustačius, jog atsakovas yra pajėgus mokėti po 300 Lt išlaikymą sūnui kas mėnesį, padarė išvadą, jog įsiskolinimo sumą už 4 mėnesius sudaro 1200 Lt, kadangi ieškovė pripažino, kad gavo iš atsakovo 515 Lt vaiko išlaikymui, todėl šia suma išlaikymo įsiskolinimą sumažino ir iš atsakovo priteisė 685 Lt dydžio įsiskolinimą ( CK 3.200str.). Atsakovo dovanas - dviratuką ir kombinezoną teismas nepripažino tinkamu išlaikymo teikimu, nes atsižvelgiant į vaiko amžių šie daiktai negali patenkinti būtiniausių vaiko poreikių. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgiant į atstumą tarp Šilutės ir Vilniaus, taip pat į pateiktus automobilio registracijos liudijime nurodytus techninius duomenis, ieškovės kelionės išlaidas iš Šilutės į Vilnių ir atgal, kurias ji patyrė vykdama į Vilnių DNR ekspertizės atlikimui, sumažino iki 322,48 Lt. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2957,48 Lt (135,00 Lt žyminis mokestis, 2500 Lt už suteiktą teisinę pagalbą, 322,48 Lt kelionės išlaidos DNR ekspertizei atlikti).
Atsakovas su priimtu teismo sprendimu sutinka iš dalies ir skundžia tik tą teismo sprendimo dalį, kuria iš jo buvo priteistas 300 Lt materialinis išlaikymas iki M. G. pilnametystės, dėl priteisto 685 Lt išlaikymo įsiskolinimo ir priteistų 1 120,48 bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jo po 300 Lt kas mėnesį materialinį išlaikymą, netinkamai taikė ir aiškino CK 3.192 straipsnį, netinkamai nustatė jo turtinę padėtį. Pasak atsakovo, jo gaunamos pajamos nepatenkina net minimalių jo poreikių, kadangi vienintelės pajamos yra gaunamos socialinės išmokos – netekto darbingumo pensija, kurią sudaro 284 Lt ir gaunama 284 Lt pašalpa iš Socialinės rūpybos. Taip pat atsakovas nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad jam nustatytas 50 proc. darbingumas, todėl jis negali susirasti darbo, nes gydosi. Taip pat atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog jis turi kitų išlaikytinių iš ankstesnės santuokos, kuriems moka per mėnesį po 125 Lt. Atsakovas nurodo, jog nepilnamečio M. G. išlaikymui per mėnesį gali skirti po 130 Lt per mėnesį, jo vertinimu, priteisus šią sumą nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti. Taip pat atsakovas nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo buvo priteistas įsiskolinimas ir nurodo, jog ieškovei siuntė pinigus, pirko vaikui rūbus, žaislus. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys čekiai, kurių teismas nevertino. Taip pat apeliantas laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo vaikui pirktas dviratukas ir kombinezonas nepripažintas tinkamu išlaikymo teikimu. Atsakovo vertinimu, šie daiktai prisideda prie vaiko poreikio tenkinimo. Esant šioms aplinkybėms atsakovas nurodo, jog įsiskolinimo nėra. Atsakovas taip pat nesutiko su ta teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apelianto vertinimu, nors užmokesčio už advokato teisinę pagalbą, suteikto ieškovei pirmosios instancijos teisme, dydis ir neviršija rekomenduojamo, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas priteisti visas išlaidas, turėtas už advokato teisinę pagalbą. Be to, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jo ieškovei 2 500 Lt už advokato teisinę pagalbą, nenurodė motyvų bei neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Dėl to teismas turėjo priteisti iš jo mažesnes bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir teismo precedentais bei atsižvelgusi į apskųstą teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis, pripažįsta nepagrįstais apelianto nurodytus argumentus ir sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada dėl iš apelianto priteistino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą : tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų nedirba ar neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad atsakovui ir nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis, tai neeliminuoja jo pareigos aktyviai ieškotis jo sveikatos galimybes atitinkančio darbo. Iš byloje esančio darbingumo lygio pažymos matyti, kad ieškovui nustatytas terminuotas nedarbingumas iki 2013-06-08, tai reiškia, jog atsakovo darbingumas yra tik laikinai apribotas. Be to, iš išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, kad atsakovas negali dirbti tik tokio darbo, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, taip pat negali kelti daugiau kaip 15 kg krovinių rankomis bei negali dirbti viršvalandinių darbų. Teisėjų kolegijos vertinimu, rinkoje yra didelė pasiūla darbo, kurį atsakovas pagal savo sveikatos būklę gali dirbti. Dėl to vien tik aplinkybė, kad jam nustatytas 50 proc. nedarbingumas, neeliminuoja jo pareigos išlaikyti nepilnamečio sūnaus ir nesuteikia teisės remiantis šia aplinkybe simuliuoti darbo paiešką. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo finansinės padėties, sveikatos būklės bei neatsižvelgė į turimų išlaikytinių skaičių. Priešingai, pirmosios instancijos teismas įvertino visas šias aplinkybes ir konstatavo, jog atsakovas turi turto - trijų kambarių butą Kauno m., du automobilius ir yra iš dalies darbingas, todėl finansiškai pajėgus teikti po 300 Lt kas mėnesį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo išvada priteisti iš apelianto nepilnamečiui vaikui išlaikyti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės atitinka teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Taip pat nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl įsiskolinimo dydžio priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo pateikti pirkimo čekiai nėra patikimais įrodymais, kadangi čekiuose išvardintos prekės neatitinka 1 metų ir 7 mėnesių vaiko amžiaus ir jo poreikių, pvz. buvo pirktas sijonas Flamingo, papuošalas plaukams, lėlė Baby Born, seilinukas, kūdikių bateliai ir pan. Sunku paaiškinti atsakovo sūnaus poreikius atitinkančią prekę sijoną Flamingo, papuošalą plaukams, lėlę Baby Born ar batelius kūdikiams, kai atsakovo vaiko lytis yra vyriška, o jo amžius šių prekių pirkimo metu – 1 metai ir 7 mėnesiai negali būti prilygintas kūdikiui. Netgi jeigu teismas ir būtų pripažinęs visus atsakovo pirktus daiktus kaip išlaikymo teikimą sūnui, vis tiek tai nesudaro sumos, kurią atsakovas privalo teikti savo vaikui. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus atsiranda nuo vaikų gimimo, atsakovo sūnui sprendimo priėmimo dieną buvo beveik du metai. Esant šiai aplinkybei konstatuotina, kad atsakovas savo sūnui turėjo skirti ne mažiau kaip 7 000 Lt, tačiau nepaisant to, kad dalis pirktų daiktų net negali būti priskiriami prie vaiko poreikio tenkinimo, ši suma vis tiek nesusidaro. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų teikęs išlaikymą vaikui už ieškovės prašomą priteisti 4 mėnesių laikotarpį. Didžioji dalis pirktų prekių ir atsakovo nurodomas vaikiškas kombinezonas bei dviratukas pirkti jau ieškovei pareiškus ieškinį teisme. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus ir pagrįstai priteisė įsiskolinimą už keturis paskutinius mėnesius iš atsakovo, mažindamas jį priteista mėnesine išlaikymo suma bei ieškovo sumokėtais 515 Lt ieškovei, kurie buvo skirti vaiko išlaikymui.
Taip pat nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog advokato pagalbai skirtos išlaidos neviršija nustatytų rekomenduojamų dydžių. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri būtų pagrindas mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, o tik apsiribojo niekuo nepagrįstu teiginiu, jog šios išlaidos yra per didelės. Taip pat nepagrįstas atsakovo teiginys, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 dalimi, kuri reglamentuoja proporcingą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nemažino atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, nors jo priešieškinį tenkino iš dalies, o jo turėtas bylinėjimosi išlaidas įskaitė į ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to atmestinas atsakovo apeliacinis skundas dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.