- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-08
- Bylos Nr.
- 2A-26-278/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.), Eigirdas Činka
- Ieškovas
- G. Č.
- Atsakovas
- R. Č.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-26-278/2015
Teisėjas Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01046-2013-8
2015 m. sausio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Č. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-63-857/2014 pagal ieškovo G. Č. ieškinį atsakovei R. Č., išvadą teikiančiai institucijai Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. Č. prašė teismą sumažinti Biržų rajono apylinkės teismo 2012-12-07 sprendimu iš jo nepilnametei dukrai A. Č. priteisto 400 Lt periodinio išlaikymo dydį iki 150 Lt bei įpareigoti atsakovę R. Č. leisti jam bendrauti su nepilnamete dukra pagal pateiktą grafiką. Nurodė, kad jo turtinė padėtis yra pablogėjusi, dėl ko negali teikti teismo nustatyto išlaikymo nepilnametei dukrai, be to, susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Teigė, jog atsakovė neleidžia jam netrukdomai bendrauti su A. Č..
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Nurodė, kad iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, jog ieškovo turtinė padėtis po 2012-12-07 teismo sprendimo įsiteisėjimo iš esmės pablogėjo. Pažymėjo, kad ieškovas yra sudaręs neterminuotą būsto nuomos sutartį, gauna pajamas. Konstatavo, jog ieškovas neįvykdė teismo nustatytos pareigos pateikti jį aptarnaujančio banko Vokietijoje sąskaitos išrašą, iš kurio būtų galima nustatyti realias jo pajamas, susijusias ne tik su ieškovo individualios įmonės veikla, tačiau ir su Vokietijoje teikiamomis socialinėmis garantijomis ir iš kitų šaltinių gaunamomis pajamomis. Teismas darė išvadą, jog ieškovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra esmingai pablogėjusi ir ieškinio dalį dėl priteisto išlaikymo sumažinimo atmetė. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą bei nepilnamečio vaiko interesus ir nuomonę, ieškovo gyvenamąją vietą, nustatė bendravimo tvarką su nepilnamete A. Č..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. Č. prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas ir pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2012-12-07 sprendimu priteistą iš jo išlaikymą dukrai A. Č., išlaikymo dydį sumažinant iki 150 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodo, kad atmesdamas jo reikalavimą, teismas neįvertino, jog jo gautos pajamos Vokietijoje buvo vienkartinės, epizodiškos. Teigia, kad darbo Vokietijoje neturi ir jokių pajamų nei Vokietijoje, nei Lietuvoje negauna, nekilnojamojo turto, automobilio neturi, todėl kas mėnesį dukrai skirti 400 Lt išlaikymo negali. Nurodo, jog asmeninių sąskaitų Vokietijos bankuose neturi ir tokio išrašo fiziškai pateikti pirmosios instancijos teismui negalėjo, nes šalyje yra daug bankų. Be to, teigia, jog teismas netinkamai įvertino R. Č. turtinę padėtį, o jos nurodytos 800 Lt išlaidos dukters išlaikymui, nepagrįstos jokiais įrodymais. Prašo išreikalauti iš atsakovės R. Č. duomenis apie gaunamas pajamas, pinigines lėšas bankuose ar kredito įstaigose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, duomenis apie atsakovės pajamas už politinę veiklą bei iš Vokietijos finansų ministerijos ir Socialinės apsaugos ministerijos pažymas apie jam išmokėtas/neišmokėtas socialines išmokas.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė R. Č. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Be to, pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko poreikiai ar atsiradusios papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 str. 2 d.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti tėvo ar motinos prašymu, teismas turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu bei aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, kaip ir priteisiant išlaikymą vaikui, atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 straipsnis. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kadangi prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ne tik vaiko poreikiai, bet gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Vertinant tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į bylos faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.
Byloje nustatyta, jog Biržų rajono apylinkės teismo 2012-12-07 sprendimu buvo nutraukta G. Č. ir R. Č. santuoka, nustatyta šalių dukters A. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta su motina bei iš G. Č., nuo 2011-08-23 iki dukters pilnametystės, priteistas išlaikymas A. Č. po 400 Lt (115,85 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, R. Č. paskiriant vaikui skirtų lėšų tvarkytoja (b. l. 13-16). G. Č. apeliacinis skundas dėl priteisto išlaikymo dydžio, Panevėžio apygardos teismo 2013-03-07 nutartimi buvo atmestas (CPK 179 str. 3 d.). Ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, kaip esminį savo turtinės padėties pasikeitimą, G. Č. nurodė, jog jis neturi nekilnojamojo turto, automobilio, nuolatinių darbinių pajamų, o susidaręs priteisto išlaikymo įsiskolinimas viršija 9 500 Lt. Teigė, jog atsakovė gauna nuolatines pajamas, todėl turi galimybę skirti didesnę dalį išlaikymo dukrai. Iš SODRA išreikalautų pažymų apie R. Č. gautas pajamas, pašalpas ir kt. 2012 m. ir 2014 m. laikotarpiu bei valstybės registrų duomenis matyti, jog atsakovės turtinė padėtis nėra esmingai pagerėjusi, nes R. Č. yra iš dalies nedarbinga (darbingumas sudaro 35 proc.), tačiau dirba ir jos pajamas sudaro 117,50 EUR (405,72 Lt) netekto darbingumo pensija bei vidutiniškai 550,30 Eur (1 900 Lt) darbo užmokestis, viso 667,80 Eur per mėnesį, t.y. iš esmės tos pačios pajamos, kurias ji gavo ir sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą (b. l. 42-44,119-123). Atsakovės įsigytas 2001 m. gamybos automobilis Mazda 323, nėra pilnai išmokėtas. Visiems žinoma ir nereikalaujanti papildomų įrodymų aplinkybė, jog vaikui augant jo poreikiai didėja, todėl neatmestina, kad išlaidos šalių dukros išlaikymui yra padidėjusios, nes jai augant neginčijamai padidėjo poreikiai bei išlaidos maistui, aprangai, mokymuisi bei laisvalaikiui. Kadangi atsakovei R. Č. tenka kasdienė dukters priežiūra, padidėjusias išlaidas dengia ji viena, todėl apelianto teiginiai, jog atsakovė turi prisiimti dar didesnę išlaikymo dalį, ar, kad dukters išlaikymui reikalinga 800 Lt suma yra nepagrįsta, vertintini kritiškai. Be to, išlaikymo reikalingumo dydis jau yra nustatytas įsiteisėjusiu 2012-12-07 sprendimu, todėl negali būti ginčijamas ir atsakovei teikti teismui įrodymus šiam dydžiui pagrįsti, nebuvo pagrindo (CPK 18, 182 str.). Įrodymų, kad išlaidos būtiniausiems 16 metų amžiaus dukters poreikiams patenkinti šiuo metu yra sumažėjusios, apeliacinės instancijos teismui G. Č. nepateikė (CPK 178 str.). Apelianto teiginius dėl esminio jo turtinės padėties pablogėjimo teisėjų kolegija vertina kritiškai. Nors ieškinyje ir jo papildyme G. Č. nurodė, kad pragyventi jam padeda artimieji (tėvas ir sesuo), pats važinėja į užsienį (Olandiją, Vokietiją) ieškodamas darbo, bet pastovaus darbo surasti nepavyko, tačiau iš pirmosios instancijos teismui jo pateiktų dokumentų matyti, kad Vokietijoje 2012 m. G. Č. yra įkūręs individualią įmonę, kuri vykdo statybos verslą (patalpų apdaila sausuoju būdu, demontavimo darbai ir t.t., b. l. 23, 69-73). Tai leidžia daryti išvadą, jog priešingai nei priteisiant išlaikymą, kuomet G. Č. neseniai buvo įkūręs įmonę ir teigė neturintis nuolatinių pajamų, ieškovas šiuo metu jau turi galimybę gauti pastovias pajamas. Įvertintina aplinkybė, kad G. Č. 2011 m. Lietuvoje yra dirbęs statybininku, todėl turi patirtį, gali pats dirbti šį darbą ir Vokietijoje ir tai patvirtina jo įsteigtos įmonės ūkinės veiklos pobūdis (b. l. 32). Visuotinai žinoma aplinkybę, jog statybų versle ne tik užsienio šalyse, bet ir Lietuvoje darbuotojų-statybininkų paklausa yra didelė. Šios specialybės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis Lietuvos Respublikoje sudaro apie 637,16 – 724 EUR (2 200 Lt - 2 500 Lt), todėl G. Č. turi galimybę dirbti ir gauti pastovų darbo užmokestį ir gyvenamojoje vietovėje. Vokietijos Respublikoje (pagal pateiktus duomenis G. Č. (duomenys neskelbtini) nuomoja gyvenamąsias patalpas, kas leidžia daryti išvadą, jog apeliantas šioje šalyje dirba ir gyvena, b. l. 66-68) garantuotas minimalus darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 8,5 EUR/val., kas sudaro apie 1 360 EUR per mėnesį, todėl atmestini teiginiai, jog apeliantas negali gauti pastovių pajamų. G. Č. nurodo, kad jo gaunamos pajamos nėra pastovios ir yra nedidelės, tačiau duomenų kokio dydžio jis gavo pajamos iš darbinės veiklos 2014 metais, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, o šiuos įrodymus pateikti turi pats ieškovas (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. Č. kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas, darbingas, todėl turi galimybes gauti pajamas ir teikti priteistą išlaikymą dukrai. Konstatuotina, jog G. Č. neįrodė, kad jo turtinė padėtis iš esmės yra pasikeitusi ir jis neturi galimybės dukrai A. teikti kas mėnesį 2012-12-07 sprendimu priteistą 115,85 EUR (400 Lt) išlaikymą. Ta aplinkybę, jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, nesudaro pagrindo mažinti priteistą išlaikymą ar konstatuoti, jog tai patvirtina esminį G. Č. turtinės padėties pablogėjimą, nes nemokėdamas priteisto išlaikymo dukrai, apeliantas pats blogina savo turtinę padėtį bei pažeidžia dukters teisę gauti išlaikymą.
Dėl paminėtų motyvų tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.