Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-24 · Civilinė byla Nr. 2S-700-553/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-24
Bylos Nr.
2S-700-553/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37201-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Pareiškėjas
Z. D.
Kreditorius
AB DNB bankas
Kategorijos
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-700-553/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37201-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 117.1; 122.4; 128.11; 129.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) antstolio I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-44508-600/2013 išnagrinėjus pareiškėjo Z. D. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis I. G. ir išieškotojas AB DNB bankas.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Skunde nurodė, kad antstolis vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-07-08 išduotą vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0008/11/00327, 2011-02-14 turto arešto aktu areštavo pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini). 2013-08-26 patvarkymu antstolis įkainojo butą 400 000 Lt suma. 2013-08-30 pareiškėjas pateikė prieštaravimą, prie kurio pridėjo 2013-08-29 turto vertinimo ataskaitą, kurioje buto vertė – 567 000 Lt. Antstolis atmetė pareiškėjo prieštaravimą ir patvarkymu nustatė varžytines 2013-11-05 dienai. Pareiškėjas nesutikdamas 2013-10-18 pateikė pakartotinį prieštaravimą. Pareiškėjo ir antstolio turto kainų neatitikimas sudaro 30 proc. Turto vertinimo ataskaita turi oficialiojo rašytinio įrodymo galią. Antstolio 2013-08-26 patvarkyme nurodyta, kad panašių sandorių kaina svyruoja nuo 130 000 Lt iki 570 000 Lt. Tokia kainų amplitudė įrodo, kad konkreti buto vertė negali būti nustatyta abstrakčiai, neįvertinus individualių buto savybių. Butas yra patrauklioje vietoje, atliktas kapitalinis remontas. Butų vertė Vilniuje kyla. Individuali ir konkreti turto vertintojo ataskaita turi didesnę įrodomąją reikšmę. Laikinas pirkėjų nebuvimas neįrodo, kad išvaržomo turto vertė yra mažesnę. Antstolis neįrodė, kad turto vertinimo ataskaitoje nurodyta buto vertė neatitinka rinkos vertės. Antstolio reikalavimas atlikti papildomą ekspertizę ne tik teisiškai nepagrįstas, bet ir ekonomiškai šalims nenaudingas. Prašė panaikinti 2013-10-23 patvarkymą ir nustatyti buto, esančio Kruopų g. 1-16/Plačioji g. 8-16, Vilniuje, kainą 567 000 Lt. Atšaukti buto varžytines.

Antstolis su skundu nesutiko ir persiuntė skundą teismui. 2013-11-11 patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą nurodė, kad 2013-11-06 patvarkymu įkeisto turto varžytinės buvo atšauktos, o vykdomoji byla sustabdyta. Skolininko skundas nagrinėtinas tik dalyje dėl buto vertės nustatymo. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybe taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos tik antstoliui suteikia teisę priimti sprendimą skirti ekspertizę skolininko areštuoto turto vertei nustatyti, o vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui. Tik tuo atveju, jei ekspertizė paskirta antstolio, joje nustatyta vertė yra laikoma areštuoto turto verte. Skolininko pateiktas vertinimo aktas gali būti vertinamas tik kaip įrodymas, tačiau bet kuriuo atveju, antstolio pareiga yra užtikrinti, kad turtas būtų įkainotas objektyviai, kuo maksimalesne kaina. 2013-10-04 patvarkyme detaliai nurodyti argumentai, kodėl antstolis negali vadovautis tokioje vertinimo ataskaitoje nustatyta buto rinkos verte (V/b 0008/11/00327 T. 2, b. l. 43, 59-60). Hipotekinis kreditorius taip pat išreiškė nuomonę, kad įkeisto buto rinkos vertė yra 400 000 Lt. 2013-10-04 patvarkymu skolininkas buvo įpareigotas įmokėti reikiamą sumą ekspertizei apmokėti. Skolininkas reikiamos sumos neįmokėjo. Skolininkas visada turi galimybę pasiūlyti savo pirkėją. Ekspertizės skyrimas antstolio sąskaita, kai šalys nepamoka už ekspertizės atlikimą, tik didina vykdymo išlaidas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime į skundą nurodė, kad skolininko pateikta turto vertinimo ataskaita negali būti prilyginama vykdymo proceso metu antstolio patvarkymo pagrindu atliktai ekspertizei ir ši vertinimo ataskaita gali būti laikoma tik įrodymu pareiškėjo prieštaravimams pagrįsti. Pareiškėjas neįmokėjo 968,00 Lt sumos, reikalingos ekspertui apmokėti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-10 nutartimi nutarė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti 2013-10-23 patvarkymą Nr. 50 2013-10-23 327/11-1H dalyje dėl įpareigojimo skolininkui sumokėti sumą, reikalingą ekspertizei apmokėti, bei įpareigoti antstolį paskirti turto vertinimo ekspertizę išlaidas apmokant iš antstolio sąskaitos. Teismas nustatė, kad skolininkas pateikė turto vertinimo ataskaitą, kuri kelia antstoliui abejonių dėl turto vertės, dėl ko ir buvo pasiūlyta sumokėti reikiamą sumą ekspertizei atlikti. Jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai, kaip šiuo atveju skolininko pateikta turto vertinimo ataskaita, atlikta nekilnojamojo turto vertintojo. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju, kai vykdomojoje byloje yra pateikta turto vertintojo ataskaita, kurioje nustatyta turto vertė 30 procentų skiriasi nuo antstolio nustatytos turto rinkos vertės (567000,00 Lt ir 400000,00 Lt), būtų teisinga, protinga ir sąžininga paskirti turto vertinimo ekspertizę už jos atlikimą sumokant iš antstolio sąskaitos. Minėtos išlaidos bus išieškomos iš skolininko (CPK 682 straipsnio 3 punktas). Šiuo atveju ekspertizės skyrimas antstolio sąskaita nepažeis vykdymo bylos šalių interesų, kadangi kilus akivaizdžiam ginčui dėl turto įvertinimo, antstolio paskirta ekspertizė ir ekspertizės akte nustatyta vertė yra laikoma areštuoto turto verte. Pažymėjo, kad teismas nėra kompetentinga institucija nustatyti nekilnojamojo turto vertę ar konstatuoti vienokios ar kitokios turto vertės teisingumą, pagrįstumą, juolab, kad tiek antstolio, tiek turto vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės ženkliai skiriasi.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas (suinteresuotas asmuo) antstolis I. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutartį dalyje dėl įpareigojimo skolininkui sumokėti sumą, reikalingą ekspertizei apmokėti, panaikinimo bei įpareigojimo antstoliui paskirti turto vertinimo ekspertizę išlaidas apmokant iš antstolio sąskaitos panaikinti ir skolininko skundą atmesti. Nurodo, kad ekspertizės išlaidų apmokėjimas yra skolininko įstatyminė pareiga, kurios jis neįvykdė. Jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, kurios apmokėjimą privalo atlikti prieštaravimus pateikusi šalis, jei ji nėra socialiai remtina. Antstolis iš savo sąskaitos galėtų apmokėti ekspertizę tik tuo atveju, jei jam pačiam kyla abejonių dėl kainos nustatymo ir jis savo iniciatyva skiria ekspertizę arba šalis, prašanti ekspertizės, pagrįstai prašo atidėti mokėjimą (CPK 682 straipsnis). Byloje jau buvo skirtos ekspertizės, kurios buvo apmokėtas iš antstolio sąskaitos, antstoliui nekyla abejonių dėl jų pagrįstumo, todėl antstolis negali būti įpareigojamas savo sąskaita atlikti dar vieną ekspertizę, o jei skolininkui ir vėl netiks nustatyta kaina, dar ketvirtą ar penktą ekspertizę. 2013-08-26 patvarkyme, įkainojant įkeistą butą, buvo detaliai išnagrinėti ir išvardinti realiai įvykę analogiško turto sandoriai ir jų kainos, atsižvelgta į jau skelbtų ir neįvykusių šio buto varžytinių kainas, į šio buto patrauklumą nekilnojamojo turto rinkoje. 2013-03-05 patvarkymu, atsižvelgus į abiejų šalių nuomonę, įkeistas butas buvo įkainotas 567 000 Lt, tačiau antrosios įkeisto buto varžytinės neįvyko už 340 200 Lt. Varžytinėse neužsiregistravo dalyvauti nei vienas varžytinių dalyvis. Tai įrodo, kad įkeisto buto vertė yra mažesnė nei buvo nustatyta skelbiant varžytines ir mažesnė nei mano skolininkas. Skolininko pateiktas ekspertizės aktas gali būti vertinamas tik kaip įrodymas, o antstolis turi užtikrinti, kad vykdymo procese turtas būtų įkainotas kuo objektyviau, kuo maksimalesne kaina, tačiau tokia kaina turo būti artima rinkos vertei. Peržvelgus skolininko pateiktą įkeisto buto ekspertizės akto kopiją, kilo pagrįstų abejonių dėl jos teisingumo. 2013-10-04 patvarkyme buvo detaliai nurodyti argumentai, kodėl antstolis negali vadovautis tokioje vertinimo ataskaitoje nustatyta buto rinkos verte. Skolininkas turi galimybę pasiūlyti savo pirkėją, tačiau to nedaro. Įstatymas neįtvirtina antstolio pareigos skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, jei antstoliui nekyla abejonių dėl turto įkainavimo, tačiau įtvirtina prašančios skirti ekspertizę šalies pareigą ją apmokėti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėjas Z. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutartį nepakeistą ir priteisti pareiškėjo naudai iš antstolio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjo pateikta ataskaita pagrindžia esant abejonių dėl antstolio nustatytos turto vertės įkainojimo teisingumo. Antstolis privalėjo pasinaudoti įstatymine teise skirti ekspertizę nepriklausomai nuo to, ar proceso šalys įmokėjo ar ne įmokas už ekspertizę. Esant ginčui dėl parduodamo iš varžytinių turto vertės, įstatymas ne išieškotojui ar skolininkui, o antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjo areštuoto turto (buto) vertės nustatymo. Pareiškėjo skundžiamu 2013-10-23 patvarkymu (v. b. T. 2, b. l. 66) antstolis nutarė: 1) atsisakyti nustatyti, kad įkeisto buto vertė yra 567 000 Lt, 2) neatšaukti paskelbtų įkeisto turto varžytinių, 3) išaiškinti, kad skolininkui (šiuo atveju pareiškėjui) lieka galioti įstatyminė pareiga įmokėti sumą, reikalingą ekspertizei apmokėti. Pareiškėjas pateikė skundą (v. b. T. 2, b. l. 109-112), kuriuo prašė: 1) panaikinti 2013-10-23 patvarkymą ir nustatyti, kad ginčo turto (buto) kaina yra 567 000 Lt, 2) atšaukti buto varžytines, 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies nutardamas panaikinti 2013-10-23 patvarkymą dalyje dėl įpareigojimo skolininkui sumokėti sumą, reikalingą ekspertizei apmokėti, bei įpareigoti antstolį paskirti turto vertinimo ekspertizę išlaidas apmokant iš antstolio sąskaitos. Tokią poziciją pirmosios instancijos teismas pagrindė aplinkybėmis, kad skolininkas pateikė turto vertinimo ataskaitą, kuri kelia antstoliui abejonių dėl turto vertės, o pagal kasacinio teismo išaiškinimą, jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti; abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinė ir vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė esminę aplinkybę, kad pareiškėjo pateikta turto vertinimo ataskaita kelia antstoliui abejonių dėl turto vertės. Tiek atskirajame skunde, tiek 2013-10-04 patvarkyme (v. b. T. 2, b. l. 60) antstolis aiškiai nurodė, kad jam nekelia abejonių jo 2013-08-26 patvarkymu nustatyto ginčo turto vertė (t. y. 400 000 Lt). 2013-10-04 patvarkyme antstolis taip pat išdėstė išsamius argumentus, kodėl jis negali vadovautis skolininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nustatyta buto rinkos verte (t. y. 567 000 Lt), bei nustatė, kad pareiškėjas Z. D. turi įmokėti 968 Lt sumą, reikalingą ekspertui apmokėti, ir ekspertizė (ją atliktų teismo ekspertas V. S.) bus skiriama tik tuo atveju, jeigu skolininkas įmokės reikiamą sumą. Gavęs 2013-10-04 patvarkymą, skolininkas (pareiškėjas) ne įmokėjo antstolio nustatytą sumą už ekspertizės atlikimą, o pateikė pakartotinius prieštaravimus, reikalaudamas ginčo buto vertę įvertinti 567 000 Lt suma (v. b. T. 2, b. l. 64-65), kuriuos išnagrinėjęs antstolis priėmė pareiškėjo ginčijamą 2013-10-23 patvarkymą. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę“. Pagal CPK 682 straipsnio 3 dalį „Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka“. Taigi pareiškusiam prieštaravimus proceso dalyviui nesumokėjus būtinų išlaidų ekspertizei apmokėti, antstolis turi papildomai nuspręsti, ar reikia skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju pareiškėjas apskundė antstolio patvarkymą, kuriuo jis, kaip prieštaraujantis antstolio nustatytai turto vertei asmuo (skolininkas), buvo įpareigotas į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą pinigų, skirtų apmokėti ekspertizės atlikimą. Pareiškėjas prašė teismo šį patvarkymą panaikinti ir nustatyti, kad ginčo turto (buto) vertė yra 567 000 Lt, t. y. ta suma, kuria pareiškėjas kelis kartus antstolio prašė įvertinti ginčo turtą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie pareiškėjo veiksmai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Pažymėtina, kad skolos išieškojimą iš pareiškėjo turto antstolis pradėjo 2011-02-02 (v. b. T. 1, b. l. 3). Ginčo turtas buvo parduodamas keturiose varžytinėse (dvi pirmos varžytinės ir dvi antros varžytinės), kurios buvo paskelbtos 2012-09-26 (pradinė turto pardavimo kaina 463 200 Lt), 2012-12-12 (pradinė turto pardavimo kaina 347 400 Lt), 2013-05-06 (pradinė turto pardavimo kaina 453 600 Lt), 2013-07-22 (pradinė turto pardavimo kaina 340 200 Lt), tačiau jos visos neįvyko, kadangi jose nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis (v. b. T. 1, b. l. 193-195, 220-222, 256-258; v. b. T. 2, b. l. 10-12). Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pareiškėjo siūloma 567 000 Lt verte ginčo turtas jau buvo vieną kartą įvertintas, t. y. 2013-03-05 patvarkymu (v. b. T. 1, b. l. 243), tačiau nei 2013-05-06, nei 2013-07-22 varžytinėse šis turtas nebuvo parduotas, nors jo pradinė vertė buvo nustatyta atitinkamai 453 600 Lt ir 340 200 Lt. Pareiškėjas (skolininkas) antstoliui pateikė jo užsakymu UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą ginčo turto vertinimo ataskaitą Nr. 1308/05, pagal kurią šis turtas 2013-08-29 dienai (kaip ir 2013-02-15 dienai pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą ginčo turto vertinimo ataskaitą Nr. 1302/02) buvo įvertintas 567 000 Lt suma. Nors pareiškėjas antstoliui kelis kartus teikė įrodymus, kad jo areštuotas turtas vertas 567 000 Lt, tačiau net nustačius tokią turto vertę, jo varžytinėse nei už 20, nei 40 proc. mažesnę pradinę kainą parduoti nepavyko, o pats pareiškėjas taip pat nepasiūlė pirkėjo, kuris jo turtą galėtų nusipirkti už jo siūlomą 567 000 Lt kainą. Visos anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad antstolis pagrįstai pareiškėjo ginčijamu 2013-10-23 patvarkymu atsisakė nustatyti, kad įkeisto buto rinkos vertė yra 567 000 Lt, o pareiškėjui ginčijant antstolio nustatytą vertę (400 000 Lt), antstolis pagrįstai nutarė įpareigoti pareiškėją (skolininką) įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą ekspertizės atlikimui būtiną pinigų sumą nusprendžiant, kad ekspertizė bus skiriama tik po to, kai pinigai bus įmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimą išspręstinas iš esmės atmetant pareiškėjo Z. D. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo Z. D. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų.

Teisėja Aldona Tilindienė