- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- e2-2182-863/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34203-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- Akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 1 082,69 Eur skolą, 68,30 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys priimtas 2018 m. spalio 31 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo siunčiami ieškinyje bei teismo žinomais adresais ir įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka procesinius dokumentus siunčiant jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Darželio g. 9-4, Vilnius, ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas atsakovui paliktas 2018 m. gruodžio 5 d., procesiniai dokumentai atsakovui laikytini įteiktais 2019 m. sausio 6 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2002 m. vasario 1 d. SP AB, „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, remiantis kuria UAB „Vilniaus energijai“ 15 metų terminui buvo perduotos valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto teikimo veikla susijęs AB „Vilniaus šilumos tinklų“ turtas bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorinius klientų įsiskolinamus. Nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. ieškovė nevykdė šilumos energijos teikimo veiklos, tai darė šilumos teikimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. 2017 m. kovo 29 d. pasibaigus nuomos sutarčiai, nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos teikimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė. Tarp ieškovės ir UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. kovo 29 d. buvo pasirašytas turto priėmimo –perdavimo aktas, pagal kurį ieškovei buvo perleistos visos UAB „Vilniaus energijos“ turimos skolos. Reikalavimų perleidimo procedūra buvo baigta 2017 m. birželio 15 d.
Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė nuo 2017 m. kovo 30 d., o iki to UAB „Vilniaus energija“, tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam adresu Darželio g. 9-4, Vilnius, kuris remiantis Nekilnojamo turto registro duomenimis pagal 2005 m. liepos 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. TJN-3540 iki 2018 m. liepos 12 d. priklausė atsakovui A. B.. Tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinės Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau darytina išvada, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis), nes vadovaujantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.391 straipsnis). Atsakovas naudojosi ieškovės teikiama energija tačiau tinkamai su ieškove už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. (UAB „Vilniaus energija“ veiklos vykdymo laikotarpis) ir už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. liepos 12 d. (AB „Vilniaus šilumos tinklai“ veiklos vykdymo laikotarpis) susidarė 1 082,69 Eur įsiskolinimas. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, nėra (CPK 178 straipsnis).
CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktą energiją, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 082,69 Eur skolą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. liepos 12 d. yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti jai 5 procentų dydžio metines palūkanas – 68,30 Eur už pavėluotą atsiskaitymą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 150,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 26 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 0,84 Eur už Gyventojų registro duomenų išrašą, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), iš viso – 27,71 Eur.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,58 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai 1 082,69 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt dviejų eurų ir 69 euro centų) skolą, 68,30 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų ir 30 euro centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 150,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,71 Eur (dvidešimt septynių eurų ir 71 euro cento) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,58 Eur (penkių eurų ir 58 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.