Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio M. P. ir išieškotojo UAB „Senukai“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio M. P. prašymą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotiems asmenims byloje esant UAB „Senukai“, A. G., N. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas vykdomojoje byloje Nr. 0123/10/02290 CPK 596 straipsnio pagrindu pakeisti 2012 m. sausio 29 d. mirusį skolininką J. G. naujais skolininkais – palikimą priėmusiais A. G. ir N. G..

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi antstolio M. P. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0123/10/02290 atmetė.Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 suformuotu išaiškinimu, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, vien tai, kad įpėdinis buvo informuotas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus palikėjui iki įpėdiniui priimant palikimą, nesuteikia kreditoriui teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas.Kreditorius teisę reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas, turi tiktai tokiu atveju, jeigu jis nėra praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino reikalavimams konkrečiam įpėdiniui pareikšti, arba šis terminas kreditoriui buvo pratęstas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka.Teismas nustatė, kad vykdomasis dokumentas išduotas 2010 m. lapkričio 12 d., vykdyti priimtas 2010 m. gruodžio 13 d., skolininkas J. G. mirė 2012 m. sausio 29 d. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui pasibaigė 2012 m. balandžio 29 d. Duomenų, kad kreditorius nuo 2012 m. sausio 29 d. iki 2012 m. balandžio 29 d. pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams A. G. ir N. G., vykdomojoje byloje nėra. Duomenų, kad praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriui UAB „Senukai“ buvo pratęstas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, antstolis nepateikė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu antstolis M. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – antstolio pareiškimą tenkinti ir pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0123/10/02290 skolininką J. G. naujais skolininkais – palikimą priėmusiais A. G. ir N. G.. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismui buvo pateiktos dvi vykdomosios bylos Nr. 0123/09/01044 ir Nr. 0123/10/02290 dėl proceso šalies – skolininko J. G. pakeitimo jo teisių perėmėjais. Vykdomoji byla Nr. 0123/09/01044 buvo pagrindinė byla ir joje buvo atliekami visi veiksmai – surinkti duomenys apie skolininką, jo turtą, paveldėtojus. Dėl teismo darbo organizacinės tvarkos buvo užvestos dvi skirtingos civilinės bylios, kurios paskirtos skirtingiems teisėjams. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-13855-451/2016 antstolio pareiškimą patenkino ir skolininką J. G. pakeitė jo teisių perėmėjais Šioje civilinėje byloje teismas priėmė priešingą procesinį dokumentą ir antstolio prašymą atmetė, todėl, kad negalėjo įvertinti visų pagrindinėje vykdomojoje byloje esančių įrodymų.Vykdomojoje byloje Nr. 0123/09/01044 esantys įrodymai patvirtina, kad advokatė I. K. atstovavo paveldėtoją N. G., kuri kreipėsi į antstolę R. S. dėl palikėjo turto apyrašo sudarymo. Mirusiojo turto apyrašas buvo sudarytas 2012 m. balandžio 13 d., kuriame buvo nurodytos visos mirusiojo skolos ir turtas, tame tarpe ir skola išieškotojui UAB „Senukai“. Dėl nurodytų aplinkybių, teismo nutartis turi būti panaikinta.Atskiruoju skundu išieškotojas UAB „Senukai“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – antstolio pareiškimą tenkinti ir pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0123/10/02290 skolininką J. G. naujais skolininkais – palikimą priėmusiais A. G. ir N. G.. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-13855-451/2016 antstolio M. P. pareiškimas patenkintas ir skolininkas J. G. pakeistas jo teisių perėmėjais.Skundžiamoje nutartyje matyti, kad teismas nesiaiškino ir neįvertino aplinkybės, kad skolininko J. G. turtą jo įpėdiniai paveldėjo pagal turto apyrašą. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, kad antstolis M. P. apie išieškotojo UAB „Senukai“ reikalavimą informavo skolininkės N. G. atstovės nurodytą asmenį – antstolę R. S..Teismas neatkreipė dėmesio, kad turto apyrašas buvo sudarytas nepraėjus trims mėnesiams po palikėjo mirties. Skolininkas J. G. mirė 2012 m. sausio 29 d., antstolis M. P. antstolei R. S. ir skolininko įpėdinės N. G. atstovei advokatei I. K. pažymą apie vykdomus išieškojimus iš skolininko J. G. pateikė 2012 m. kovo 30 d., o antstolė R. S. turto apyrašą sudarė 2012 m. balandžio 13 d., todėl negalima laikyti, kad kreditorius praleido CK 5.63 straipsnyje numatytą palikėjo įpėdinių informavimo terminą ir tai negali būti kliūtimi pakeisti skolininką vykdymo procese.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar gali būti pakeistas skolininkas vykdymo procese, jei palikimas priimtas pagal apyrašą, sudarytą nepasibaigus palikimo priėmimo terminui.Materialinės teisės norma, įtvirtinta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.Procesinė teisės norma, įtvirtinta CPK 596 straipsnyje numato procedūrą, kas, kokiu būdu ir kur turi kreiptis, kad vykdymo procese būtų pakeistas skolininkas ar išieškotojas.Šioje konkrečioje byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar išieškotojas turėtų kreiptis į teismą CK 5.63 straipsnio pagrindu su reikalavimais palikimą priėmusiems įpėdiniams, ar antstoliui pakanka tik procesinės teisės normos pagrindu prašyti pakeisti skolininkus vykdymo procese.Nagrinėjant skundą apeliacine tvarka akcentuotina keletas aplinkybių, kurios reikšmingos tinkamam bylos nagrinėjimui.Pirmiausiai svarbu pasisakyti dėl subjektų, galinčių įgyvendinti teisę kreditorių reikalavimams pareikšti. Svarbu, jog Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad reikalavimus palikimą priėmusiems asmenims gali pareikšti tik patys kreditoriai asmeniškai. Šios teisės normos aiškinimas (dėl subjektų rato) atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau- ir LAT) praktikoje.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 5.63 straipsnio taikymo yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę dėl subjektų rato, t. y. kas gali reikšti reikalavimus. LAT yra nurodęs, jog pagal CK 5.63 straipsnio reglamentavimą informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto. Atsižvelgdama į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, teisėjų kolegija tai pat konstatavo, kad pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris vykdo kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis (žr. 2011 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011).Pažymėtina, jog 16 punkte nurodytoje LAT nutartyje nustatytos teisės išaiškinimo taisyklės dėl subjektų rato, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pakeitęs pirmosios instancijos teismo nutartyje minimose LAT nutartyse Nr. 3K-7-18/2014 ir 3K-3-122-916/2016. Priešingai, išplėstinė teisėjų kolegija ir 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje Nr. 3K-7-18/2014 konstatavo, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis.Antra svarbi, ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu turinti esminę reikšmę, aplinkybė – terminas, kada pareiškiami kreditorių reikalavimai.Byloje nekyla ginčo, jog dėl palikimo priėmimo įpėdiniai kreipėsi nustatytu terminu, t. y. trijų mėnesių laikotarpiu. Taip pat nekyla ginčo, jog palikimas buvo priimtas pagal apyrašą, o kreditorių reikalavimai turto apyrašą sudarančiam subjektui taip pat buvo perduoti nepasibaigus trijų mėnesių terminui. Pats turto apyrašas taip pat buvo sudarytas nepasibaigus šiam trijų mėnesių terminui.Esant 19 punkte nustatytoms aplinkybės, daroma vienareikšmiška išvada, jog buvo pasiektas CK 5.63 straipsnyje nustatytas tikslas- užtikrinti, kad įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Šio veiksmo atlikimas, nepraleidus įstatyme nustatyto trijų mėnesių laikotarpio, leidžia teigti, jog kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas.Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo 20 punkte padarytos išvados neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-122-916/2016 suformuluotai praktikai. Skiriasi šios bylos ir dabar nagrinėjamos bylos esminės aplinkybės, o būtent tai, kad LAT nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, jog praleistas trijų mėnesių terminas turto apyrašui sudaryti, o dabar nagrinėjamoje – nepraleistas. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis šioje LAT nutartyje suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis nagrinėdamas antstolio pareiškimą dėl skolininko pakeitimo.Taigi konstatuojama, jog tiek kreditoriaus reikalavimai buvo pateikti, tiek skolininko turto aprašas buvo sudarytas nepraleidus CK 5.63 straipsnio pirmojoje dalyje numatyto trijų mėnesių termino. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendintas, nes materialinis teisių ir pareigų perėmimas tarp išieškotojo ir naujųjų skolininkų yra įvykęs, o tai sudaro prielaidas mirusį skolininką pakeisti naujuoju skolininku CPK 596 straipsnio pagrindu. Priešingai aiškinant CK 5.63 straipsnio pirmosios dalies ir CPK 596 straipsnio nuostatas, t. y. taip, kad net ir įstatymo nustatytu terminu pateikus informaciją apie kreditorių reikalavimus bei įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu sudarius turto apyrašą, o iš kreditoriaus dar vis tiek reikalaujant papildomai kreiptis į teismą CK 5.63 straipsnio bei CPK 576-578 straipsnių pagrindu- tokia situacija neatitiktų Civilinio proceso principų ir tikslų.Esant išvardintoms aplinkybėms konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normą dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo (CK 5.63 str.) ir procesinės teisės normą, reglamentuojančią skolininko pakeitimą vykdymo procese (CPK 596 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskiruosius skundus patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Antstolio M. P. pareiškimą patenkinti. Vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0123/10/02290 pakeisti vykdymo procese mirusį skolininką J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į naujus skolininkus – A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.