- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-208-357/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- K. R.
Pranešėja R. Bartašienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03094-2010-1
TeisėjaE. Matulaitienė Procesinio sprendimo kategorija 121.
NUTARTIS
2011 m. balandžio 21 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4116-77/2010 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei K. R. dėl susitarimo sąlygos pripažinimo negaliojančia, skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. N. ieškiniu (1 – 3 b. l. ) kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas pripažinti 2008-10-17 pasirašytą sandorio sąlygą – pardavusi paveldėtą butą (duomenys neskelbtini), atiduoti – negaliojančia; priteisti 10 000,00 Lt skolą; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10 000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 19 d. surašytu testamentu jo ir atsakovės motina J. N. paliko jam butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jis jau gyveno testamento surašymo metu. Butas buvo labai apleistas, jis jį susitvarkė, išsikalė vidų, įdėjo plastikinius langus, šarvo duris, sutvarkė grindis, sienas, kieme pastatė šiltnamį, kiemą aptvėrė tvora, atliko kitus remonto darbus. Jis butą remontavo kaip savo, nes buvo įsitikinęs, kad po motinos mirties butas nuosavybės teise atiteks jam. Po motinos mirties 2008 m. sausio mėnesį sužinojo, kad jo butą 2006 m. testamentu mama užrašė atsakovei, pareikalavus išsikelti iš buto, nes ji nori jį parduoti, ieškovas, pareikalavęs jos sumokėti jam nors dalį išleistų lėšų buto remontui.Abu sutarė, kad atsakovė sumokės ieškovui 10000 Lt už buto remontą, surašė pasižadėjimą, kad, pardavusi paveldėtą butą, ji sumokės jam 10000 Lt už atliktus remonto darbus.Tačiau atsakovė delsia parduoti butą, nenorėdama mokėti jam pasižadėjime nurodytos sumos, prašo už tą butą nerealios kainos. Seseriai pareikalavus išsikelti, jis turėjo imti kreditą, kad nusipirktų sodo namelį, kurį taip pat reikia remontuoti. Jeigu atsakovė nebūtų pažadėjusi jam sumokėti nors dalį pinigų už buto remontą, jis būtų pasiėmęs bent savo plastikinius langus, šarvo duris, ir panaudojęs juos naujame savo būste. O į seseriai atitekusį butą būtų sudėjęs tuos langus ir duris, kurie buvo, kai jų motina tą butą nupirko. Bute(duomenys neskelbtini), jis deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo pat to buto nupirkimo.
Atsiliepimas
Atsakovė K. R. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovo A. N. ieškinį patenkino visiškai. Panaikino 2008 m. spalio 17 d. atsakovės K. R. ir ieškovo A. N. pasirašytame „Pasižadėjime“ įrašytą sąlygą“Pardavusi paveldėta butą (duomenys neskelbtini) atiduoti“(CK 6.228 straipsnio 1, 2 dalys); Priteisė iš atsakovės K. R. 10000, 00 Lt pagal 2008-10-17 šalių pasirašytą sandorį, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 10000, 00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010 m. balandžio 16 d.iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 1500, 00 Lt ieškovui A. N.; priteisė iš atsakovės K. R. 10, 00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad iš 2008-10-17 atsakovės surašyto ir ieškovo pasirašyto Pasižadėjimo šalintina tik nuo atsakovės valios priklausanti sąlyga. Kadangi atsakovė iki susitarime Pasižadėjime nurodyto termino pabaigos 2009 m. birželio 1 d. paveldėto buto nepardavė ir su ieškovu per nustatytą terminą neatsiskaitė, laikė, kad atsakovei prievolė atsiskaityti su ieškovu šalių susitarimu buvo iki 2009 m. birželio 1 d.(CK 6.32 str.1, 2 d.). Atsakovei neįvykdžius prievolės iki susitarime nurodyto termino 2009 m. birželio 1 d., ji pažeidė šią prievolę (CK 6.63 str.1 d.2 p.) Iš atsakovės priteisė ieškovui pagal šį sandorį 10000, 00 Lt, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos 10000, 00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m.balandžio 16 d.iki visiško teismo sprendimo įvykdymo CK 1.73 str.1 d.1 p., 2 d., 6.192 str.2 d., 6.200 str.4 d., 6.205, 6.213 str.1 d.; 6.228 str.1, 2 d., 6.38 str.1 d.; 6.37 str.2 d.; 6.210 str.1 d. pagrindu.
Šalies argumentai
Atsakovė K. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė proceso teisės normas, pažeidė rungimosi (CPK 12 straipsnis), dispozityvumo (CPK 13 straipsnis), šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principus, akivaizdžiai peržengė Ieškovo ieškinio ribas, pakeitė Ieškovo ieškinio dalyką, priteisė ieškovui tai, ko jis nereikalavo, todėl toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisinį santykį tarp Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5147-79/09, ir ieškovo pareikšto ieškinio šioje byloje, nepagrįstai netaikė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatų.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje taikė CK 6.501 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, teismo sprendimas šioje dalyje nėra aiškus ir motyvuotas, todėl negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
4. Teismas nenurodė, kodėl atmeta atsakovės atsikirtimus, kad 2008-10-17 pasižadėjimas yra moralinis įsipareigojimas (prigimtinė prievolė), netinkamai aiškino 2008-10-17 pasižadėjimą, pažeidė CK 6.35 straipsnio 4 dalį, CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Be to, teismas iš vienos pusės konstatuodamas, kad galutinis sandorio terminas yra 2009 m. birželio 1 d., o iš kitos pusės sutikdamas, kad nuo atsakovės valios priklauso sąlyga „pardavusi paveldėtą butą (duomenys neskelbtini)atiduoti", šioje dalyje priėmė aiškiai prieštaringą sprendimą, kadangi iš vienos pusės anksčiau minėtai sąlygai „pardavusi paveldėtą butą(duomenys neskelbtini), atiduoti" suteikė teisinę reikšmę, jos buvimą laikė kliūtimi ieškovui reikalauti 10 000 Lt iš atsakovės, o iš kitos pusės laikė, kad „galutinis sandorio terminas 2009 m. birželio 01 d.
5. Teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad teismas taiko CK 6.228 straipsnio 1, 2 dalį, tačiau tinkamo motyvavimo dėl šių normų taikymo šiai konkrečiai bylai nėra - nėra nurodyta, kokios tarpusavio prievolės kyla pagal 2008 m. spalio 17 d. pasižadėjimą, kodėl tos prievolės viena kitos atžvilgiu yra tokios neproporcingos, kad šokiruoja.
Atsiliepimas
Ieškovas A. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės surašytas ir šalių pasirašytas dokumentas nėra paskolos sutartis ir sprendė, kad tai yra sutartis dėl turto pagerinimo išlaidų (LR CK 6.501 str. 1,2d.). Apeliantė savo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ieškovas ieškinyje suformavo ieškinio pagrindą ir dalyką, vienu iš ieškinio reikalavimų nurodydamas reikalavimą priteisti iš atsakovės 10000 Lt skolą, tačiau teismas priteisė ieškovui 10000 Lt iš atsakovės ne kaip skolą pagal paskolos sutartį, bet kaip atlygį už turto pagerinimą. Ginčo atveju neginčijama, kad ieškovas suformuoja ieškinio pagrindą ir dalyką, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, išdėstyti faktines jį pagrindžiančias aplinkybes, tuo tarpu juridinio ieškinio pagrindo nustatymas - teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus kolegijos 2009-04-03 nutartis, civ. bylos Nr. 3K-3-152/2009; 2008-08-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008-11-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-534/2008).
2. Nepagrįsti atsakovės motyvai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisinį santykį tarp Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-04 įsiteisėjusio sprendimo civ. byloje Nr. 2-5147-79/09 ir pareikšto ieškinio byloje, nepagrįstai netaikė CPK 182 str. 2p. nuostatų. Ieškiniai nėra tapatūs, pareikšti kitu teisiniu pagrindu ir sprendimas neturi prejudicinės galios.
3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, kad ieškovas nuo 2004 m. žinodamas apie motinos surašytą testamentą, kuriuo butą (duomenys neskelbtini)paliko ieškovui, turtą tvarkė ir prižiūrėjo kaip savo; atsakovė, žinodama apie motinos pakeistą valią niekaip neinformavo ieškovo apie įvykusius pasikeitimus, nestabdė ieškovo leisdama su turtu elgtis kaip su savo, turtą toliau remontuoti, jį gerinti, kas leidžia tvirtinti, jog pagerinimai bute atlikti atsakovės sutikimu. Civilinio kodekso normos, nustatančios panaudos sutarties sampratą - LR CK 6.629 str. l d., to paties straipsnio 2 d. nurodo, kad panaudos santykiams taikomos ir CK 6.501 str. nuostatos.
4. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą 2010-12-30 sprendimą teisingai išaiškino pasižadėjimo sąlygas, įvertino tikslus, tikruosius šalių ketinimus, vertino šalių elgesį, subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio, faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu (CK6.193 str.). Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė ieškovo patirtas išlaidas dėl turto pagerinimo, kuris atiteko jai, pripažino ir pažadėjo jas atlyginti sandoryje nurodytomis sąlygomis iki nurodyto apibrėžto sandorio įvykdymo galutinio termino. Atsakovės niekas negali priversti parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą kitokiomis sąlygomis, nei ji pati nori, ir iš viso priversti parduoti jai priklausantį turtą.Teismas pagrįstai darė išvadą, kad Pasižadėjime nurodyta sąlyga „Pardavusi paveldėtą butą(duomenys neskelbtini), atiduoti" sudaro sąlygas atsakovei piktnaudžiauti savo teise realizuojant ar nerealizuojant turtą, dėl to pažeidžiant ieškovo teisę gauti laiku sutartyje nurodytą atlygi.
5. Atsakovė pinigų nemokėjimą teisindama moraline pareiga, 2008-10-17 pasižadėjimo neginčijo ir dėl jo atskiro reikalavimo nereiškė, priešingai išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5147-79/ 2010 neneigė pareigos gražinti būtent skolą, nurodė, kad pasižadėjimą parašė dėl moralinių dalykų.
6. Atsakovė neginčijo prašomos priteisti sumos dydžio, kategoriškai neatsisakė mokėti pinigų sumą, argumentuodama savo prievolę tai daryti tik kai parduos butą, tačiau pastaroji pozicija suteikia atsakovei pranašumą ir akivaizdžiai varžo ieškovo teisę gauti sutartą sumą. Civilinių santykių reglamentavimui būdingas ne tik sutarties laisvės, bet ir neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisinio apibrėžtumo principai, ką ieškiniu ir siekė ieškovas realizuoti (CK 1.2 str. l d.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos dokumentais nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 19 d. buvo surašytas testamentas, kuriuo butas, esantis(duomenys neskelbtini), paliktas ieškovui A. N.. Šio testamento sudarymo metu ieškovas gyveno savo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, 1994 0505 deklaravo gyvenamąją vietą ir šiuo pagrindu ieškovas atliko buto remontą, buto įrangos pagerinimą savo sąskaitą. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 10 d. testamentas pakeistas ir šio testamento pagrindu 2008 m. birželio 3 d. išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei K. R. į motinai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini)su priklausiniais.
Aplinkybė, kad ginčo bute liko ieškovo lėšomis įgyta ir ieškovui priklausanti buto įrangą - langai bei durys byloje yra įrodyta, šalių pripažinta ir atsakovės K. R. neginčijama. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė šias aplinkybes patvirtinančius liudytojų G. U., R. G. parodymus ir kitus rašytinius įrodymus.
200810 17 šalys susitarė ir atsakovė parašė pasižadėjimą pardavusi paveldėtą butą(duomenys neskelbtini), atiduoti 10.000 litų, atiduoti iki 2009 m. birželio 1 d. už padarytus remontus (plastikiniai langai (3-ys), šarvuotos durys, remontai) A. N. (b.l.5).
Iš civilinės bylos Nr.2-5147-79/2010 matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei K. R. dėl kreditorinių reikalavimų turto įpėdiniui. Ieškinys buvo grindžiamas paveldėjimo teisės normomis t.y. CK 5.52 str., 5.63 str. ir tuo, kad šalys pasirašė susitarimą dėl kompensacijos už motinos bute atliktą remontą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr.2-5147-79/2010) ieškinys atmestas tuo pagrindu, kad ieškovas dėl atliktų remonto darbų ir su tuo susijusių išlaidų neturi reikalavimo teisės kaip palikėjos kreditorius įpėdinei, priėmusiai J. N. palikimą, nes palikėjos prievolė ieškovui palikimo atsiradimo momentu nebuvo konstatuota. Atsakovės pasižadėjimo ieškovui atiduoti 10000 Lt teismas nevertino kaip įrodymo, nes ieškovas nebuvo pareiškęs savarankiško reikalavimo kitu pagrindu t.y. dėl prievolės išieškojimo tiesiogiai iš turto paveldėtojos už buto pagerinimą.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovui atimta reikalavimo teisė į atsakovę. Kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr.2-5147-79/2010) ieškinys įpėdinei, priėmusiai J. N. palikimą atmestas CK 5.52 str., CK 5.63 str., pagrindu, nes nebuvo pripažinta palikėjos skola ieškovui palikimo atsiradimo metu. Šalių rašytinis susitarimas dėl 10000 Lt prievolės teismo sprendime nevertintas, šis sandoris (pasižadėjimas), jo sudarymo aplinkybės bei atsakovės prievolės atsiradimo pagrindas nebuvo teisme nagrinėjami ir dėl šių aplinkybių nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas taikė tas teisės normas, kurias reikėjo taikyti ir nepažeidė proceso teisės normų reikalavimų. Todėl apeliantės motyvai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisinį santykį tarp Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-04 įsiteisėjusio sprendimo civ. b. Nr. 2-5147-79/09 ir pareikšto ieškinio, nepagrįstai netaikė CPK 182 str. 2 p. nuostatų ar netinkami išaiškino prejudicinių faktų reikšmę, atmestini kaip neįrodyti.
Apelianto argumentus, kad teismas panaikindamas pasižadėjimo sąlygą CK 6.228 straipsnio 1, 2 dalies pagrindu, nors ieškovas prašė šią sąlygą pripažinti negaliojančia CK 1.68 straipsnio 4 dalies pagrindu išėjo iš ieškinio ribų nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje teismų praktikoje pasisakyta, kad ieškinio faktinį pagrindą pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi suformuluoti ieškovas ir tai yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimą, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, spęsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodė teisinius argumentus, įstatyminį pagrindą kuriuo tenkino ieškovo A. N. ieškinį ir civilinio proceso teisės normų nepažeidė. Ieškinys paduotas sutartiniu pagrindu, remiantis specialiąją teisės norma t.y. CK 6.870 str. ir bendrąja teisės norma 6.3 str.,6.1 str. Pasirašydamos pasižadėjimą šalys susitarė ir sukūrė prievolinius teisinius santykius, todėl teismas taikydamas ieškovo ieškinyje nurodytą bendrąją teisės normą – CK 6.3 str. turėjo teisę įvertinti šalių teisinius santykius ir nurodyti tinkamą įstatyminį pagrindą. Apeliantė savo apeliaciniame skunde neteisingai akcentuoja, kad ieškovas ieškinyje suformavo ieškinio pagrindą ir dalyką, vienu iš ieškinio reikalavimų nurodydamas reikalavimą priteisti iš atsakovės 10000 Lt skolą, tačiau teismas priteisė ieškovui 10000 Lt iš atsakovės ne kaip skolą pagal paskolos sutartį, bet kaip atlygį už turto pagerinimą. Ieškovas ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, kad atsakovė, paveldėjusi butą(duomenys neskelbtini), žinojo apie ieškovo daromą remontą bute, nestabdė ieškovo indėlio į butą po motinos valios pasikeitimo ir sutiko kompensuoti ieškovui už bute atliktą remontą, pakeistus langus, duris. Ieškovo patirtų pagerinimo išlaidų pagrindu atsakovė K. R. niekieno neverčiama surašė pasižadėjimą, kuriuo įsipareigojo pardavusi paveldėtą butą(duomenys neskelbtini), atiduoti 10000,00 Lt iki 2009-06-01. Apeliantas be teisinio pagrindo tvirtina, kad teismas priteisė ieškovui tai, ko jis neprašė, ar pagal faktines aplinkybes atsakovui tenka gintis nuo visų galimų reikalavimų. Šalys sulygo dėl prievolės dalyko, t.y. grąžintinos sumos dydžio, ieškovas ir prašė priteisti teismo šią sumą kaip skolą (ne paskolą). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovės surašytas ir šalių pasirašytas dokumentas nėra paskolos sutartis ir sprendė, kad tai yra sutartis dėl turto pagerinimo išlaidų (LR CK 6.501 str. 1,2d.). Iš pareikšto ieškinio buvo aišku, kokio teisinio rezultato siekia ieškovas ir aiškus ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, kas atitiko LR CK 1.136 str. nuostatas.
Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad neegzistuoja akivaizdus šalių tarpusavio prievolių neatitikimas sudarant sutartį, ieškovas neturi jokios prievolės atsakovei ir nėra prievolių šokiruojančio neproporcingumo. Priešingai, ieškovas yra įdėjęs savo lėšas į paveldėtą butą, kuris nuosavybės teise atiteko atsakovei t.y. ieškovas pagerino atsakovės turtą, todėl turi teisę į nuostolių atlyginimą.
Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas sprendimą teisingai išaiškino pasižadėjimo sąlygas, įvertino tikslus, tikruosius šalių ketinimus, vertino šalių elgesį, subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio, faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu (CK 6.193 str.). Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė ieškovo patirtas išlaidas dėl turto pagerinimo, kuris atiteko jai, pripažino ir pažadėjo jas atlyginti sandoryje nurodytomis sąlygomis iki nurodyto apibrėžto sandorio įvykdymo galutinio termino. Atsakovės niekas negali priversti parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą kitokiomis sąlygomis, nei ji pati nori, ir iš viso priversti parduoti jai priklausantį turtą.
Kolegija pažymi, kad atsakovė pinigų nemokėjimą teisindama prievolės nebuvimu ir 2008-10-17 pasižadėjimo surašymą grįsdama moraline pareiga, neginčijo šio pasižadėjimo ir dėl jo atskiro reikalavimo nereiškė. Atsakovės pozicija įsipareigojimą vertinti tik kaip moralinę (prigimtinę) prievolę neatitinka LR CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, LR CK 1.137 str. įtvirtintiems civilinių teisių ir pareigų vykdymo ribojimams. Moralinė pareiga egzistuoja visuose teisiniuose santykiuose ir visų asmenų atžvilgiu, tačiau be moralinės pareigos, šalys turi įstatyminę, šiuo atveju ir sutartinę teisę bei pareigą, pagal kurią atsakovė turi pareigą apmokėti 10 000 Lt ieškovui.
Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad taikant CK 6.636 straipsnio nuostatas ir panaudos turėtojo prievolę išlaikyti bei saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, negali būti priteistas iš atsakovės išlaidų atlyginimas. Šio įstatymo nuostatų taikymas turi atitikti proporcingumo kriterijus ir nepanaikina teisės panaudos turėtojui reikalauti išlaidų atlyginimo už neproporcingą turto pagerinimą, suklydus dėl faktinių aplinkybių. Byloje pagal faktines aplinkybes yra svarbus ne juridinis nuosavybės perėjimo momentas, o žinojimo apie 2004 m. J. N. testamentą ir jame išreikštą valią, sužinojimo apie 2006 m. pakeistą J. N. testamentą momentas ir šalių elgesys, veiksmai turto atžvilgiu. Po 2006 m. dokumento atsiradimo, ieškovas toliau rūpinosi turtu kaip savo, atsakovė tam neprieštaravo, neįspėjo, ieškovo veiksmų turto atžvilgiu nenutraukė, bet priešingai pasirašė įsipareigojimą atlyginti ieškovo įdėtas lėšas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad 2008-10-17 dokumentas pasirašytas abiejų šalių ir atitinka rašytinės sutarties elementus, atitinka sandorio formą, kai surašomas vienas dokumentas ir šalių pasirašomas ( CK 1.73 str.1 d.1 p., 2 d.).Teismas teisingai konstatavo, kad šalių pasirašytas dokumentas nėra paskolos sutartis ir vertino kaip susitarimą dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo (CK6.501 str.1, 2 d.). Kolegijos vertinimu, pasižadėjime nurodyta buto pardavimo sąlyga yra neapibrėžta, o atsakovės prievolė siejasi ne tik su įvykiu t.y. buto pardavimu, bet ir su konkrečia data iki kada turi įvykti įvykis - 2009 06 01. Po šio termino ieškovui atsirado reikalavimo teisė ieškoti prievolės padengimo. Teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad sutarties šalių elgesys, jų subjektyvi nuomonė dėl sutarties sąlygų turinio bei veiksmai po pasižadėjimo surašymo t.y. šalių susitarimas dėl ieškovui sumokėtinos sumos, vykimas sudaryti sutartį pas notarą, atsakovės asmeniškai pasižadėjimo surašymas įrodo, kad atsakovė ieškovo patirtas išlaidas pripažino ir pažadėjo jas atlyginti sandoryje nurodytomis sąlygomis iki nurodyto apibrėžto sandorio įvykdymo galutinio termino. Nuo sandorio sudarymo praėjo du metai, atsakovė sandoryje nurodyto turto nepardavė ir iki sandoryje nustatyto galutinio termino 2009 m. birželio 1 d. su ieškovu neatsiskaitė. Esant tokiai situacijai atsakovės niekas negali priversti parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą kitokiomis sąlygomis, nei ji pati nori ir iš viso priversti parduoti jai priklausantį turtą.
Pirmosios instancijos teismas iš pasižadėjimo turinio ir antrą kartą įrašyto žodžio “atiduoti“ iki 2009 06 01, atsiskaitymo termino nurodymą šalių pasirašytame susitarime vertino kaip galutinę atsakovės prievolės ieškovui įvykdymo sąlygą. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės nurodyta sąlyga dėl pardavimo sudaro prielaidas atsakovei nevykdyti prievolės ir dėl to pažeisti ieškovo teisę gauti laiku sutartyje nurodytą atlygį už to turto pagerinimą. Šios sąlygos panaikinimas neprieštarauja susitarimo esmei, nustatytam 2009 06 01 terminui ir nepakeičia prievolės išieškojimo teisinių pagrindų. Kolegijos vertinimu 2008-10-17 pasižadėjimas tik patvirtina šalių susitarimo pobūdį, terminą ir prievolės dydį, o ieškovui reikalauti turto pagerinimo išlaidų atlyginimo teisinis pagrindas atsirastų ir nesant rašytinio pasižadėjimo.
Tokiu būdu, kolegija apeliacinio skundo netenkina ir Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą. Bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 93 straipsnį priteistinos iš atsakovės t.y. ieškovui – 1089 Lt atstovavimo išlaidų ir Lt procesinių išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės K. R. 1089 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui A. N. ir 4.25 Lt valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.