- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- 1-149-549/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00079-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Civilinis atsakovas
- AAS „BTA“
- Kaltinamasis
- G. L.
viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. L. (G. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. kaltinamas tuo, kad 2009-02-19, apie 15.45 val., Smiltelės g. - Karlskronos g. sankryžoje, Klaipėdoje, būdamas blaivus, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį „Audi A6”, v/n (duomenys neskelbtini), kuris priklauso I. P., nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, nesant pirmumo kelio ženklų, kai matomumas į priekį apie 250 metrų, išvažiuodamas iš Karlskronos gatvės, nepraleido iš kairės pusės Smiltelės gatve važiuojančio automobilio „Ford Mondeo”, valst. Nr (duomenys neskelbtini) vairuojamo E. B. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, E. B. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais G. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 163 punkto reikalavimus: „jeigu vairuotojas negali nustatyti kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu”.
Apklaustas kaltinamuoju G. L. parodė, kad 2009-02-19, apie 15.45 val., automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Karlskronos gatve. Privažiavęs Smiltelės ir Karlskronos gatvių sankryžą, norėdamas sukti į kairę, sustojo, kadangi Smiltelės gatve važiavo automobiliai. Jam stovint prie Karlskronos ir Smiltelės gatvių sankryžos, pamatė Smiltelės gatve iš kairės pusės pirmąja eismo juosta atvažiuojantį pilkos spalvos automobilį. Minėto automobilio vairuotojas sulėtino automobilio greitį ir pamirksėjo šviesomis, duodamas ženklą, jog jis gali važiuoti. Pažiūrėjęs į dešinę pusę, ar nėra atvažiuojančių automobilių, ir rodydamas posūkį į kairę, jis pradėjo važiuoti ir staiga pajuto stiprų smūgį iš kairės. Išlipęs iš automobilio išgirdo, kad iš šalia esančio automobilio moteris šaukiasi pagalbos. Jis jai padėjo iš automobilio išlipti ir paklausė, kaip ji jaučiasi. Moteris pasakė, jog jis jai pradegino paltą. Jis Karlskronos gatve važinėja dažnai. Karlskronos ir Smiltelės gatvių sankryžą jis vertina kaip lygiareikšmę sankryžą, todėl automobilis, važiuojantis iš kairės pusės, privalėjo jį praleisti. Ženklų, jog jis važiuoja šalutiniu ar pagrindiniu keliu, nebuvo. Įvykio metu kelio danga nebuvo nei drėgna, nei slydi. Jis važiavo asfaltuota kelio danga. Pripažįsta, jog kirto dvigubą ištisinę liniją. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi dėl įvykio ir kilusių padarinių kalta pati nukentėjusioji.
Nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2009-02-19, apie 15.45 val., važiavo Smiltelės gatve antrąja eismo juosta, kadangi pirmąja eismo juosta 1-2 metrų atstumu nuo jos važiavo kitas automobilis. Jai artėjant link Taikos prospekto ir likus apie 15 metrų iki Karlskronos gatvės, pastebėjo šia gatve link Smiltelės gatvės artėjantį automobilį. Minėtas automobilis privažiavęs Smiltelės gatvę stabtelėjo ir ėmė važiuoti toliau, t.y. sukti į Smiltelės gatvę. Ji staiga ėmė stabdyti savo automobilį ir nuspaudė garsinį signalą. Pirmąja eismo juosta važiavęs šviesios spalvos automobilis spėjo pravažiuoti, o ji trenkėsi į iš Karlskronos gatvės išsukusį automobilį. Kaltinamasis, įsukdamas į Smiltelės gatvę, kirto kampą, išvažiuodamas prieš eismą. Parodė, jog mano, kad Karlskronos gatve važiuojantys automobiliai praleidžia Smiltelės gatve važiuojančius automobilius, kadangi ten sankryžos nėra, nes tai tik išvažiavimas iš kiemo. Šalia jos važiavęs automobilis greičio nelėtino ir ji nematė, kad jis būtų mirksėjęs šviesomis. Po įvykio kaltinamasis jos neatsiprašė, nepasiteiravo, kaip ji jaučiasi. Įvykio metu ji patyrė kojos traumą, dėl ko jai buvo nustatytas kremzlės pažeidimas. Reiškia 30900 Lt civilinį ieškinį, kurį sudaro 5000 Lt neturtinė ir 25900 Lt turtinė žala.
Liudytojas M. F. parodė, kad po įvykio nukentėjusiajai E. B. buvo nustatytas kremzlės pažeidimas. Kremzlė savaime neatsistato. Rekomenduojami vaistai pagerina sąnario darbą, pagerėja paciento savijauta. Vaistus į sąnarį reikia leisti vieną kartą per metus. Vaistų, kurie išgydytų kremzlės pažeidimus, nėra. Alternatyvių vaistų, kurie pagerintų sąnario darbą, taip pat nėra. Rekomenduojami vaistai nėra kompensuojami. Šiai dienai visiško pasveikimo nėra, tačiau negali pasakyti, kas bus po kelių metų. Iki įvykio duomenų, jog nukentėjusioji turėjo problemų dėl sąnario, nebuvo, todėl daroma išvada, jog kremzlė buvo pažeista patirtos traumos metu.
Civilinio atsakovo atstovė Viktorija Vaitkutė parodė, jog draudimo bendrovė yra sumokėjusi nukentėjusiajai E. B. už vienkartinį vaistų suleidimą. Draudimo bendrovė mokėjo iki šiol ir sutinka toliau kasmet mokėti nukentėjusiajai už vienkartinius vaistų suleidimus.
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2009-02-19, 17.30 val. – 18.10 val., po automobilių „Audi A6”, v/n (duomenys neskelbtini), ir „Ford Mondeo”, v/n (duomenys neskelbtini) susidūrimo buvo apžiūrėta Smiltelės – Karlskronos gatvių sankryža. Eismas sankryžoje nereguliuojamas. Kelio danga – asfaltas (1 t., b.l. 6-7).
Iš autoavarijos vietos plano matyti eismo įvykio vieta - Smiltelės - Karskronos gatvių sankryža (1 t., b.l. 8, 9).
Iš pažymos apie eismo įvykį matyti, kad 2009-02-19, apie 15.45 val., Smiltelės - Karskronos gatvių sankryžos kelio dangos – asfalto būklė buvo šlapia (1 t., b.l. 10-11).
Iš automobilių apžiūros protokolų matyti, jog įvykio vietoje po susidūrimo buvo apžiūrėti automobiliai „Ford Mondeo”, v/n (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6”, v/n (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 12-13, 14-15, 16-21).
Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2009-08-05 rašto Nr. (428)-R2-2436 matyti, jog prieš Karlskronos g. – Smiltelės g. sankryžą pastatytas ženklas 203 „Sankryža su pagrindiniu keliu“, todėl akivaizdu, jog pagrindinis kelias – Smiltelės g., šalutinis – Karlskronos g. (1 t., b.l. 27).
Iš UAB „Sankryža” 2009-09-02 rašto matyti, jog kelio ženklas Nr. 203, esantis Klaipėdos m. Smiltelės - Karlskronos g. sankryžoje, buvo įrengtas 2009 m. balandžio 6 d. (1 t., b.l. 29).
Iš specialisto išvados Nr. G 557/09(03) matyti, kad E. B. nustatytas kairio kelio sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, kelio raiščių patempimu, vidinio menisko plyšimu. Minimus sužalojimus E. B. galėjo įgauti 2009-02-19 eismo įvykio metu. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. B. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 34-35).
Specialisto išvadoje Nr. KG 30/09(03), pateiktoje prie specialisto išvados Nr. G 557/09(03), taip pat konstatuota, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. B. sveikata sutrikdyta buvo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 38-39).
Iš specialisto išvados Nr. T-A 326/09(03) matyti, kad 2009-02-19, apie 19.05 val., G. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 48).
Iš specialisto išvados Nr. 11K-166(09) matyti, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame su eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojos E. B. veiksmai, - lygiareikšmių gatvių sankryžoje nedavė kelio sankryžoje iš dešinės artėjusiam ir per sankryžą važiavusiam automobiliui (1 t., b.l. 64-69).
Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuojant transporto priemonę atsiranda tada, kai dėl to įvyksta eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata. Pažeidus KET, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Padaryta veika (kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Nors anot E. B., Karlskronos gatve važiuojantys automobiliai praleidžia Smiltelės gatve važiuojančius automobilius, kadangi jos nuomone, ten sankryžos nėra, ji traktuoja, kad tai tik išvažiavimas iš kiemo, be to Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2009-08-05 rašte Nr. (428)-R2-2436 nurodyta, jog prieš Karlskronos g. – Smiltelės g. sankryžą pastatytas ženklas 203 „Sankryža su pagrindiniu keliu“ (1 t., b.l. 27), tačiau ištyrus surinktus bylos duomenis nustatyta, jog kelio ženklas Nr. 203, esantis Klaipėdos m. Smiltelės - Karlskronos g. sankryžoje, buvo įrengtas tik 2009 m. balandžio 6 d. (1 t., b.l. 29), t.y. po įvykio praėjus daugiau nei mėnesiui. Įvykio metu kelio ženklas Nr. 203 „Sankryža su pagrindiniu keliu“ Smiltelės - Karlskronos g. sankryžoje įrengtas nebuvo, todėl kaltinamasis G. L., važiuodamas lygiareikšmėje sankryžoje, privalėjo duoti kelią jam iš dešinės, o ne iš kairės artėjančioms transporto priemonėms. Šią vairuotojo pareigą numato KET 159 punktas: „Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms”. KET 161 punkte numatyta, kad „Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms”. KET nenumato pareigos vairuotojui lygiareikšmėje sankryžoje duoti kelią iš kairės artėjančioms transporto priemonėms. Kaltinime nurodyta, kad G. L. pažeidė KET 163 punktą, kuris numato: „Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu”. Tačiau teismo posėdžio metu kaltinamasis G. L. parodė, kad Karlskronos gatve važinėja dažnai, jis matė, jog važiuoja asfaltuota kelio danga, ir žinojo, kad Karlskronos ir Smiltelės gatvių sankryža yra lygiareikšmė, tai akivaizdžiai matyti ir iš vaizdo lentelės nr. 1, pateiktos byloje (t. 1 b.l.l 16-21). Darytina išvada, jog kaltinamasis G. L. KET nepažeidė, jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., požymių. Jei nukentėjusioji būtų buvusi pakankamai atidi ir nereguliuojamoje lygiareikšmėje sankryžoje būtų sustojusi, kaip to reikalauja KET, ir praleidusi jai iš dešinės artėjantį automobilį, vienareikšmiai eismo įvykio nebūtų. Darytina išvada, kad nukentėjusiosios KET pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, ką patvirtina ir specialisto išvada Nr. 11K-166(09), kurioje konstatuota, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame su eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojos E. B. veiksmai, - lygiareikšmių gatvių sankryžoje nedavė kelio sankryžoje iš dešinės artėjusiam ir per sankryžą važiavusiam automobiliui (1 t., b.l. 64-69).
Aptartų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog G. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, G. L. išteisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusioji E. B. pareiškė 30900 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl autoįvykio patirtą 25900 Lt turtinę ir 5000 Lt neturtinę žalą. Turtinę žalą motyvuoja tuo, kad įvykio metu ji patyrė kojos traumą, dėl ko jai buvo nustatytas kremzlės pažeidimas ir rekomenduota kartą per metus į kelio sąnarį suleisti vaistus, kurių kaina – 700 Lt. Vaistus vartoti reikės visą likusį gyvenimą. Kadangi vidutinė moters gyvenimo trukmė – 77,6 metai, vaistus jai teks vartoti dar mažiausiai 37 metus, kas jai kainuos 25900 Lt (37 metai x 700 Lt). Kadangi G. L. išteisintinas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., požymių, civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., paliktinas nenagrinėtu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajai E. B. už vienkartinį vaistų suleidimą jau yra sumokėjusi, kaip parodė civilinio atsakovo atstovė, draudimo bendrovė sutinka ir toliau kasmet mokėti nukentėjusiajai už vienkartinius vaistų suleidimus.
Daiktai - kompaktinis diskas su Balticum televizijos laidos „Reidas“ filmuota vaizdo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str.
nusprendė:
G. L. (G. L.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusiosios E. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Daiktus - kompaktinį diską su Balticum televizijos laidos „Reidas“ filmuota vaizdo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.