Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-410-113-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-02-24Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-16
Bylos Nr.
1A-410-113-2011
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00079-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Zigmas Pocius, Stasys Valužis
Kaltinamasis
G. L.
Nukentėjusysis
E. B.
Civilinis atsakovas
AAS „BTA“
Advokatai
Antanas Jonušas
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-410-113/2011

Teisėja Ingrida Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00079-2009-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Zigmo Pociaus, Stasio Valužio,sekretoriaujant Giedrei Pajauskienei, Aistei Šeibelytei,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui, Juozui Sykui, Irinai Valadkienei,išteisintajam G. L. (G. L.),gynėjui advokatui Antanui Jonušui,nukentėjusiajai E. B.,civilinio atsakovo AAS „BTA“ atstovei V. V.,ekspertui Virginijui Pačebutui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-24 nuosprendžio, kuriuo G. L. pagal BK 281 str. 1 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių. Nukentėjusiosios E. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009-02-19, apie 15.45 val., Smiltelės g. ir Karlskronos g. sankryžoje, Klaipėdoje, būdamas blaivus, sukeldamas pavojų eismo saugumui, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, nesant kelio pirmumo ženklų, kai matomumas į priekį apie 250 m, išvažiuodamas iš Karlskronos g., nepraleido iš kairės pusės Smiltelės g. važiuojančio automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo E. B., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, E. B. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais G. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 163 p. reikalavimus, kad jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji E. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-24 nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, išnagrinėti civilinį ieškinį.

Apeliantė nurodo nesutinkanti su priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, mananti, kad teismas pažeidė esmines įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, iš esmės neteisingai nustatė bylos aplinkybes, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (baudžiamoji byla Nr. 3K-37/2007), kad teismas privalo objektyviai išnagrinėti ir įvertinti visus įrodymus prieš priimdamas nuosprendį. Teismas neapklausė eksperto, tyrusio įvykį, neteisingai suformulavo klausimą ekspertui ir neatsižvelgė į esmines bylos aplinkybes, tokias, kaip G. L. prisipažinimą kaltu, jo žinojimą apie šalutinį kelią, be to, teismas laikė, jog yra lygiareikšmių kelių sankryža, kai Karlskronos g. eismo įvykio metu negalėjo būti eksploatuojama, ji net nebuvo suprojektuota ir perduota eksploatacijai, tą patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pažyma Nr. (428)-R2-2436, išduota 2009-08-05 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui, tiriant šį įvykį. Karlskronos g. nebuvimą patvirtina ir Klaipėdos miesto savivaldybės statybos, urbanistikos ir miesto infrastruktūros plėtros skyriaus 2010-03-09 pažyma Nr. (11.20) MB3-235, kurioje teigiama, kad tokia Karlskronos g. nėra projektuojama ir eksploatuojama bei prižiūrima. Teismas neišsiaiškino, ar ekspertui ekspertizės darymo metu buvo žinoma, kad minima Karlskronos g. nėra suprojektuota miesto infrastruktūroje ir nėra priimta eksploatacijai. Toks faktas turi esminės reikšmės teikiant eksperto išvadą dėl keturių eismo juostų Smiltelės g. traktavimo nepriduoto eksploatacijai ir neturėjusio egzistuoti išvažiavimo (Karlskronos g.) atžvilgiu. Be to, teismas kvestionavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-06 nutartyje nustatytus faktus, kurie laikomi prejudiciniais faktais, kad iš savivaldybės pateiktų pažymų bei iš UAB „Sankryža“ pažymos matyti, kad keturių juostų Smiltelės g. yra pagrindinė, o nerengiama projektuoti Karlskronos g. yra šalutinė, todėl jai, E. B., nebuvo pareigos duoti kelią. Taip pat teismas atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, kaip netikslingą, nes pažymos parodo, kaip turi būti nustatomi eksploatuojamos keturių eismo juostų Smiltelės g. ir dar nerengiamos projektuoti, nesuprojektuotos ir nepriduotos eksploatacijai Karlskronos g. prioritetai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-06 nutarties G. L. neskundė, todėl šio teismo nustatytos aplinkybės negali būti ginčijamos, ką faktiškai padarė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas.

Ir teismo ekspertas nustatė, kad G. L., kirsdamas dvi eismo juostas statmenai, jas kirto pervažiuodamas ir bandydamas kirsti dvi ištisines eismo juostas prieš sukdamas jam reikiama kryptimi į kairę, tai yra atimdamas galimybę jai, E. B., bet kokiu atveju išvengti susidūrimo. Apeliantės nuomone, visas teisės pažeidimo mechanizmas rodo akivaizdžią G. L. kaltę, juo labiau, kad ir minėtoje 2010-01-06 nutartyje teismas nustatė, kad specialistas aiškiai pasisakė 2009-06-12 išvadoje Nr. 11K-166(09), kad techniniu požiūriu automobilio „Audi A6“ vairuotojo G. L. veiksmai per sankryžą važiavus kertant dvigubą ištisinę liniją, išvažiuojant priekiu į priešingą eismo juostą, buvo tiesioginė susidūrimo priežastis.

Nukentėjusiosios teigimu, teismas privalėjo atsižvelgti ir į paties kaltinamojo asmenybę, jo santykį su nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo metu G. L. ne kartą yra pasakęs, kad supranta savo veiksmus, kad dažnai išvažiuodamas į Smiltelės g., kaip pagrindinę, praleisdavo visas transporto priemones ir šį kartą praleido, bet nematė jos, E. B., automobilio. G. L. ikiteisminio tyrimo metu policijoje 2010-04-07 trečią kartą prisipažino esąs kaltas. Todėl teismas privalėjo objektyviai ištirti G. L. prisipažinimo žinojus apie įvykio mechanizmą įrodymus. Tik paaiškėjus, kad ji patyrė traumą dėl jo kaltės, paaiškėjus, kad jis yra patrauktas atsakomybėn ir patirs finansinių išlaidų, G. L. ėmėsi išsisukinėjimo ir melavimo teisme taktikos. Apeliantės teigimu, iš teismo eksperto padarytų nuotraukų (vaizdas Nr. 2 ir vaizdas Nr. 3) bei eksperto paaiškinimo apie susidūrimo išvengiamumą matyti, kad priešpriešinis susidūrimas įvyko, kai G. L., ignoruodamas šalutinio kelio taisyklę, bandydamas kirsti dvigubą ištisinę liniją, priekiu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, atimdamas jai galimybę išvengti eismo įvykio. Tokie veiksmai aiškiai rodo KET pažeidimą.

E. B. nuomone, teismas privalėjo išnagrinėti jos civilinį ieškinį ir priimti sprendimą, kurio pagrindu AAS „BTA“ atsirastų prievolė ateityje nors kompensuoti už vaistus. AAS „BTA“ sutikimas ateityje kasmet kompensuoti vienkartinius vaistų suleidimus su ja nesuderintas ir rašytine forma neįformintas. Teisme duotas AAS „BTA“ atstovų sutikimas, jo neįforminus, pasekmių nesukels, nes kaltinamojo duoti pirminiai parodymai teisme pasikeitė ir jų pagrindu teismas jam priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teismo nuosprendyje išsakytas teiginys nėra prievolė AAS „BTA“ ateityje kompensuoti už vaistus.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji prašo jos apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis, jo gynėjas ir prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nukentėjusioji apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis. Teismas, vykdydamas BPK 301 str. 1 d. reikalavimus, nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais ir tinkamai, laikantis BPK 20 str. įtvirtintų reikalavimų, įvertintais įrodymais, jų pagrindu teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią, teisiškai pagrįstą, motyvuotą išvadą, kad G. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir jį dėl kaltinimo pagal BK 281 str. 1 d. išteisino.

Iš nukentėjusiosios apeliacinio skundo matyti, jog ji ginčija nustatytą aplinkybę, kad įvykis įvyko lygiareikšmių kelių sankryžoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė nustatyta teisingai. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad Smiltelės g. – Karlskronos g. sankirta yra sankryža, įvykio metu kelio ženklas Nr. 203 „Sankryža su pagrindiniu keliu“ Smiltelės g. – Karlskronos g. sankryžoje pastatytas nebuvo, bylos duomenys patvirtina, kad tai buvo padaryta tik po įvykio, be to, abiejų kelių danga buvo vienoda – asfaltas, todėl pagrįstai minėtą sankryžą laikė lygiareikšmių kelių sankryža. E. B. apeliaciniame skunde nurodyti raštai nepaneigia minėtos aplinkybės. Tai, kad, kaip nurodyta nukentėjusiosios minimuose raštuose, Karlskronos g. techninis projektas nerengiamas, šis objektas nestatomas, neturi įtakos minėtos sankryžos traktavimui, kaip lygiareikšmių kelių sankryžos. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, siekiant pašalinti nukentėjusiosios keliamas abejones dėl sankryžos traktavimo, apklaustas specialisto išvadą pateikęs ekspertas patvirtino savo išvadą, parodė, kad nesant kelio ženklų, esant vienodai kelių dangai, sankryža yra lygiareikšmė ir joje važiuojant galioja dešinės rankos taisyklė (t. 2, b. l. 102). Taigi asmuo būtent tik pagal šiuos požymius gali spręsti, kokiu keliu, pagrindiniu ar šalutiniu, jis važiuoja, o ne pagal tai, ar parengtas kelio projektas, ar jis perduotas eksploatacijai. G. L. tvirtino matęs, kad važiuoja asfaltuota kelio danga, pirmumo ženklų nebuvo. Esant aptartai situacijai, teismas taip pat teisingai aiškino, jog nebuvo pagrindo G. L. kaltinti KET 163 p. reikalavimų pažeidimu, KET nenumato pareigos vairuotojui lygiareikšmėje sankryžoje duoti kelią iš kairės pusės artėjančioms transporto priemonėms, kaip tik KET 159 p. yra įtvirtinta nuostata, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Atsižvelgdamas į tokias taisykles ir į įvykio situaciją, teismas pagrįstai nustatė, kad pareiga duoti kelią šiuo atveju kilo pačiai nukentėjusiajai, nes išteisintojo automobilis artėjo jai iš dešinės. Pati E. B. patvirtino, jog važiuodama Smiltelės g., matė iš Karlskronos g. į Smiltelės g. išvažiuojantį G. L. vairuojamą automobilį, tačiau manė važiuojanti pagrindiniu keliu, todėl iš anksto nestabdė automobilio, neketindama duoti kelio jai iš dešinės artėjančiam išteisintojo vairuojamam automobiliui. Tad ji pažeidė KET 159 p. įtvirtintą pareigą. Tačiau apeliantė teisingai pastebi, jog specialisto išvadoje nurodyta, kad G. L. per sankryžą važiavo ne vieta, kurioje Smiltelės g. priešpriešines eismo juostas skiria punktyrinė kelio ženklinimo linija, bet kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas patvirtino, kad įvykio metu G. L. vairuojamas automobilis, važiuodamas per sankryžą ir išvažiuodamas iš jos, buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, manevro metu kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, o tai suteikia pagrindą manyti, kad KET pažeidė ir G. L. (priešingai, nei nuosprendyje konstatavo teismas (t. 2, b. l. 43). Tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad reikia įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Nagrinėjamoje byloje teismas padarė teisingą išvadą, kad būtent E. B. padarytas KET 159 p. pažeidimas buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga, tiesioginė padarinių atsiradimo priežastis. Jei ji analogiškoje situacijoje būtų įvykdžiusi minėtą KET reikalavimą (nereguliuojamoje lygiareikšmių kelių sankryžoje būtų buvusi pakankamai atidi ir būtų davusi kelią jai iš dešinės artėjusiam automobiliui), o išteisintasis būtų važiavęs anksčiau nurodytu būdu, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. 1 d. numatyti padariniai, nebūtų įvykęs. Ekspertas tiek savo pateiktoje specialisto išvadoje, tiek apklaustas teismo posėdžio metu konstatavo, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu buvo vairuotojos E. B. veiksmai (lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio iš dešinės artėjusiam automobiliui), o G. L. anksčiau aptarti veiksmai buvo tik tikėtiname priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 69; t. 2, b. l. 103). Dėl to, nenustačius būtinojo BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymio G. L. veikoje – tiesioginio jo padarytos veikos ir kilusių padarinių priežastinio ryšio, – nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ir už tai jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla tada, kai jo veikoje yra nustatomi visi būtinieji atitinkamos BK numatytos nusikalstamos veikos požymiai, nors vieno iš jų nesant, negalima ir baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, išteisintojo ikiteisminio tyrimo metu išsakytas įvykio aplinkybių vertinimas, kaltės dėl eismo įvykio kilimo pripažinimas, nesudaro pagrindo kitaip spręsti kaltės klausimą šioje byloje.

Apeliantė klaidingai interpretuoja skunde minimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-06 nutartį (t. 2, b. l. 56–57), nurodydama, kad skundžiamame nuosprendyje teismas kvestionavo 2010-01-06 nutartyje nustatytus faktus, kurie laikomi prejudiciniais faktais, kad iš savivaldybės pateiktų pažymų bei iš UAB „Sankryža“ pažymos matyti, kad keturių juostų Smiltelės g. yra pagrindinė, o nerengiama projektuoti Karlskronos g. yra šalutinė, todėl jai, E. B., nebuvo pareigos duoti kelią. E. B. paaiškintina, kad minėta nutartimi buvo vertinamas tik prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje byloje teisėtumas ir pagrįstumas, kaip tai numato BPK 214 str. 4 d. Ikiteisminio tyrimo teisėja šioje nutartyje tik pacitavo prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą teiginį, o ne pateikė įvykio aplinkybių vertinimą, konstatuodama faktą. Tas pats pasakytina ir apie specialisto išvadą – teisėja, vertindama nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą, tik paminėjo, kad šiame nutarime visiškai nevertinama specialisto išvados dalis, kurioje kalbama apie G. L. veiksmus ir jų ryšį su eismo įvykio kilimu, o ne sprendė priežastinio ryšio ir atsakomybės už eismo įvykį klausimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad skundžiamas išteisinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog tinkamai išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas, paliekant jį nenagrinėtą. BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiosios E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Zigmas PociusStasys Valužis