- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- eI-1214-244/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03945-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Akvilė Povilanskaitė
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
dalyvaujant pareiškėjui A. G., pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Akvilei Povilanskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), 1 951,12 Eur turtinės žalos atlyginimą, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2017 m spalio 17 d. pareiškimo pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena prieš pareiškėją dėl to, kad į servitutinio kelio dalį buvo pastatyta įsiterpusi metalinė tvora. 2017 m. gruodžio 7 d. buvo priimtas nutarimas (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusižengimą. Dėl Nutarimo pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą. Pareiškėjas mano, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas – pareigūnai neatliko jokių tyrimo veiksmų; pareiškėjas nebuvo apklaustas; nebuvo vykta į įvykio vietą ir nustatytos aplinkybės. Nutarimas buvo grindžiamas iš esmės vieninteliu įrodymu – 2017 m. gegužės 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-757-9(14.48.78). Surašius administracinio nusižengimo protokolą, bylos medžiaga nebuvo tikslinama, nebuvo renkami nauji, papildomi įrodymai, atliekama vietos apžiūra ar kiti veiksmai. Pareigūnai, tyrę šį įvykį, neapžiūrėjo įvykio vietos ir nesudarė schemos, nepadarė nuotraukų, kuriose būtų užfiksuota pati įvykio vieta, tiksliai neužfiksavo tvoros buvimo vietos prieš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus ir po jų, nepadarė atitinkamų matavimų. Pareiškėjas savo poziciją grindžia 2018 m. vasario 1 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 178-18-05, kuriame nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kelio servituto plotis yra toks, koks yra nustatytas administraciniu aktu, todėl nėra jokių faktinių pagrindų konstatuoti, jog kažkokiu būdu yra ribojamos nukentėjusiųjų teisės.
Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2018 m. vasario 20 d. priėmė nutartį, kuria panaikino 2017 m. gruodžio 7 d. priimtą nutarimą Nr. 57ANN-133699663-17 ir grąžino bylą tirti iš naujo. Teismas padarė išvadą, kad iš administracinio nusižengimo protokolo nėra galimybės nustatyti, kokie būtent kitų teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, nors toks reikalavimas, surašant administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 518 straipsnio pažeidimo yra privalomas. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, privalėjo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Teismas konstatavo, kad pareigūnai nesilaikė įstatymo leidėjo nustatytų reikalavimų: 1) tinkamai netyrė administracinio nusižengimo bylos, nerinko įrodymų, nors tokia pareiga numatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje; 2) netinkamai surašė administracinio nusižengimo protokolą, nesilaikė ANK 609 straipsnyje numatytų imperatyvių reikalavimų. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmęs Nutarimą, nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, neįvykdė visų jam teisės aktais priskirtų funkcijų, o dalį šių funkcijų vykdydamas, veikė pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl tokie veiksmai pripažintini aplaidžiais, turinčiais paviršutiniškumo požymių ir tai suponuoja neteisėtų veiksmų konstatavimą, turėjusių įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams.
Dėl tokių aplaidžių policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas pažymi, kad, ginčydamas priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, jis naudojosi advokato paslaugomis, kreipėsi į matininkus, antstolį. Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėtų veiksmų jo patirtus nuostolius sudaro išlaidos teisinėms paslaugoms – 1 436,87 Eur, taip pat išlaidos antstoliui ir matininkui - 302,50 Eur ir 211,75 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
VPK atsiliepime nurodo, kad 2017 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. NŽT surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-757-9(14.48.78) ir nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai Ž. ir A. G., savavališkai, vykdydami savo turimą teisę, ginčijamą kaimynų V. ir M. M., nepadarydami esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, įrengė metalinę tvorą ant servitutinio kelio, tuo pažeisdami V. ir M. M. teisę į tinkamą ir netrukdomą naudojimąsi servitutu, todėl padarė nusižengimą. NŽT, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2017 m. gegužės 22 d. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje. Patikrinimo vietoje metu buvo surašytas aktas, kuriame nustatyta, kad tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvusi tvora, kuri buvo užfiksuota 2017 m. vasario 14 d. akte, perstatyta link žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nustačius ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo (savavaldžiavimo) požymių, informacija apie kliudymą naudotis servitutu buvo perduota pagal kompetenciją Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK.
Teismas, vertindamas Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė, kad 2017 m. lapkričio 16 d. surašant protokolą, tiek jo pagrindu 2017 m. gruodžio 17 d. priimant Nutarimą, buvo remtasi NŽT surašytu 2017 m. rugpjūčio 4 d. aktu. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos nėra aišku, ar surašant protokolą, po to jo pagrindu priimant Nutarimą, egzistavo NŽT akte nurodytos aplinkybės. Minėtas NŽT aktas administracinio nusižengimo byloje yra vienintelis įrodymas, kurio remiantis A. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Teismui panaikinus Nutarimą ir bylą perdavus tirti iš naujo, 2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2-asis veiklos skyrius priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes tyrimo metu buvo gautas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame buvo aprašomas geodezinių matavimų atlikimas prie (duomenys neskelbtini). Matavimus atliko UAB „Inreal GEO“ matininkė. Buvo nustatyta, kad servitutinio kelio plotis yra 3,01 metrai, o ne 2,90 metro, kaip teismui teigė V. M.. Palyginus kelio plotį 2012 m., jis buvo 3,03 m. ir 2018 m., kuris yra 3,01 m. plotis pasikeitė tik 0,02 m., tačiau reikalaujamo 3 metrų pločio A. G. nepažeidė. NŽT matininkas, surašęs aktą, servitutinio kelio pločio matavimų schemoje nenurodė. Iš surinktos medžiagos matyti, kad servitutinio kelio plotis prieš tvoros pastatymą ir po tvoros pastatymo nesikeitė, jis atitinka 3 m. pločio reikalavimus.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju nėra duomenų, kad Vilniaus AVPK pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo svarstyti žalos atlyginimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos veiksmų.
Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. G. reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Vilniaus AVPK pareigūnų – neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 16 d. Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. NŽT Vilniaus rajono skyrius surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-757-9(14.48.78) ir nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai Ž. ir A. G., savavališkai, vykdydami savo turimą teisę, ginčijamą kaimynų V. ir M. M., nepadarydami esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, įrengė metalinę tvorą ant servitutinio kelio, tuo pažeisdami V. ir M. M. teisę į tinkamą ir netrukdomą naudojimąsi servitutu, todėl padarė pažeidimą, numatytą ANK 518 straipsnyje (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 17).
Vadovaudamasis administracinio nusižengimo protokolu, 2017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas priėmė nutarimą Nr. 57ANN-133699663-17 (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 36) ir už nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, padarymą pareiškėjui skyrė 16 Eur baudą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, kuris 2018 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino Nutarimą ir perdavė bylą tirti iš naujo. Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK, tirdamas bylą iš naujo, 2018 m. rugsėjo 19 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 2–3). Nutarimas grindžiamas tuo, kad iš surinktos medžiagos matyti, kad servitutinio kelio plotis prieš tvoros pastatymą ir po tvoros pastatymo nesikeitė, jis atitinka 3 m. pločio reikalavimus, todėl pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.
Pareiškėjas žalos atlyginimą kildina iš Vilniaus AVPK aplaidžių, jo teigimu, pareigūnų veiksmų priimant Nutarimą, kadangi pareigūnai neatliko jokių savarankiškų tyrimo veiksmų.
Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas, yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018). Byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad bylos įrodinėjimo dalyku yra nustatymas aplinkybių, ar Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmai buvo susiję su akivaizdžiu, esminių ANK nuostatų pažeidimu, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui, ar ne.
ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Pažymėtina, kad pareigūnams, siekiantiems įgyvendinti pareigas, numatytas ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ANK 593 įtvirtintos teisės atlikti įvairius veiksmus, pavyzdžiui, apklausti asmenis, atlikti apžiūras, parodymų patikrinimą vietoje, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus ir k. t. (ANK 593 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam, kad pareiškėjo nurodyti veiksmai CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu būtų pripažinti neteisėtais veiksmais, yra būtina atlikti faktinių aptariamų protokolo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar protokole buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju, numatyto ANK 518 straipsnyje) sudėtį atskleidžiantys elementai; ar juose buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad protokolą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą.
Pažymėtina, kad nutarimo ar protokolo panaikinimas dėl skirtingo surinktų įrodymų vertinimo paprastai nėra laikomas aplaidžiu pareigūnų veikimu. Tačiau, teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018 ir kt.).
2018 m. vasario 20 d. nutartyje teismas konstatavo, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą bei Nutarimą institucija tinkamai netyrė bylos aplinkybių bei administracinio nusižengimo protokolą surašė netinkamai. Teismas nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole, o taip pat ir Nutarime, yra nurodyta, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra A. G., tačiau nurodant pažeidimo esmę sklypo savininkais įvardijami jau Ž. ir A. G.. Be to, teismas nustatė, kad norma, numatyta ANK 518 straipsnyje, yra blanketinė ir institucija turėjo nustatyti, kokie konkretūs kitų teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, tačiau tai nebuvo padaryta. Nutartyje taip pat konstatuota, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-757-9(14.48.78) yra vienintelis įrodymas, kuriuo pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Konstatuota, kad institucija nesiėmė jokių priemonių šiems duomenims patikrinti, papildomai informacijai surinkti. 2018 m. vasario 20 d. nutartimi teismas Nutarimą panaikino ir perdavė bylą tirti iš naujo.
Įvertinus byloje pateiktą Administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas bei jo pagrindu priimtas Nutarimas priimti iš esmės įvertinus bei pagrindžiant tik 2017 m. spalio 17 d. V. M. pareiškimu, bei su prie pareiškimo kartu pridėtais priedais - fotonuotraukomis (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 20–24), NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštu (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 25), schema (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 26), bei žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-757-9(14.48.78) (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 27–31). Tuo tarpu Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK, tirdami galimą administracinį nusižengimą, neatliko jokių savarankiškų veiksmų, kurie įtvirtinti ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nerinko kitų įrodymų, nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, o administracinio nusižengimo protokolą ir Nutarimą grindė tik pareiškimą parašiusio asmens pateiktu žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-757-9(14.48.78). 2018 m. vasario 1 d. buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 178-18-05 (Administracinių nusižengimų byla, b. l. 48–78), kuriame buvo aprašomas geodezinių matavimų atlikimas. Palyginus matavimus, atliktus NŽT 2012 m. ir matavimus, kuriuos 2018 m. atliko matininkai, nustatyta, kad 2012 m. kelias buvo 3,03 m., o 2018 m. 3,01, ir plotis pasikeitė tik 0,02 m., tačiau reikalaujamo 3 metrų pločio jis nepažeidė. Teismas daro išvadą, kad minėti tiriamieji veiksmai, išsiaiškinant realią faktinę situaciją, galėjo ir šiuo atveju turėjo būti atlikti tiriant administracinio nusižengimo bylą bei surašant administracinio nusižengimo protokolą bei Nutarimą.
ANK 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai administracinio nusižengimo protokolui. Administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, turi būti nurodyti: duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio nusižengimo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Pareiškėjas nubaustas už ANK 518 straipsnio pažeidimą, kurio dispozicija išdėstoma taip: savavaldžiavimas pasireiškia savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymu nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarant esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nors Nutarime ir nurodoma, kad pareiškėjas nubaustas už šiame straipsnyje įtvirtintą veiką, tačiau visiškai nėra detalizuojama, kokios bei kokiame įstatyme nustatytos tvarkos vykdymo nėra laikomasi, apsiribojant tik ANK 518 straipsnyje įtvirtintos veikos apibūdinimu. Be to, kaip ir nurodė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2018 m. vasario 20 d. nutartyje, Nutarime nėra konkrečiai detalizuotas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kadangi juo nurodomas pareiškėjas, tačiau taip pat sklypo savininkais įvardijami jis ir sutuoktinė.
Teismas daro išvadą, kad išdėstyti administracinio nusižengimo protokolo bei Nutarimo trūkumai laikytini esminiais, leidžiančiais daryti išvadą, kad pareigūnai neatliko pareigos rinkti objektyvius ir visapusiškus įrodymus, atlikti kitus tyrimo veiksmus, iš kurių visumos galėtų susidaryti pagrįstą išvadą dėl administracinio nusižengimo egzistavimo. Šiuo atveju konstatuotina, kad pareigūnai neatliko jiems ANK įtvirtintų pareigų, o jų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nesiaiškinant visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o vėliau ir priimtas Nutarimas, kuriuo paskirta administracinė nuobauda, kuris vėliau buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Kaip minėta, pareigūnų veiksmai, kai neišsiaiškinus visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustačius visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojami kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas, taigi yra neteisėti CK 6.271 straipsnio prasme.
Konstatavus Vilniaus AVPK veiksmų neteisėtumą, svarstytina, ar yra pagrindas pareiškėjui priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atstovavimo išlaidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra nustatytas, nors ANK yra nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka“. Esant šioms aplinkybėms asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala, atlygintina pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016, 2016 m. kovo 3 d. nutartį Nr. A-631-756/2016, 2018 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5215-261/2017 ir kt.).
Pareiškėjas teigia, kad patyrė 1 951,12 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos advokato/advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms bei išlaidos antstoliui bei matininkui. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis). Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).
Nustatyta, kad pareiškėjas yra atstovaujamas advokato (b. l. 12). Byloje esanti 2018 m. sausio 25 d. sąskaita faktūra patvirtina, kad buvo teikiamos teisinės paslaugos, susijusios su Vilniaus AVPK Nutarimo panaikinimo Vilniaus rajono apylinkės teisme (b. l. 14), ir tai sudarė 1 034, 55 Eur. Pinigų perdavimo realumą patvirtina 2018 m. sausio 25 d. pinigų priėmimo kvitas (b. l. 15). 2018 m. vasario 5 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas (b. l. 10) patvirtina, kad pareiškėjui buvo teikiamos teisinės paslaugos dėl Vilniaus AVPK Nutarimo panaikinimo Vilniaus rajono apylinkės teisme ir tai sudarė 402,32 Eur, taip pat mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ši suma buvo pervesta (b. l. 11).
Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas išlaidas antstoliui (211,75 Eur) ir matininkui (302,50 Eur). Byloje esanti 2018 m. vasario 2 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad už faktinių aplinkybių konstatavimą pareiškėjas patyrė 211,76 Eur nuostolių (b. l. 25), kurių sumokėjimo realumą patvirtina mokėjimo nurodymas (b. l. 26). Be to, už matininko suteiktas paslaugas buvo patirta 302,50 Eur žalos (b. l. 17), šios sumos mokėjimo realumą patvirtina mokėjimo nurodymas (b. l. 16).
Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad Vilniaus AVPK neatlikus neteisėtų veiksmų priimant Nutarimą, pareiškėjas nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, kurios pripažintinos nuostoliais, kreipiantis į teismą dėl Nutarimo panaikinimo, taip pat pareigūnams tinkamai vykdžius savo pareigas, pareiškėjui nebūtų reikėję naudotis antstolio bei matininko paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrindas pareiškėjui priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 1 436,87 Eur turtinės žalos atlyginimo, patirto teikiant teisines paslaugas, taip pat 514,25 Eur antstolio bei matininko paslaugoms.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17- 1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Kadangi pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta neteisėtais Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmais priimant Nutarimą, yra pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad dėl tokių neteisėtų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Aplinkybės, jog pareiškėjas buvo nepagrįstai nubaustas, privalėjo kreiptis teisinės pagalbos, dalyvavo teismo posėdžiuose, įvairiais būdais turėjo įrodinėti savo pozicijos teisingumą, yra nustatytos ir įrodytos, o tai, kad administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia neigiamas emocijas, stresą, išgyvenimus, o šios nuobaudos nuginčijimo procesas sukelia papildomas laiko sąnaudas ir nepatogumus, yra neabejotinos. Tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys, taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad egzistuoja pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Vis tik, teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų reikalavimą priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, todėl šis pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, pareiškėjui priteisiant 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei LVAT praktika, pareiškėjui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas priimtas 2018 m. lapkričio 27 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant 1 951,12 Eur turtinės žalos atlyginimą, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pareiškėjas skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė prašymo su detaliu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis), todėl šis pareiškėjo prašymas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 951,12 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir dvylika centų) turtinės žalos atlyginimo, 100 Eur (šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.