- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- 2A-70-460/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00432-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS VANDUO“
- Atsakovas
- T. Ž.
- Advokatai
- Liucija Bagačiovienė
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-70-460/2014
2014 m. sausio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2029-889/2013 pagal ieškovės akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS VANDUO“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „KLAIPĖDOS VANDUO“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei atsakovės T. Ž. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2013-01-16 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 1 224,68 Lt skolos, 177,30 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovė naudojosi ieškovės teikiamomis šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugomis, tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią sudaryti sandorį su ieškove. Atsakovė naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, tačiau už šias paslaugas nuo 2011-07-31 iki 2012-11-30 nemokėjo, todėl susidarė 1 224,68 Lt skola, nuo kurios apskaičiuota 177,30 Lt delspinigių (t. 1, b. l. 3–4).
Atsakovė 2013-04-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė priešieškinį, juo prašė priteisti iš ieškovės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė skirti ieškovei iki 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios 50 procentų priteisti atsakovės naudai. Nurodė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas, ieškinyje nurodytos aplinkybės nepagrįstos įrodymais. Pažymėjo, kad jokių paslaugų iš ieškovės neužsakė ir jomis nesinaudojo. Taip pat nurodė, kad dėl ieškovės pareikšto neteisėto ir nepagrįsto ieškinio atsakovė patyrė didelį pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą, apie nepagrįstą reikalavimą dėl skolos priteisimo sužinojo daug pašalinių asmenų – areštinės, Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai, policijos pareigūnai, teisėjai, teismo darbuotojai ir kiti asmenys, todėl ieškovės neteisėtais tyčiniais veiksmais padarytą neturtinę žalą įvertino 10 000 Lt, kuri tik iš dalies kompensuotų patirtus neigiamus išgyvenimus (t. 1, b. l. 85–86).
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, juo su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovės neturtinės žalos atlyginimo, nes tam nėra nė vienos civilinės atsakomybės sąlygos. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo ieškovė pasinaudojo jai teisės aktų suteikta procesine teise teisme ginti savo pažeistas teises (t. 1, b. l. 110–111).
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė teismo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė kaip vartotoja yra silpnesnioji santykio šalis, jai ieškovė turėjo pasiūlyti bute įrengti vandens apskaitos prietaisus, tačiau to nepadarė. Manė, kad vandens sunaudojimas galėtų būti skaičiuojamas pagal nustatytas normas tik tuo atveju, jei atsakovė būtų atsisakiusi ieškovės siūlymo bute įrengti vandens apskaitos skaitiklį ir taip gauti teisingą apskaičiavimą už paslaugas. Taip pat nurodė, kad sutartys dėl nevienkartinio pobūdžio paslaugų teikimo negali būti įrodinėjamos konkliudentinių veiksmų pagrindu. Neterminuotos sutartys dėl paslaugų teikimo su juridiniu asmeniu turi būti sudarytos rašytine sutarties forma. Tikino, kad ieškovė turėjo pasiūlyti atsakovei sudaryti sutartį, o ieškovei to nepadarius ir sutartinių santykių tarp šalių nesant, ieškinys negali būti tenkinamas, nes atsakovė neturi jokių įsipareigojimų ieškovei. Pažymėjo, kad atsakovė pripažįsta, kad ginčo laikotarpiu suvartojo tam tikrą vandens kiekį, tačiau ne tokį, kokį paskaičiavo ieškovė, o tikslaus sunaudoto vandens kiekio nurodyti negali, nes dėl ieškovės kaltės jos bute nėra įrengta vandens apskaitos prietaisų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-08-09 sprendimu ieškinį tenkino; nusprendė priteisti ieškovei AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ iš atsakovės T. Ž. 1 224,68 Lt skolos, 177,30 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 401,98 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 72 Lt bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį atmetė; nusprendė atmesti atsakovės T. Ž. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog atsakovė naudojosi ieškovės teikiamomis šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis, tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią sudaryti sutartį su ieškove. Pažymėjo, jog nesant rašytinės sutarties su šalto vandens tiekėja – ieškove – dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šalto vandens ir nuotekų šalinimo pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Nurodė, jog bylos duomenimis atsakovės bute nėra vandens apskaitos prietaisų. Pabrėžė, kad Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo 1.4 punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Savo ruožtu Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2008-12-24 sprendimu Nr. T2-434 „Dėl karšto ir šalto vandens suvartojimo normų patvirtinimo“ patvirtino karšto ir šalto vandens suvartojimo normas. Padarė išvadą, kad abiejų šalių valia – tiekti ir gauti vandenį realizuota konkliudentiniais veiksmais ir įgyvendinta, vadovaujantis Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sąlygomis (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis, Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 2, 3 punktai). Ieškovė suteikė atsakovei vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas. Šios aplinkybės rodė ieškovę turint teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovės sumokėti už teiktas paslaugas. Atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už laikotarpį nuo 2011-07-31 iki 2012-11-30 suteiktas šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas, todėl ieškovės ieškinį kaip pagrįstą tenkintino, ieškovei iš atsakovės priteisė 1 224,68 Lt skola. Konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1. punkte nustatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energija, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (punkto redakcija pagal LR Vyriausybės 1996-10-04 nutarimą Nr. 1161 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ dalinio pakeitimo). Ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautas paslaugas, o to nepadarė, todėl ieškovė pagrįstai apskaičiavo 177,30 Lt delspinigių, kurie buvo priteisti ieškovei iš atsakovės. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-01-18 ieškovei priteisė įstatyme nustatytas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 401,98 Lt sumos iki teismo sprendimo įvykdymo. Vertindamas atsakovės prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra įstatyme nustatyto pagrindo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir byloje nėra duomenų, kad atsakovei, sužinojus apie civilinės bylos iškėlimą, yra padaryta žala jos sveikatai, kurios atsiradimas būtų pagrįstas ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimu, todėl atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinį pripažino teisėtu ir pagrįstu bei patenkino jį visiškai, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo vertinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-09 sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jai apie teismo posėdį nebuvo pranešta, byla neteisėtai buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant. Tikina, kad apeliantės atstovė advokatė teismo posėdyje dalyvavo be jos sutikimo. Teigia, jog negalėjo pasinaudoti teisėjos nušalinimo teise, pateikti visus įrodymus. Pažymi, jog teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo vieno byloje dalyvaujančio asmens, kuriam nebuvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą. Nurodo, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų – jos vaiko.
Atsiliepimas
Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-09 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovės atstovavimas buvo tinkamas, o teismas surink ir įvertino visu bylai reikšmingus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13–14). Ieškovė nurodo, kad teikė atsakovei šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas, tačiau atsakovė už šias paslaugas nuo 2011-07-31 iki 2012-11-30 nemokėjo ir liko skolinga 1 224,68 Lt, nuo kurios suskaičiuota 177,30 Lt delspinigių (t. 1, b. l. 10–12). Nustatyta ir tai, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute nėra vandens apskaitos prietaisų.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliantė Klaipėdos apygardos teismo prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija primena, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 straipsnis). Tai reiškia, jog šis apeliantės prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantė prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų pateiktų įrodymų, nesiaiškino visų aplinkybių. Teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo teismo posėdžio formos (žodinio ar rašytinio proceso tvarka) byla yra nagrinėjama iš esmės, t. y. taip, kaip įstatymas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (apimtis). Poreikis apeliacinėje instancijoje nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka gali kilti dėl to, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrų faktinių aplinkybių nenustatė (neišsiaiškino), nors jos galėtų būti reikšmingos ginčo išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantės manymu, neištyrė visų pateiktų įrodymų, nesiaiškino visų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme; apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus turi galimybę nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, ir tokiam vertinimui atlikti nėra būtinas žodinis nagrinėjimas.
Atsižvelgdama į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo argumentus, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas, todėl apeliantės prašymas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (CPK 322 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Apeliantė skundą grindžia motyvais, jog bylos nagrinėjimo metu buvo ligoninėje, byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant, dalyvaujant tik jos advokatei; apeliantei nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą; neleido teismui pateikti visus turimus įrodymus; nesuteikė teisės nušalinti teisėją.
Iš bylos duomenų matyti, jog apylinkės teisme 2013-07-29 įvyko teismo posėdis, jame dalyvavo atsakovės atstovė advokatei Liucija Bagačiovienė, teismas procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2013-08-09 (t. 1, b. l. 152–158).
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad apie 2013-07-29 teismo posėdį apeliantei buvo pranešta tinkamai. Tą patvirtina pačios atsakovės parašas ir jos padaryta žyma „gavau teisme 2013-06-10“ (t. 1, b. l. 128). Be to, pati apeliantė savo skundo pradžioje leidžia neabejotinai suprasti, kad ji apie bylos nagrinėjimą yra informuota. Atsižvelgiant į tai, jos teiginiai apie tai, kad ji nežinojo apie įvyksiantį teismo posėdį apylinkės teisme, kad apylinkės teismas slapta nuo jos išnagrinėjo bylą atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Teisėjų kolegija kategoriškai kaip nepagrįstą atmeta apeliantės teiginį dėl to, kad apylinkės teismas pasisakė dėl kitų į bylą neįtrauktų asmenų, konkrečiai dėl apeliantės vaiko. Šiuo aspektu svarbu tai, kad ieškovė ieškiniu siekė prisiteisti skolą už komunalines paslaugas iš atsakovės. Nekelia jokių abejonių, jog Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies, Civilinio kodekso nuostatų sisteminė analizė (CK 6.154, 6.159 straipsniai, CK 6.161 straipsnis, 6.380 straipsnis, CK 6.383 straipsnis, CK 1.71 straipsnis) patvirtina, kad bylos šalimis šioje nagrinėjamoje byloje turi būti tik paslaugos tiekėja – ieškovė ir atitinkamai paslaugos gavėja – atsakovė, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (t. 1, b. l. 13–14), kadangi šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimas–pardavimas vyko tarp vandens tiekėjos ir šalto vandens vartotojos (apeliantės). Tai reiškia, jog į bylą nebuvo tikslinga įtraukti kitų asmenų, taip pat ir apeliantės vaiko, to pagrįstai ir nebuvo padaryta.
Apeliantė nurodo, kad nedalyvavo teismo posėdyje, todėl neturėjo galimybės pateikti bylai svarbių įrodymų. Šitas apeliantės teiginys vertintinas kritiškai. Visų pirma, bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme dalyvavo pati atsakovė, jos artimieji, advokatė, todėl apeliantė turėjo galimybę bylai jos nuomone „trūkstamus“ įrodymus pateikti. Antra, apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad teismas neištyrė įrodymų, kad juos turi ne visus. Šiuo aspektu akcentuotina, kad apeliantė turėjo galimybę bylai reikšmingus įrodymus pateikti ne tik apylinkės, tačiau ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 straipsnis), bet to nepadarė. Taigi, apeliantė neįrodė, kad ji apskritai turi kokių nors įrodymų, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, ir kad jų trūkumas turi įtakos teisingam bylos išsprendimui (CPK 12 straipsnis ,CPK 178 straipsnis).
Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė neleido atstovauti advokatei 2013-07-29 teismo posėdyje, taigi šis teiginys irgi yra nepagrįstas jokiais leistinais įrodymais, todėl atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CPK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovės dalyvavimas 2013-07-29 teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. Vertinant atstovavimo tinkamumą, pabrėžtina, kad atsakovę byloje atstovavo advokatė, kuri buvo susipažinusi su bylos medžiaga, teikė apylinkės teismui prašymus. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama tinkamai, atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija jokių atstovavimo institutą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų nenustatė. Anksčiau nurodytos aplinkybės – kad apie 2013-07-29 teismo posėdį apeliantei buvo pranešta tinkamai ir teisiniai vertinimai patvirtina, jog apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas) yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 12 straipsnis ,CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Vertindama apeliacinį skundą skolos priteisimo prasme, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė nepateikė nė vieno argumento, teiginio, ar abejonės dėl priteisto skolos dydžio, teisinių santykių reglamentavimo, argumentų dėl jos netenkinto priešieškinio.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, konstatuoja, kad spręsdamas bylą pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, teisingai teisiškai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius bei teisingai nurodė jiems taikytinas teisės normas.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.