Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 13-14). Ieškovas nurodo, kad teikė atsakovei šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas, tačiau atsakovė už šias paslaugas laikotarpiu nuo 2011-07-31 iki 2012-11-30 nemokėjo ir liko skolinga 1 224,68 Lt, nuo kurios paskaičiuota 177,30 Lt delspinigių (b.l. 10-12).

Byloje tarp šalių kilo ginčas, kilęs iš šalto vandens ir nuotekų šalinimo pirkimo – pardavimo teisinių santykių. Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimas vykdomas pirkimo – pardavimo sutarties, kuriai taikytinos CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio („Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“) normos, pagrindu. Tokius santykius reglamentuoja ne tik bendrosios CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, bet ir lex specialis šių normų atžvilgiu – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kuriame įtvirtinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindai ir reglamentuojami vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisiniai santykiai. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį šalto vandens vartotojas (abonentas) – tai fizinis arba juridinis asmuo, taip pat užsienio valstybės juridinio asmens atstovybė ar filialas, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, sudaręs su vandens tiekėju vandens tiekimo sutartį dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo arba prijungęs savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinių duomenų banko 2012-12-11 išrašo matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vandentiekis ir nuotekų šalinimas yra komunaliniai. Šaltas vanduo turėtų būti tiekiamas bei nuotekos šalinamos šalto vandens ir nuotekų šalinimo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (CK 6.383 straipsnis) ir tokia sutartis yra viešoji (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešosios vandens tiekimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, suteikiant galimybę šalims susitarti dėl kitokių abiem šalims priimtinų bei teisės aktų nuostatoms neprieštaraujančių individualiai šalių aptartų sąlygų. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Šių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad viešojo tiekėjo ir vartotojo geriamojo vandens tiekimo santykiai pagal bendrą taisyklę turi būti sureguliuoti vandens tiekimo sutarčių pagrindu, bet ir nesant individualiai sudarytos sutarties, vandens tiekimas turi būti užtikrintas, jei vartotojas yra prisijungęs prie infrastruktūros (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Tokiais atvejais laikoma, kad viešoji vandens tiekimo sutartis sudaryta pagal Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis, Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 2, 3 punktai).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių ginčo laikotarpiu nebuvo sudaryta rašytinės formos sutartis dėl individualių šalto vandens ir nuotekų šalinimo pirkimo – pardavimo sąlygų (b.l. 3-4, 85-86, 135, 154-157). Ieškovas nurodo, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentinių veiksmų pagrindu pagal Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas (b.l. 3-4, 135, 154). Pažymėtina, kad tokią ieškovo poziciją patvirtina ne tik minėta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis, bet ir sisteminė Civilinio kodekso nuostatų analizė. Sutartis yra šalių susitarimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154, 6.159 straipsniai), kurio buvimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai šalių veiksmai (CK 1.71 straipsnis). Sutartinių santykių nebuvimą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu įstatymas imperatyviai reikalautų, kad šalys savo susitarimą įformintų tam tikra specialia forma, ir imperatyviai nustatytų, kad formos reikalavimų nesilaikymas daro šią sutartį negaliojančia. Nagrinėjamu atveju tokių imperatyvių reikalavimų energijos (energijos išteklio), šiuo atveju šalto vandens, pirkimo - pardavimo sutarties formai ir sutarties formos nesilaikymo padarinių CK 6.161, 6.184, 6.383 - 6.391 straipsnių normos nenustato, todėl sutartinių santykių tarp ginčo šalių buvimą gali patvirtinti ir konkliudentiniai šalių veiksmai. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2006; kt.). Todėl teisiškai nepagrįsta atsakovės atstovės pozicija, kad neterminuotos paslaugų teikimo sutartys privalo būti sudarytos rašytine forma, priešingu atveju tarp šalių nesusiklosto prievoliniai teisiniai santykiai (b.l. 155-156).

Nagrinėjamu atveju atsakovė naudojosi ieškovo teikiamomis šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis, tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią sudaryti sutartį su ieškovu. Nesant rašytinės sutarties su šalto vandens tiekėju – ieškovu dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šalto vandens ir nuotekų šalinimo pirkimo - pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. CK 6.384 str. 1 d. nustato, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis šaltą vandenį savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos (energijos išteklio) tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Vadinasi, nesvarbu, kiek pasikeistų buto savininkų, taip pat nesvarbu, ar jie sudarytų su ieškovu rašytines šalto vandens pirkimo – pardavimo sutartis, ar ne, sutartis dėl mokėjimo už šaltą vandenį pašalintas nuotekas laikoma sudaryta su bet kuriuo asmeniu, kuris tampa savininku buto, kurio įrenginiai prijungti prie energijos (energijos išteklio) tiekimo tinklų.

Pagal Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį abonentai (vartotojai) už vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų, įrengtų ties tiekimo ir vartojimo riba, rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita. Bylos duomenimis atsakovės bute nėra vandens apskaitos prietaisų. Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo 1.4 punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Taigi, Vyriausybė nutarimu delegavo savivaldybėms teisę nustatyti šalto ir karšto vandens suvartojimo butuose normas. Savo ruožtu Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2008-12-24 sprendimu Nr. T2-434 „Dėl karšto ir šalto vandens suvartojimo normų patvirtinimo“ patvirtino karšto ir šalto vandens suvartojimo normas.

Apibendrinant darytina išvada, kad nors tarp šalių rašytinės formos energijos išteklio – vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Abiejų šalių valia – tiekti ir gauti vandenį realizuota konkliudentiniais veiksmais ir įgyvendinama, vadovaujantis Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sąlygomis (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis, Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 2, 3 punktai). Ieškovas suteikė atsakovei vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas. Šios aplinkybės rodo ieškovą turint teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovės apmokėti už teiktas paslaugas. Daikto savininkas – atsakovė (b.l. 13-14) privalo išlaikyti daiktą, įgyvendindama nuosavybės teisę, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 str. 1 d.), ir ši jos pareiga atsiranda nuo buto įsigijimo momento (1992-04-23), iki šalys sudarys vandens ir nuotekų šalinimo pirkimo – pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 25 punktu, abonentas (vartotojas), pageidaujantis kad jam laikinai būtų sustabdytas geriamojo vandens tiekimas ar nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, vandens tiekėjui turi pateikti rašytinį prašymą, kurį tiekėjas turi išnagrinėti ir per 7 kalendorines dienas priimti atitinkamą sprendimą bei apie jį informuoti vartotoją. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų raštu pateikusi ieškovui prašymą dėl laikino geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo nutraukimo, ir kad ieškovas būtų tokį prašymą patenkinęs, todėl atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti su ieškovu pagal vidutines suvartojimo normas bute registruotiems dviem gyventojams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškovu už laikotarpiu nuo 2011-07-31 iki 2012-11-30 suteiktas šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas, ieškovo ieškinys kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 224,68 Lt skola (CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.383 str. 1 d.).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Lietuvos Respublikos vyriausybė 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1. punkte nustatė, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energija, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (punkto redakcija pagal LR Vyriausybės 1996-10-04 nutarimą Nr. 1161 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ dalinio pakeitimo). CK 6.72 straipsnis numato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Nagrinėjamu atveju tarp šalių rašytine forma šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis nebuvo sudaryta, bet sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Abiejų šalių valia – tiekti ir gauti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas realizuota konkliudentiniais veiksmais. Ieškovas užtikrino atsakovei šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, atsakovė jomis naudojosi, jokių pretenzijų ieškovui nereiškė. Tai rodo, kad ieškovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovė privalėjo laiku sumokėti už gautas paslaugas, o to nepadarius, ieškovas pagrįstai paskaičiavo 177,30 Lt delspinigių, kurie priteistini ieškovui iš atsakovės (CK 6.71 str.).

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 85-86). Nurodė, kad dėl ieškovo pareikšto neteisėto ir nepagrįsto ieškinio patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą, apie nepagrįstą reikalavimą dėl skolos priteisimo sužinojo daug pašalinių asmenų – areštinės, Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai, policijos pareigūnai, teisėjai, teismo darbuotojai ir kiti asmenys.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.).