- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-1702-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00356-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- L. N., A. L.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) L. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams L. N., A. L. dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atskirti vaikus B. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jų motinos L. N. (atsakovės) ir tėvo A. L. (atsakovo); 2) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 50 Eur kiekvienam, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kiekvienam, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) iki teismo sprendimo dėl nepilnamečiams vaikams nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero 2023 m. rugsėjo 13 d. potvarkiu paskirtu laikinuoju globėju (rūpintoju) jo gyvenamojoje vietoje bei paskirti jį išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju; priteisti iš atsakovų visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovų šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) yra žinoma nuo 2021 m., pradėjus gauti pirmuosius pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas dėl atsakovės; (duomenys neskelbtini) atstovas išreiškė susirūpinimą dėl gimdyvės galimybių savarankiškai užtikrinti naujagimių poreikius dėl gimdyvės turimo 35 procentų neįgalumo ir galimai su tuo susijusių veiksnių. Vaiko teisių apsaugos skyrius atliko pirminį informacijos vertinimą, kurio pagrindu neprieštaravo atsakovės su kūdikiais išleidimui į namus, tačiau siekdamas užtikrinti geriausius naujagimių interesus, atliko vaikų situacijos vertinimus. Dėl konstatuotų faktinių aplinkybių (naujagimiai gimė neišnešioti, todėl jiems reikalinga atitinkama priežiūra ir padidintas dėmesys, atsakovei nustatyta (duomenys neskelbtini); atsakovui nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau elgesio sutrikimų nenustatyta arba jie minimalūs; atsakovei jau nėštumo metu dėl esamų sveikatos problemų buvo skirta (duomenys neskelbtini) asistentė) identifikuoti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2023 m. balandžio 20 d.) (toliau – ir aprašas) 29 punkte įtvirtinti rizikos veiksniai, kurių pagrindu nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai bei būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Vaiko teisių apsaugos skyriaus iniciatyva šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas. Pirmojo atvejo vadybos posėdžio metu atsakovai tikino galintys ir norintys savarankiškai rūpintis vaikais bei užtikrinti tinkamą jų poreikių tenkinimą, tačiau kartu pripažino susiduriantys su finansiniais, socialiniais, tarpasmeninių santykių (barniai dėl vaidmenų ir funkcijų pasiskirstymo) ir kitais sunkumais, dėl ko pagalba iš trečiųjų asmenų yra ypač reikalinga. Priimtas sprendimas skirti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas namuose. Šeimai sudarytas pagalbos planas (išklausyti pozityvios tėvystės kursus, užtikrinti tinkamą, savalaikę asmeninę ir vaikų sveikatos priežiūrą, tvarkytis dokumentus dėl socialinio būsto, bendrauti bei bendradarbiauti su pagalbą ir paslaugas teikiančiais specialistais) ir paskirtas atvejo vadybininkas bei socialinis darbuotojas. 2021 m. spalio 18 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu atliktos pagalbos plano šeimai korekcijos, įtraukiant tinkamą vaikų mitybos ir higienos užtikrinimą bei palaikymą ir finansinio raštingumo ugdymą. 2021 m. lapkričio 5 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu atliktos nežymios pagalbos plano šeimai korekcijos, be jau esamų, įtraukiant rekomendaciją pasitelkti pagalbą iš išplėstinės šeimos narių (atsakovės ir atsakovo tėvų). 2022 m. sausio 17 d. atvejo vadybos posėdžio metu paaiškėjo, jog situacija šeimoje, nepaisant intensyvios kompleksinės pagalbos bei paslaugų teikimo, ėmė regresuoti, o sugyventinių tarpusavio santykiai bei vaidmenys tapo disfunkciniai. Posėdžio metu identifikuotos esminės (tėvystės ir socialinių įgūdžių stoka) ir naujos šeimos problemos (aplaidus požiūris į tinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą, netinkamas disponavimas gaunamomis socialinėmis išmokomis, dideli įsiskolinimai dėl neapgalvotai pirktų daiktų, baldų ar paslaugų, netinkama vaikų sveikatos ir higienos priežiūra, galimai žalingas įsitraukimas į telefoninius/kompiuterinius žaidimus, neįsiklausymas į teikiamas pastabas ir rekomendacijas bei kt.), kurių pagrindu konstatuota, jog šeima be socialines paslaugas bei pagalbą teikiančių specialistų intervencinių bei prevencinių veiksmų negalėtų savarankiškai funkcionuoti. Atsižvelgiant į tai, atlikta pagalbos plano korekcija, papildomai įtraukiant įpareigojimą tėvams mažinti susidariusias skolas ir užtikrinti vaikams saugią aplinką. 2022 m. gegužės 10 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu konstatuotos nesprendžiamos ir (ar) ignoruojamos problemos (socialinių ir tėvystės įgūdžių stoka, netinkamas disponavimas gaunamomis socialinėmis išmokomis, atsainus požiūris į tinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą ir kt.) ir iš to kylančios gretutinės problemos (tėvų tarpasmeniniai nesutarimai, perteklinis išplėstinės šeimos kišimasis į šeiminius santykius, vaikų diferencijavimas ir rutinos/dienotvarkės neužtikrinimas, netinkamos pažintys ir draugystės (užmezgami ryšiai su socialinę riziką patiriančiais asmenimis), netinkama vaikų sveikatos ir higienos priežiūra, galimai žalingas įsitraukimas į telefoninius/kompiuterinius žaidimus, neįsiklausymas į teikiamas pastabas ir rekomendacijas bei kt.). 2022 m. lapkričio 22 d. iš policijos komisariato gautas pranešimas apie tai, kad į (duomenys neskelbtini) dėl galimai sumuštos nosies pristatytas nepilnametis B. L. Dėl konstatuotų faktinių aplinkybių (tėvystės ir socialinių įgūdžių stoka, minimalus/nepakankamas atsakovo įsitraukimas į vaikų auginimo ir jų priežiūros procesą, atsainus ir abejingas požiūris į tinkamą vaikų priežiūrą (vaikas nukrito nuo sofos, o atsakovas, nors buvo šalia, nespėjo apsaugoti vaiko nuo susižalojimo, kadangi tuo metu žaidė su telefonu) ir į vaiko patirtą susižalojimą (vaiko tėvai, sekančią dieną pastebėję pamėlusią ir patinusią vaiko nosį nesiėmė jokių veiksmų, kad vaikui būtų suteikta pirminė pagalba) ir kt.) identifikuoti aprašo 25 punkte įtvirtinti rizikos veiksniai, kurių pagrindu nustatyti vaiko teisių pažeidimai į tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas bei būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. 2022 m. gruodžio 14 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, jog situacija šeimoje nesikeičia, problemos išlieka nesprendžiamos arba jos yra ignoruojamos. Po atvejo vadybos posėdžio gauta informacija apie tai, jog atsakovai atsižvelgė į teiktas pastabas bei rekomendacijas ir tą pačią dieną atsakovė su vaikais apsigyveno savo motinos namuose, o atsakovas – sesers namuose. Kurį laiką situacija buvo stabili, kontroliuojama, tačiau galimai dėl atsakovės ir atsakovo vidinių resursų stokos situacija šeimoje tapo itin problemiška, o šeimos narių tarpusavio santykiai bei vaidmenys – disfunkciniai (pašlijusi atsakovės sveikata (nuo 2023 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. ir nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. birželio 15 d. gydėsi (duomenys neskelbtini); diagnozė: (duomenys neskelbtini), tėvystės ir socialinių įgūdžių stoka, įsiskolinimai virš 15 000 Eur, atsakovės suicidinės mintys, atsakovų atsakomybės perleidimas atsakovės motinai, atsakovo seseriai, šeimai socialines paslaugas bei pagalbą teikiančiam socialiniam darbuotojui bei asmeniniam asistentui). 2023 m. birželio 19 d. iš (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas apie tai, kad skyriuje nuo 2023 m. birželio 8 d. stacionarizuotas mažametis K. L.. Įstaigos atstovai išreiškė susirūpinimą dėl vaiką prižiūrėjusio atsakovo socialinių įgūdžių stokos bei teikė rekomendaciją dėl socialinės pagalbos bei paslaugų šeimai teikimo. Kartu pridėtas medicininis dokumentų išrašas, kuriame identifikuojamos reikšmingos vaiko sveikatos problemos. Vaiko teisių apsaugos skyrius, reaguodamas į naujai paaiškėjusias aplinkybes, atliko pirminį informacijos vertinimą, kurio pagrindu priėmė sprendimą vertinti vaikų situacijas. Dėl konstatuotų faktinių aplinkybių (vaiko situacijos vertinimo metu, nei atsakovė, nei atsakovas negalėjo atsakyti į jokius klausimus, leidžiančius teigti, jog tėvai geba tinkamai identifikuoti vaikų fiziologinius (neužtikrinamas tinkamas budravimo-poilsio-miego režimas, visavertė mityba, savalaikė sveikatos priežiūra ir kt.), emocinius (nėra puoselėjamas ir stiprinamas tėvų ir vaikų tarpusavio ryšys, vaikų užimtumas „užtikrinamas“ neribojant jų laiko prie ekranų), ugdymo (vaikai nėra ugdomi net minimalių socialinių įgūdžių, pvz. nemoka naudotis stalo įrankiais ir pan.) ir kitus svarbius poreikius; viso pokalbio metu atsakovė ir atsakovas vieningai teigė esantys pavargę nuo vaikų auginimo ir jų priežiūros, nuo pagalbą bei paslaugas teikiančių specialistų veiksmų ir kt., abu nepilnamečių vaikų tėvai kategoriškai atsisako apsigyventi socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje ir toliau naudoti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, savo poziciją motyvuodami tuo, kad per sunku, nebenori ir prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų teta), identifikuoti aprašo 26 punkte įtvirtinti rizikos veiksniai, kurių pagrindu nustatytas apsaugos vaikams poreikis. Vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. birželio 26 d. inicijavo laikiną vaikų priežiūros priemonę emociniais ryšiais susijusių asmenų šeimoje. Kadangi laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai ir vaikams priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, atsakovai nekeitė savo elgesio ir atsisakė priimti tolimesnę pagalbą bei naudoti tėvų valdžią, šeimoje išliko realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Vaiko teisių apsaugos skyriuje priimtas sprendimas nutraukti laikinosios priežiūros priemonę ir inicijuoti laikinosios globos nustatymo procesą (2023 m. rugpjūčio 24 d. kreiptasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą). Teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi išduotas leidimas paimti abu nepilnamečius vaikus iš jų motinos ir tėvo. (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero 2023 m. rugsėjo 13 d. potvarkiu likusiems be tėvų globos nepilnamečiams vaikams nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. nustatyta laikinoji globa, vaikų laikinuoju globėju paskiriant (duomenys neskelbtini). Nuo teismo leidimo išdavimo dienos atsakovams vieną kartą organizuotas atvejo vadybos posėdis (2023 m. lapkričio 15 d.), kurio metu nustatyta, jog šeimoje, nebegyvenant vaikams, situacija pasikeitė: tėvai geranoriškai bendrauja su pagalbą bei paslaugas teikiančiais specialistais, atsakovas kreipėsi į specialistus ir susitvarkė reikiamus dokumentus dėl neįgalumo nustatymo, abu atsakovai tinkamai vartoja jiems paskirtus medikamentus, abu domisi vaikų sveikatos priežiūros ir ugdymo procesais, juos lanko, abu atsakovai lanko pozityvios tėvystės kursus ir psichologo konsultacijas. Tačiau be teigiamų pokyčių identifikuoti ir neigiami apsektai, t. y.: reikšmingos sveikatos problemos, kurios nepriklausomai nuo atsakovų valios, negali išnykti, sunki materialinė padėtis, gyvenimo ir buities sąlygos, neatitinkančios bent minimalių vaikų poreikių ir vaikams saugios aplinkos standartų, atsakovė, nepaisant objektyviai pagrįsto poreikio, atsisakė asmeninio asistento, dienos stacionaro psichikos sveikatos centre ir socialinio darbuotojų psichikos sveikatos centre, paslaugos. Taigi, tėvų veiksmų kryptingumas ir jų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovai gali palaikyti ryšį su savo nepilnamečiais vaikais, tačiau dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių negali tinkamai vykdyti savo, kaip tėvų, neturtinių (rūpinimasis vaikais, jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su jais bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jiems tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas) ir turtinių pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Ieškovės vertinimu, šiuo metu nepilnamečių vaikų auklėjimo ir gyvenimo sąlygos atsakovų aplinkoje neatitinka prioritetinių vaikų poreikių bei interesų ir nėra pagrindo manyti, jog situacija galėtų progresuoti. Mano, kad geriausius vaikų interesus šiuo metu atitiktų vaikų atskyrimas nuo jų biologinių tėvų. Ieškovė taip pat nurodė, kad įvertinus tai, kad dėl atsakovų reikšmingų sveikatos problemų, jų integracija darbo rinkoje yra ribota, todėl pagrįstai manytina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis iš atsakovės turėtų siekti bent po 50 Eur per mėnesį, o iš atsakovo – po 100 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka.
4. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad nenorėtų, jog vaikai būtų paimti; supranta, kad dviese su atsakovu nesugebėtų auginti vaikų, tačiau vaikai galėtų gyventi pas atsakovo seserį, kuri gali vaikais pasirūpinti. Savo namuose jie neturi sąlygų vaikus auginti, yra per mažai vietos.
5. Atsakovas teismo posėdyje ieškinio neginčijo, paaiškino tokias pačias aplinkybes kaip ir atsakovė.
6. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje prašė spręsti ieškinį teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai; nusprendė atskirti mažamečius vaikus B. L. ir K. L. nuo jų tėvų (atsakovų); priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams B. L. ir K. L. po 50 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams B. L. ir K. L. po 100 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; iki teismo sprendimo dėl vaikams nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero 2023 m. rugsėjo 13 d. potvarkį paskirtu laikinuoju globėju jo gyvenamojoje vietoje; iki teismo sprendimo dėl vaikams nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo paskirti vaikų laikinąjį globėją vaikams išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju; priteisti iš atsakovės 14 Eur žyminio mokesčio ir 7,93 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą, priteisti iš atsakovo 27 Eur žyminio mokesčio ir 7,93 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
7.1. Teismas nurodė, jog įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, jog atsakovai dėl savo psichinės sveikatos būklės (atsakovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini); atsakovui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl tėvystės ir socialinių įgūdžių stokos, dėl savo elgesio, galimai nulemto ligų ir kitų gretutinių veiksnių, negali savarankiškai užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikių ir interesų, vaikų saugios gyvenamosios aplinkos, todėl vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos principu, sprendė, kad geriausius vaikų interesus šiuo metu atitinka jų atskyrimas nuo tėvų.
7.2. Spręsdamas dėl išlaikymo vaikams priteisimo, teismas vertino, kad atsižvelgiant į atsakovų sveikatos būklę, jų sąlygotus apribojimus gauti didesnes pajamas, į jų turtinę padėtį, į vaikų amžių, jų padidėjusius poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsakovė privalo mokėti vaikų išlaikymui ieškovės prašomą sumą – po 50 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, o atsakovas – po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, skiriant tokias išlaidas vaikams, pasiekiama protinga vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra.
7.3. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero 2023 m. rugsėjo 13 d. potvarkiu likusiems be tėvų globos abiem vaikams nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. nustatyta laikinoji globa ir paskirtas vaikų laikinasis globėjas, tikslinga iki vaikams bus nustatyta nuolatinė globa, nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su laikinuoju globėju ir laikinąjį globėją paskirti vaikams priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoju. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 14 Eur žyminio mokesčio bei 7,93 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą, iš atsakovo – 27 Eur žyminio mokesčio bei 7,93 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė L. N. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovės yra priteistas išlaikymas vaikams B. L. ir K. L. po 50 Eur kiekvienam ir sumažinti priteistą išlaikymą vaikams iki 20 Eur, t. y. mokant kiekvienam vaikui po 20 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; taip pat prašė priteisti iš ieškovės visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą. Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
8.1. Pažymi, kad sutinka su teismo sprendimu toje dalyje, kurioje teismas nusprendė atskirti mažamečius vaikus nuo jos, tačiau nesutinka su priteistu jai mokėti išlaikymu vaikams. Nurodo, kad šiuo metu negali pati prižiūrėti vaikų, jais rūpintis dėl neturimų tinkamų gyvenimo sąlygų, todėl ir sutiko, kad vaikai būtų nuo jos atskirti. Tačiau dėl to paties bei dėl kitų aplinkybių apeliantė neišgalės mokėti kiekvienam vaikui išlaikymą po 50 Eur kas mėnesį, iš viso 100 Eur. Pažymi, kad kreipusis antrinės teisinės pagalbos jis susitiko su advokatu ir išreiškė poziciją, kad ji visiškai negali mokėti vaikams išlaikymo dėl jos sveikatos būklės ir gaunamų pajamų, tačiau jai buvo paaiškinta, jog negalima visiškai nemokėti vaikams išlaikymo, todėl galiausiai buvo nuspręsta, kad apeliacinės instancijos teismo bus prašoma sumažinti išlaikymo mažamečiams vaikams dydį iki 20 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį.
8.2. Nurodo, kad jos finansinė padėtis yra labai sunki. Jos pajamos yra apie 300 Eur. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliantei nustatytos net 6 diagnozės. Dėl nustatytų diagnozių ji privalo vartoti vaistus, kuriuos reikia pirkti. Be to, dėl nustatytų diagnozių, ji negali niekur įsidarbinti, nes jos tiesiog nepriima į darbą. Todėl jos gaunamos pajamos, apie 300 Eur, negali padidėti, t. y. ji objektyviai negali gauti daugiau lėšų. Iš 300 Eur jai sumokėjus vaikams išlaikymą 100 Eur, pačiai liks 200 Eur, iš kurių reikės pirkti vaistus, maistą, mokėti būsto mokesčius. Akcentuoja, kad jos (apeliantės) pajamos yra žemiau skurdo ribos, todėl akivaizdu, kad dėl objektyvių aplinkybių apeliantė negali teikti vaikams po 50 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
Atsiliepimas
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atkreipdama dėmesį į aplinkybę apie abiem atsakovės vaikams konstatuotas reikšmingas sveikatos problemas ir nustatytus specialiuosius poreikius, be kita ko teismų praktikoje akcentuojamą minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) orientacinį kriterijų sprendžiant priteistino išlaikymo vaikams dydžio klausimą, ieškovė pažymi, kad iš atsakovų prašė priteisti vaikų išlaikymui nepalyginamai mažiau nei 1 MMA dydžio išlaikymą. Tai reiškia, kad ieškovė atsižvelgė ne tik į specifinius nepilnamečių vaikų poreikius, bet ir į tėvų gaunamas pajamas, turimą turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Atkreipia dėmesį, kad teismo priteista suma iš esmės nėra proporcinga nei nepilnamečių vaikų poreikiams, nei gali realizuoti būtinas sąlygas vaikų vystymuisi. Pažymi, jog neneigia, kad atsakovės finansinė padėtis yra komplikuota, tačiau nesutinka su atsakovės pozicija, kad jos pajamos negali padidėti. Mano, kad tokie atsakovės teiginiai yra klaidinantys teismą ir atitinkamai charakterizuojantys pačią atsakovę tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo kontekste, kadangi, priešingai nei ji teigia, šiai dienai yra skiriamas atitinkamas dėmesys negalią turinčių asmenų integracijai darbo rinkoje, kas reiškia, jog negalią turintys asmenys nėra stigmatizuojami ir jų galimybės sudaryti darbo santykius ar jų esmę atitinkančius santykius nėra dirbtinai ribojamos. Pažymi, jog šią prielaidą patvirtinta socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, jog atsakovės integracija darbo rinkoje buvo sėkminga, tačiau trumpalaikė, dėl subjektyvių, išimtinai su pačios atsakovės vidinio suinteresuotumo savirealizacijos kontekste stoka. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš atsakovės šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 50 Eur kasmėnesinių mokėjimų sumą, kuri iš esmės yra žymiai mažesnė nei minimali išlaikymo dydžio suma.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, dalies dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą be kita ko pateikė ir naują įrodymą – 2024 m. liepos 1 d. Sodros duomenų bazės išrašą, kurio duomenimis savo atsiliepime, kaip galima suprasti, rėmėsi pateikdama vertinimą dėl atsakovės integracijos darbo rinkoje galimybių. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Aptariamu atveju, nors ieškovė ir neprašė paminėto įrodymo prijungti prie bylos, tačiau, apeliacinės instancijos teismas tam ir nemato teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į paminėtas teisės normas, nesant jokių objektyvių duomenų, kad šio įrodymo būtinybė iškilo vėliau ar kad siekiant tokiu įrodymu remtis šalių ginče, tai negalėjo būti padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (tuo pačiu atkreipiant dėmesį, kad byloje yra ankstesnio laikotarpio atsakovės Sodros duomenų bazės išrašas) , apeliacinės instancijos teismas paminėtą įrodymą atsisako priimti.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečių vaikų B. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. L., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Atsakovų šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2021 m. ir jau iš esmės iš karto po vaikų gimimo, medicinos įstaigos atstovui išreiškus susirūpinimą dėl gimdyvės galimybių savarankiškai užtikrinti vaikų poreikius dėl gimdyvės turimo neįgalumo ir galimai su tuo susijusių veiksnių, buvo atliktas vaikų situacijos vertinimas. Ieškovės pateiktais duomenimis, įvertinus situaciją šeimoje, be kita ko atsižvelgus ir į atsakovų sveikatos būklę (atsakovei nustatyta (duomenys neskelbtini); atsakovui nustatytas (duomenys neskelbtini), nebuvo prieštarauta vaikų gyvenimui su atsakovais, tačiau nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikams ir (ar) šeimai poreikį, buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, nuspręsta šeimai skirti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas namuose, šeimai sudarytas pagalbos planas. Vaiko teisių apsaugos institucijai dirbant su šeima, tačiau ilgainiui didėjant problemoms, susijusioms su tinkamu tėvų valdžios vaikų atžvilgiu įgyvendinimu, Vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. birželio 26 d. inicijavo laikiną vaikų priežiūros priemonę emociniais ryšiais susijusių asmenų šeimoje, po ko, anot ieškovės, laikinosios priežiūros metu visoms įmanomoms pagalbos šeimai ir vaikams priemonėms esant išnaudotoms ir neveiksmingoms, atsakovams nekeičiant savo elgesio ir atsisakius priimti tolimesnę pagalbą bei naudoti tėvų valdžią, šeimoje išlikus realiam pavojui vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, buvo priimtas sprendimas nutraukti laikinosios priežiūros priemonę ir inicijuoti laikinosios globos nustatymo procesą. Vaiko teisių apsaugos skyriui kreipusis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą, teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi išduotas leidimas paimti abu nepilnamečius vaikus iš jų motinos ir tėvo. (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero 2023 m. rugsėjo 13 d. potvarkiu likusiems be tėvų globos abiem nepilnamečiams vaikams nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. nustatyta laikinoji globa, vaikų laikinuoju globėju paskiriant (duomenys neskelbtini).
15. Ieškovei vertinant, kad aptariamų nepilnamečių vaikų auklėjimo ir gyvenimo sąlygos atsakovų aplinkoje neatitinka prioritetinių vaikų poreikių bei interesų ir geriausius vaikų interesus atitiktų vaikų atskyrimas nuo jų biologinių tėvų ir dėl to su ieškiniu kreipusis į teismą, Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovės reikalavimus iš esmės tenkino, atskirdamas abu nepilnamečius vaikus nuo jų tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.179 straipsnis), be kita ko priteisdamas vaikams iš atsakovų išlaikymą – iš atsakovės po 50 Eur, iš atsakovo po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde, neginčydama priimto procesinio sprendimo dėl jos atskyrimo nuo vaikų, nesutinka su sprendimo dalimi būtent dėl išlaikymo iš jos vaikams priteisimo. Įvertinęs bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais sutikti.
16. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
17. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Be kita ko pažymėtina, kad sprendžiant apie nedarbingo dėl ligos tėvo turtinę padėtį ir jo galimybes užsidirbti negali būti a priori (iš anksto) remiamasi kriterijais darbingų tėvų turtinei padėčiai ir jų galimybės išlaikyti vaiką proporcingumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-943/2022).
18. CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų. Ir ši pareiga negali būti perkeliama kitam asmeniui. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina atsižvelgti į vaiko atskyrimo nuo tėvų priežastis. Jeigu tos priežastys objektyvios (pvz., vieno iš tėvų liga, neveiksnumas ir pan.), išlaikymo dydis gali būti mažinamas.
19. Aptariamu atveju apeliantė savo nesutikimą su priteistu išlaikymo dydžiu iš esmės motyvavo savo sunkia finansine padėtimi, pažymėdama, kad jos pajamas sudaro apie 300 Eur, kas yra žemiau skurdo ribos, taip pat sveikatos problemomis (nustatytos 6 diagnozės), dėl kurių, anot apeliantės, ji be kita ko negali niekur įsidarbinti, todėl jos pajamos negali padidėti, ir iš 300 Eur sumokėjus vaikams išlaikymą pačiai liktų tik 200 Eur, iš kurių reikės pirkti vaistus, maistą, mokėti būsto mokesčius. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tame tarpe ir 2022 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) išrašo iš medicininių dokumentų, atsakovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Sodros duomenimis, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d., atsakovės gaunamas pajamas sudarė šalpos neįgalumo pensija (2024 m. vasario mėn. – 325,05 Eur), vienišo asmens išmoka (2024 m. vasario mėn. – 38,23 Eur), be to, 2023 m. lapkričio – gruodžio mėn. dar buvo gauta nedarbo draudimo išmoka. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 50 Eur išlaikymo iš atsakovės vaikams priteisimo, be kita ko atsižvelgė į atsakovės sveikatos būklę, jos sąlygotus apribojimus gauti didesnes pajamas, turtinę padėtį, taip pat vaikų amžių, jų padidėjusius poreikius.
20. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, byloje esančių duomenų bei galiojančio teisinio reglamentavimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas visgi neturi pagrindo nesutikti su skundžiamu sprendimu. Neginčijant atsakovės gana sudėtingos finansinės situacijos ir ją taip pat sąlygojančios sveikatos būklės, taigi neginčijant ir galimų sunkumų, būtent sveikatos būklės sąlygotų apribojimų gauti didesnes pajamas, tuo pačiu atkreipiant dėmesį, kad sprendžiant išlaikymo vaikams klausimą turi būti atsižvelgta ir į vaikų, šiuo atveju, be kita ko taip pat turinčių sveikatos problemų, poreikius, todėl, siekiant išlaikyti tiek vaikų poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių teikti išlaikymą atitinkamą pusiausvyrą, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, be to ir įstatyme tokiu atveju nesant įtvirtintai galimybei atleisti tėvus nuo vaikų išlaikymo, manytina, kad iš atsakovės priteista 50 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo per mėnesį suma negali būti laikoma per didele ar neteisinga ir neproporcinga susiklosčiusių aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo klausimu yra teisėtas ir pagrįstas.
21. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, spręstina, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
25. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės atstovo nurodytos bylinėjimosi išlaidos (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų) nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atsakovės L. N. apeliacinį skundą atmesti.
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.