Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui V.T., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Laurai Vitosienei ir Alfredui Šepštai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pavaduotojai Linai Virvilienei, 2011 m. gegužės 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.T. prašymą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pavaduotojai Linai Virvilienei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pavaduotoja Lina Virvilienė prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Mano, jog 2011 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. LV1-43 patvirtinus KRAAD korupcijos prevencijos priemonių 2011 m. planą, nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, įsakymas yra teisėtas, be to neįrodyta, jog dėl įsakymo priėmimo jis patyrė neturtinę žalą. Pabrėžė, kad korupcijos prevencijos priemonė laivus tikrinti ir patikrinimo aktus pasirašyti ne mažiau kaip dviems departamento pareigūnams nepaneigia pareiškėjo pareigybės aprašyme nustatyto reikalavimo savarankiškai planuoti ir organizuoti savo veiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškėjas prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos KRAAD, priteisti neturtinę žalą – 5 000 Lt, kurios atsiradimą kildina iš KRAAD direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. LV1-43 (b.l. 95-99), kurio pagrindu išdėstytas nurodymas I priedo įrenginius ir laivus tikrinti ir akte pasirašyti dalyvaujant ne mažiau kaip dviems Jūros aplinkos apsaugos agentūros pareigūnams.

Prašymas pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytą žalą pareiškėjas kildina iš KRAAD, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų.

Administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, todėl turi būti tiriama ir vertinama, ar nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių deliktinės žalos atlyginimą

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos nurodyti Civiliniame kodekse. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 straipsnis). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008 ir kt.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sąvoka, kuri apibrėžta kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Deliktinės atsakomybės (CK 6.271 straipsnis) pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.

Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai – būtina nustatyti ir įvertinti, ar Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, kadangi patvirtinęs korupcijos prevencijos priemonių 2011 metams planą nustatė priemonę – vykdant TIPK leidimus I priedo įrenginiams turinčių ūkio subjektų ir laivų Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste kontrolę, I priedo įrenginius ir laivus tikrinti ir patikrinimo aktus pasirašyti ne mažiau kaip dviems departamento pareigūnams. Būtina nustatyti, ar atsakovei teisės aktais nustatyta tvarka buvo suteikta teisė patvirtinti korupcijos prevencijos priemonių planą ir nustatyti jo įgyvendinimo priemones, ar jis turėjo būti iš anksto derinamas su KRAAD darbuotojais.

1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Nr. R(84)15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 straipsnis (principas) nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsiranda dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusiojo asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgiant į teisės reikalavimus. Rekomendacija atsakomybės už žalą pagrindu laiko valstybės, jos institucijos ar tarnautojo nukentėjusiojo atžvilgiu padarytus tokius veiksmus, kurių pagal įstatymą jie neturėjo atlikti, arba neatlikimą tokių veiksmų, kuriuos pagal įstatymą jie turėjo padaryti.

Dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmų

Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnis nustato, jog korupcijos prevenciją be išvardintų institucijų vykdo ir valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinės įstaigos. Įstatymo 5 straipsnis numato korupcijos prevencijos priemones, tarp kurių yra ir rizikos analizė, kovos su korupcija programos. Korupcijos rizikos analizė – valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos analizė antikorupciniu požiūriu Vyriausybės nustatyta tvarka bei motyvuotos išvados dėl kovos su korupcija programos parengimo ir pasiūlymų dėl programos turinio pateikimas, taip pat kitų korupcijos prevencijos priemonių rekomendavimas už jų įgyvendinimą atsakingoms valstybės ar savivaldybių įstaigoms (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, struktūriniai padaliniai arba asmenys, valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovo įgalioti vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kontrolę, pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytus kriterijus nustato valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 7 straipsnis nustato jog kovos su korupcija programos gali būti Lietuvos Respublikos nacionalinė, šakinės, institucinės ir kitos. Šakines (apimančias kelių valstybės ar savivaldybių įstaigų veiklos sritis), institucines ir kitas kovos su korupcija programas rengia valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinės įstaigos, kurias Nacionalinė kovos su korupcija programa ir kiti norminiai aktai įpareigoja tokias programas parengti. Institucines kovos su korupcija programas taip pat rengia valstybės ar savivaldybių įstaigos, kuriose buvo atlikta korupcijos rizikos analizė ir pasiūlyta parengti tokią programą (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Programų įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų vadovai ar šių įstaigų struktūriniai padaliniai arba asmenys, įstaigos vadovo įgalioti vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kontrolę įstaigoje. <...>. (Įstatymo 7 straipsnio 6 dalis). Valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinės įstaigos, įgyvendindamos šį Įstatymą, privalo pagal kompetenciją rengti ir tvirtinti kovos su korupcija programas (16 straipsnio 2 dalies 3 punktas), taip pat jos turi teisę nustatyti priemones, skatinančias korupcijos prevencijos užtikrinimą valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinėse įstaigose (16 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. D1-55 nauja redakcija išdėstytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 17.1 punktas nustato, jog Departamento direktorius organizuoja Departamento darbą, kad būtų įgyvendinami Departamento veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, pagal kompetenciją leidžia įsakymus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi (17.6 punktas), todėl darytina išvada, jog Departamento direktorius (nagrinėjamu atveju Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius) ne tik turi teisę, bet ir privalo įsakymu pavirtinti kovos su korupcija programas, o jų įgyvenimui teisės aktais suteikta teisė jam nustatyti priemones, skatinančias korupcijos prevencijos užtikrinimą Departamente.

Nustatant 2011 m. kovo 8 d. KRAAD įsakymo Nr. LV1-43 priėmimo priežastis, teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-813 patvirtintame Aplinkos ministerijos sistemos 2010-2012 metų kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plane (http://www.am.lt/VI/files/0.351147001262575103.doc) VII skyriaus 6 punktu nustatytas uždavinys departamentų vadovams – pašalinti priežastis, sudarančias sąlygas korupcijos apraiškoms leidimų, licencijų išdavimo, teritorijų planavimo dokumentų ir statinių statybos projektų derinimo, inspektavimo (miškų ir įmonių kontrolės) ir kt. srityse. Šiems uždaviniams įgyvendinti KRAAD direktorius 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. LV1-125 (b.l. 100-126) patvirtinto KRAAD 2010 metų veiksmų programą, kurios 20.1 punktas nustatė kovos su korupcija veiksmus, t.y. TIPK leidimus I priedo įrenginiams turinčių ūkio subjektų ir laivų patikrinimus vykdyti ir patikrinimo akte pasirašyti ne mažiau kaip dviems pareigūnams korupcijos prielaidų mažinimui ir kovos su korupcija plano vykdymui. KRAAD 2011 m. kovo 8 d. direktoriaus įsakymu Nr. LV1-43 patvirtinto KRAAD korupcijos prevencijos priemonių 2011 metams plano 1 punkto tikslas – šalinti prielaidas korupcijos apraiškoms atsirasti aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolės srityje KRAAD kontroliuojamoje teritorijoje, kuriam pasiekti numatyta viena iš priemonių – vykdant TIPK leidimus I priedo įrenginiams turinčių ūkio subjektų ir laivų Klaipėdos valstybiname jūrų uoste kontrolę, I priedo įrenginius ir laivus tikrinti ir patikrinimo aktus pasirašyti ne mažiau kaip dviems departamento pareigūnams. Atsakovės atstovų paaiškinimu nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente yra apie 70 darbuotojų, vykdančių kontrolės funkcijas, tarp jų keletas pareigūnų iš Jūros aplinkos apsaugos agentūros, todėl akivaizdu, jog korupcijos prevencijos priemonių plano 1.1.1 priemonė liečia ne tik pareiškėjo funkcijas. Pažymėtina, jog korupcijos prevencijos priemone siekiama šalinti prielaidas korupcijos apraiškoms atsirasti, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, atlikdami patikrinimus keliese, sprendimus pagal savo kompetenciją priima savarankiškai ir asmeniškai už juos atsako, laikydamiesi Valstybės tarnybos įstatyme 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto atsakomybės už priimamus sprendimus principo. Teismas akcentuoja, jog Laivo patikrinimo akto, taip pat Patikrinimo akto formose (b.l. 53-56), patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. D1-137, atskirai yra išskirtos grafos: „Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas“ bei „Dalyvaujantys pareigūnai“, todėl laikytina, jog numatyta galimybė tiek vienam, tiek keliems pareigūnams atlikti patikrinimą, bei patikrinimą atlikti vienam, kai kiti pareigūnai pasirašo, kaip dalyvaujantys patikrinime. Įvertinęs aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog minėtas nurodymas laivus tikrinti dviems departamento pareigūnams, neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, taip pat pareiškėjo pareigybės aprašymo (b.l. 36-37) 5 punktui, nustatančiam reikalavimą valstybės tarnautojui savarankiškai planuoti, organizuoti savo veiklą. Minėta priemonė taip pat nepakeičia pareiškėjo būtinųjų darbo sutarties sąlygų, dėl kurių pakeitimo nebuvo gautas išankstinis pareiškėjo sutikimas (kaip nurodo prašyme pareiškėjas). Iš pareiškėjo pareigybės aprašymo matyti, jog jis yra valstybės tarnautojas, o su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos (Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 5 dalis). Darytina išvada, kad korupcijos prevencijos priemonė (1.1.1 punktas) nepakeitė pareiškėjo darbo sąlygų, nes tokia sutartis su pareiškėju nesudaryta. Bet to teismas pažymi, jog teisės aktai aiškiai apibrėžia, kas turi tvirtinti korupcijos prevencijos programą, priemonių planą, kas pagal atliekamas funkcijas atsakingas už jo įgyvendinimą, todėl darytina išvada, jog priemonių planu pareiškėjui nebuvo nustatytos papildomos funkcijos, kurių vykdymui jis neturi tinkamų įgaliojimų.

Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės atstovės Lauros Vitosienės argumentas, jog neturtinės žalos atlyginimas negalimas vien tuo pagrindu, jog pareiškėjas neskundžia Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. LV1-43. Pareiškėjas iš tiesu neginčija įsakymo, iš kurio kildina neturtinės žalos atsiradimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad vertinimas, siekiant turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, nebūtinai turi būti atliekamas iškeliant reikalavimus dėl valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų aktų panaikinimo ar veiksmų pripažinimo neteisėtais. Veiksmų teisėtumas kiekvienu atveju turi būti vertinamas iš esmės, o administracinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl neteisėtų veiksmų nustatymo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skųstas aktas, iš kurio kildinama žala. Administracinėje byloje Nr. A4-1030/2006 teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą teismas privalo tirti ir faktinį pagrindą, iš kurio kildinama žala, nežiūrint to, kad tas pagrindas atskira tvarka ir nenuginčytas. Kitoje administracinėje byloje Nr. A10-332/2007 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad teisės į žalos atlyginimą atsiradimui, įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valstybės valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka (LVAT 2008 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1655/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1419/2010). Tuo pačiu kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiškėjo argumentas, jog 2011 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. LV1-43 prieštarauja įsakymų priėmimo tvarkai, nes nesuderintas su KRAAD teisininkais. Kaip matyti, įsakymas parengtas direktoriaus pavaduotojos Linos Virvilienės, kurios pareigybė pagal pareigybės aprašymo 4 punktą (b.l. 130-131) reikalinga ne tik padėti organizuoti ir vykdyti valstybinę gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę Klaipėdos regione, Kuršių mariose, Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje, bet ir departamento teisinio darbo organizavimui ir koordinavimui. Tretysis suinteresuotas asmuo Lina Virvilienė turi socialinių mokslų srities teisės krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą, todėl laikytina, kad įsakymas neprieštarauja jo priėmimo tvarkai.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog byloje nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai priimant KRAAD 2011 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. VV1-43, todėl nėra pagrindo išvadai, kad juo nepažeidžiamos pareiškėjo teisės, tačiau turi būti tiriama ir vertinama, ar dėl priimto įsakymo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Dėl patirtos neturtinės žalos

Neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael prieš Jungtinę Karalystę, 1995 m. vasario 24 d., Series A Nr. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (Papamichalopoulus prieš Graikiją, 1995 m. spalio 31 d., Nr. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (Olsson prieš Švediją, 1988 m. kovo 24 d., Nr. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (Lopez Ostra prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., Nr. 16798/90, 65 par., Series A Nr. 303-C) ir pan.

Plačią neturtinės žalos sampratą įtvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintą pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikytina, jog neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Taigi, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama CK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Pareiškėjas neturtinę žalą įvertina 5 000 Lt suma ir nurodo, jog neturtinę žalą patyrė dėl KRAAD 2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. LV1-43, kuris pažeidė jo garbę, orumą, dėl ko jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nemigą, patyrė nepatogumų darbe, neteisėtais atsakovės veiksmais buvo suformuotas neigiamas jo, kaip darbuotojo, įvaizdis.

Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialinio teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2010 m. rugsėjo 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010). Teismas nagrinėjamoje byloje padarė išvadą, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmai priimant 2011 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. LV1-43, kiek tai liečia korupcijos prevencijos 1.1.1 punkte nurodytą priemonę, yra pagrįsti ir teisėti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog dėl patirtų dvasinių išgyvenimų ir nemigos į gydytojus nesikreipė, tačiau tokius išgyvenimus galėtų patvirtinti šeimos nariai. Vienok pareiškėjas jų į teismo posėdį nesikvietė ir neprašė apklausti liudytojais, motyvuodamas tuo, kad šeimos nariai galimai patirtų stresą. Darytina išvada, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, nors Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalis ir 57 straipsnis įpareigoja pateikti argumentus pagrindžiančius įrodymus. Byloje nenustatyta, kad dėl atsakovės veiksmų pareiškėjas patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms.

Iš skundo motyvų bei pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog pareiškėjas mano, kad apie jį buvo suformuotas neigiamo darbuotojo įvaizdis Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai 2009 m. gruodžio 7 d. raštu (b.l. 45) Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui persiuntus anoniminį piliečio skundą (b.l. 46), kuriame pateikta apie jį tikrovės neatitinkanti informacija. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros pateikta informacija (b.l. 127) patvirtina, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal V.T. pareiškimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje (dėl šmeižimo) 2010 m. rugpjūčio 25 d. sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Pažymėtina, jog minėtas anoniminis skundas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl šiame kontekste negali būti sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, patyrus dvasinius išgyvenimus dėl neigiamo darbuotojo įvaizdžio suformavimo.

Darytina išvada, kad skundžiami atsakovės veiksmai nėra neteisėti, pareiškėjas neįrodė patyręs neturtinę žalą, todėl civilinė atsakomybė nekyla, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo V.T. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.