Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. S. 2024 m. sausio 9 d., apie 19.43 val., (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) sporto salėje, vykusių krepšinio varžybų metu, konflikto su A. A. metu, tyčia kumščiu sudavė mažiausiai vieną smūgį A. A. į veidą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą ir padarė muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, viršutinio kairio 2-o danties panirimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais:

Iš liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis žaidžia (duomenys neskelbtini) nuo spalio mėnesio, kartu su juo žaidžia ir A. S. tačiau jis kiek žino ankščiau žaidžia krepšinį už jį minėtoje lygoje. Jų komanda yra (duomenys neskelbtini). A. yra jo komandoje, dėl to jie sutaria gerai, laiką leidžia tik žaidžiant krepšinį. 2024-01-09 apie 19 val. - 20 val. jo komandai vyko varžybos (duomenys neskelbtini) mažojoje salėje. Prieš kokią komandą jie žaidė, jis nepamena. Žaidimo metu įvyko konfliktas tarp A. S. ir priešininko iš priešininko komandos, kas buvo tas priešininkas jis nepamena, apibūdinti negali. Jis pačio konflikto nematė tik girdėjo, kad A. su priešininku apsižodžiavo. Jo tai nenustebino, nes varžybose dažnai vyksta tokie dalykai. Priešininkų komandą pelnė taškus. Jie įsimetė kamuolį, bėgo į puolimą ir A. užsiiminėjo poziciją puolime ir priešininkas delnu trenkė A. į veidą. A. atsirado paraudimas toje vietoje. Ar tas smūgis iš priešininko buvo tyčinis, jis nežino, negali pasakyti. Po to, A. priešininkui sudavė vieną smūgį kumščiu. Priešininkas susvyravo. Pastebėjo kraują priešininko veide. Subėgo visos komandos, pradėjo aiškinti, kas čia įvyko. Teisėjai išvarė A. ir priešininką iš žaidimo aikštelės. A. su priešininku išėjo o jie toliau tęsė varžybas. Daugiau nieko pasakyti negali, viskas vyko senai. Visas įvykis įvyko gretai ir netikėtai (2 t., b. l. 65–68).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad A. A. konstatuota: muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, viršutinio kairio 2-o danties panirimas, padaryti buku kietu daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, tiek vertinant juos kartu, tiek atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 118–122).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškindamas, kad krepšinio varžybų metu kilo konfliktas tarp jo ir kito žaidėjo. Konflikto metu jis sudavė jam į veidą. Supranta, kad sukėlė skausmą kitam asmeniui dėl kurio gailisi, elgesys buvo netoleruotinas. Kad būtent A. S. naudojo fizinį smurtą prieš A. A., suduodamas jam vieną smūgį į veidą, patvirtina nukentėjusiojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bei liudytojų parodymai. Kad nukentėjusiam A. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. A. konstatuota: muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, viršutinio kairio 2-o danties panirimas, padaryti buku kietu daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, tiek vertinant juos kartu, tiek atskirtai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas smūgį nukentėjusiajai į veidą, elgiasi pavojingai, numatė, kad dėl to sutrikdys nukentėjusiosios sveikatą ir norėjo taip veikti.

Teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamojo A. S. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Kaltinamasis A. S. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai A. S.. Nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašo, įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam teismo nustatytą ir priteistą atlyginti žalą. Ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nukentėjusiojo atstovas su šiuo prašymu nesutinka. Jo vertinimu, nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi kaltinamojo prisipažinimas ir atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų bei kaltinamasis nėra atlyginęs nukentėjusiajam žalos.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, prieiti prie išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamą įtaką kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Pažymėtina, kad A. S., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltę pripažino bei neneigė padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus teisminio nagrinėjimo metu, patvirtino kaltiname nurodytas aplinkybes, jog abipusio žodinio konflikto metu, būdamas supykęs, sudavė nukentėjusiajam į veidą, todėl ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytos aplinkybės, kad dėl kilusio konflikto iš dalies kaltas ir nukentėjusysis, negali būti pagrindas laikyti, jog jis nevisiškai pripažino savo kaltę ar nesigaili padaręs nusikalstamą veiką. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką, neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-P-82/2010). Taigi, kaltininkas turi pripažinti teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, o ne besąlygiškai sutikti su nukentėjusio nurodytomis aplinkybėmis.

Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3) punkto, kuriame nurodyta, kad laidavimas gali būti taikomas ir kai kaltininkas bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis atlygino civilinį ieškinį Kauno teritorinei ligonių kasai (2 t., b. l. 123). Kaltinamasis iš esmės pripažįsta, kad jo nusikalstamais veiksmai buvo padaryta žala ir sutinka atlyginti padarytą žalą, tačiau nesutinka su prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu, teigdamas, jog nukentėjusiojo prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis yra per didelis. Vis tik, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti teismo priteistą žalą. Teismo vertinimu, vien tai, jog kaltinamasis iš dalies nesutinka su neturtinės žalos dydžiu, nesudaro pagrindo manyti, jog jis teismo priteistos žalos nekentėjusiajam apskritai neketina atlyginti, tuo labiau, kad kaltinamasis proceso metu neneigė, kad jo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala, kas rodo jo siekį atlyginti padarytą žalą. Šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis atlygins teismo priteistą žalą.

Spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šiuo konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad A. S. nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, administracine tvarka baustas, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo poelgio gailėjosi, davė nuoseklius parodymus, kritiškai įvertino savo elgesį, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų, kad prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos padarymo, būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai manytina, kad A. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje kaltinamojo sugyventinė A. S. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, teismo nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant A. S. pagal laidavimą jo sugyventinei A. S. ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

V. Dėl civilinio ieškinio

Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Teismų praktikoje sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Nukentėjusysis A. A. pateikė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 4000 eurų neturtinės bei 333,10 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 48–54).

Kaltinamasis A. S. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka visiškai. Su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies.

Dalyje dėl turtinės žalos nukentėjęs nurodė, kad dėl odontologinio gydymo patirtos išlaidos sudaro 333,10 Eur. Iš esmės civilinio ieškinio dydis dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo dalyje dėl turtinės žalos teismas neturi pagrindo abejoti. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina pilnai ir ji priteistina iš kaltinamojo.

Dalyje dėl neturtinės žalos nukentėjęs A. A. civiliniame ieškinyje nurodė, kad be fizinio skausmo ir nepatogumų atsiradus būtinybei lankytis pas odontologus, nukentėjusysis patyrė ir emocinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus, nes sportinio renginio metu daugybės žmonių akivaizdoje jam buvo smogta į veidą. Taip pat nukentėjusysis nebegalėjo tęsti varžybų.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo A. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam A. A. buvo sukeltas skausmas, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjusysis A. A. patyrė fizinį skausmą, išgąstį ir nerimą. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusįjį dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusiojo pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.

Kita vertus teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam asmeniui priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinat kaltinamojo amžių ir turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai, jo reputacijai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra mažintinas iki 1000 eurų.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 42,85 eurų žalos atlyginimo, atlygintas, žala sumokėta (1 t., b. l. 66–68, 2 t., b. l. 123), todėl procesas dėl civilinio ieškinio priteisimo nutrauktinas.

VI. Kiti klausimai

Nukentėjusysis šią baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, naudojosi advokato V. G. paslaugomis, kuriam sumokėjo 1315,88 eurų (vieną tūkstantį tris šimtus penkiolika eurų ir 88 ct). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. S. (BPK straipsnio 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos A. S. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. S., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš A. S. priteisti 333,10 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus ir 10 ct) turtinei žalai ir 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai, atlyginti.

Priteisti iš A. S. nukentėjusiajam A. A. 1315,88 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiolika eurų ir 88 ct) eurų proceso išlaidų už patirtas teisines paslaugas.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka.