Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 241 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta neatlikta bausmė, paskirta 2021 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai ir 1 diena terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. gruodžio 6 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. K. nuteistas už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 29-ame nuteistųjų būryje, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę, gavus pataisos įstaigos administracijos nustatyto pavyzdžio leidimą, kuriame nurodytas laikas ir maršrutas, išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba palydos, 2021 m. lapkričio 14 d. apie 16.30 val. be pataisos įstaigos administracijos leidimo savavališkai pasišalino iš jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, t. y. pabėgo iš pataisos įstaigos, o tiksliau iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų atviros kolonijos, perlipdamas per apsauginę tvorą, iki kol nedelsiant (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnams organizavus nuteistojo paiešką ir informavus (duomenys neskelbtini) apskrities policijos komisariato budėtoją, 2021 m. lapkričio 14 d. apie 17.30 val. nuteistasis S. K. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini)apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ir grąžintas į pataisos namus.

2. Marijampolės apylinkės teismas pripažindamas nuteistąjį kaltu nurodė, kad pabėgimo motyvai, tikslas teisinės reikšmės veiką kvalifikuojant pagal BK 241 straipsnį neturi. Kaltinamasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pabėgo iš jo laikymo vietos ir įgijo galimybes veikti savo nuožiūra. Kaltinamasis laisvėje prabuvo neilgą laiką tik dėl pareigūnų operatyvių veiksmų, ieškant ir sulaikant kaltinamąjį. Tai, kad kaltinamasis buvo nubaustas 2021 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus namų nutarimu negali būti laikoma nubaudimu už tą patį, kaip nurodė kaltinamasis ir jo gynėjas, kadangi šiuo nutarimu kaltinamajam skirta nuobauda už vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo S. K. gynėjas advokatas Arvydas Montrimas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes iš pataisos namų pasišalino tik į parduotuvę, kurioje užtruko tik 35 minutes. Taip pat nuteistasis pažymi, kad už savo veiksmus yra jau nubaustas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu 21 paros areštu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo S. K. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties, juos teisiškai įvertino. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad S. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas nuteistasis S. K., nuteistajam pripažinus savo kaltę ir sutikus byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kiti įrodymai – liudytojų P. S., E. V., T. Š., A. B., S. V. parodymai byloje esantys rašytiniai įrodymai buvo perskaityti.

7. Nuteistasis S. K. prašydamas jo atžvilgiu priimti išteisinamąją nuosprendį, skunde nurodo, kad neturėjo tikslo pabėgti iš pataisos įstaigos, tiesiog trumpam buvo išėjęs į parduotuvę. Grįžtant iš jos ir buvo sulaikytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neabejotai nustatyta, to neneigia ir nuteistasis S. K., kad 2021 m. lapkričio 14 d. apie 16.30 val. S. K. be pataisos įstaigos administracijos leidimo savavališkai pasišalino iš jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, t. y. pabėgo iš pataisos įstaigos, perlipdamas per apsauginę tvorą.

8. Pagal BK 241 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pabėgo iš jo laikymo vietos. Komentuojamo nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais. Kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo ir leidimo, savavališkai palieka sulaikymo, suėmimo ar laisvės atėmimo vietą, kurioje jis laikomas izoliuotas nuo visuomenės. Savavališkai, be leidimo palikus šių įstaigų teritoriją, t. y. atsidūrus už tvoros ar sienos ar už nustatytos pataisos įstaigos ribos, iš esmės realizuojama pagrindinės kalinio pabėgimo sudėties objektyvioji pusė. Pabėgimo būdai gali būti įvairūs: pasinaudojant laisvės atėmimo įstaigų administracijos pareigūnų ir darbuotojų, apsaugos, konvojaus aplaidumu arba juos paperkant, apgaunant ir pan. Pagrindinė kalinio pabėgimo nusikaltimo sudėtis – formalioji. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, kuriam buvo oficialiai pranešta apie jo sulaikymą, suėmimą, areštą, laisvės atėmimą, savavališkai palieka laisvės atėmimo vietą ir įgyja realių galimybių veikti savo nuožiūra (netrukdomai bendrauti su kitais žmonėmis, vykti ten, kur nori, būti nekontroliuojamam ir pan.).

9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis S. K. 2021 m. rugsėjo 14 d. buvo supažindintas su pataisos namų – atvirosios kolonijos bendrosiomis ir specialiosiomis nuteistųjų teisėmis ir pareigomis bei įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už pabėgimą ir pataisos įstaigos pagal BK 241 straipsnį bei 242 straipsnį (1 t., b. l. 87, 88–91). Kad nuteistasis S. K. žinojo ir suprato išvykimo iš pataisos įstaigos tvarką, patvirtina net tik susipažinimas su teisės aktais, tačiau paties nuteistojo S. K. parodymai, jog jis neturėjo pataisos įstaigos leidimo išvykti į parduotuvę. Nors nuteistasis nurodo, jog jis neturėjo tikslo pabėgti iš pataisos įstaigos, tik norėjo nueiti į parduotuvę, tačiau tokia nuteistojo S. K. versija neįtikinama ir nešalina jo baudžiamosios atsakomybės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistajam S. K. 2021 m. lapkričio 14 d. nuo 10 val. iki 11 d. buvo suteikta teisė išvykti į jo norimą parduotuvę (1 t., b. l. 92), todėl dar kartą tą pačią dieną vykti į parduotuvę jokios būtinybės nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis S. K., kuriam buvo paskirta ir vykdoma laisvės atėmimo bausmė, nepaisant jo norų, neturėjo jokio teisėto pagrindo pasišalinti iš pataisos įstaigos teritorijos. Pažymima ir tai, kad savavališko pasišalinimo motyvai teisinės reikšmės, veiką kvalifikuojant pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, neturi. Taip pat S. K. veiksmų kvalifikavimui neturi įtakos ir ta aplinkybė, kad iš pataisos įstaigos buvo pasišalinęs trumpą laiko tarpą. Nuteistasis S. K. skunde teigė, jog policijos pareigūnų buvo sulaikytas likus vos keliems žingsniams iki pataisos įstaigos, tačiau tokie jo skundo argumentai prieštarauja byloje esantiems duomenimis, nes S. K. buvo sulaikytas ne prie pataisos įstaigos, kuri į (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl S. K. kaltės padarius BK 241 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra teisėtos ir pagrįstos.

10. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde nurodė, jog dėl to paties įvykio yra nubaustas du kartus: pirma, (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktorius 2021 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 82104-1040 paskyrė jam nuobaudą (21 parai perkeltas į kamerų tipo patalpas); antra, už tuos pačius veiksmus jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 241 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (teisės principas non bis in idem). Šis principas yra įtvirtintas ir BK 2 straipsnio 6 dalyje. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas draudžia dvigubą baudžiamąjį persekiojimą. Principas non bis in idem taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog non bis in idem principo taikymo sritis apribota tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad non bis in idem principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

12. Kaip matyti iš bylos duomenų, (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktorius S. K. paskyrė nuobaudą už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.11 punkto reikalavimų nevykdymą, t. y. pritaikė drausminę atsakomybę už nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, specialiųjų pareigų nevykdymą, nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių nesilaikymą. Toks pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės taikymo pagrindas, nei Lietuvos teismų, nei EŽTT praktikoje nelaikomas baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimu. Todėl, priešingai nei teigia apeliantas, asmens patraukimas drausminėn atsakomybėn neužkerta galimybės tam asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę, ir atvirkščiai – bausmės skyrimas pagal BK nėra kliūtis drausminei atsakomybei realizuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2/2007, 2K-418/2012, 2K-222-788/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-729-579/2019). Taigi teisėjų kolegija konstatuotina, jog non bis in idem principas priimant skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir padarant išvadą dėl S. K. kaltumo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 241 straipsnio 1 dalyje, pažeistas nebuvo.

13. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir bausmių bendrinimo taisyklių, tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su 2021 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, nes S. K. nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, turėdamas neišnykusį teistumą. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. K. analogišką veiką (BK 241 straipsni 1 dalis) padaro jau ne pirmą kartą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks pirmosios instancijos teismo pasirinktas visiško bausmių bendrinimo būdas atitinka tiek padarytos veikos, tiek ir nuteistojo S. K. asmenybės pavojingumą. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti S. K. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti S. K. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

14. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.