- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-07
- Bylos Nr.
- 2-1497/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Dalia Vasarienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tugva“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Europark Vilnius“
- Trečiasis asmuo
- Baltic Park AS
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tugva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovui iškelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-3429-232/2012 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tugva“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Europark Vilnius“, trečiasis asmuo Baltic Park AS dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Tugva“ kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas atsakovui UAB „Europark Vilnius“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Forum Regis“ (1 t., 1-5, 53 b. l.). Pareiškimą grindė neįvykdytais Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 17 d. procesiniais sprendimais, priimtais civilinėse bylose Nr. 2-34-578/2009 ir Nr. 2A-140/2010 kuriais, pareiškėjui iš atsakovo yra priteista 429 745,50 Lt (be PVM ) skola, 10 603,23 Lt advokato išlaidų ir 123 Lt sumokėto žyminio mokesčio, viso 440 471,73 Lt. Pareiškėjo teigimu, 2009 m. atsakovo balanso duomenimis, atsakovo turtą sudaro tik 349 530 Lt, o pradelsti įsipareigojimai 2 039 287 Lt, todėl pareiškėjo nuomone, UAB „Europark Vilnius“ yra nemoki.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, pripažinęs, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės, atsakovui iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi skyrė „Forum Regis“ .
Atsakovas apskundė pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį, motyvuodamas, kad pareiškėjas nevykdo atsakovui priešpriešinių reikalavimų toje pačioje civilinėje byloje, kurioje pareiškėjui iš atsakovo priteista skola, t. y., neperduoda automobilių stovėjimo aikštelių. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį, kuria buvo išaiškinta pareiškėjo minimų procesinių sprendimų vykdymo tvarka (1 t., 139-140 b. l.), atsakovo pareiga sumokėti priteistą skolą pareiškėjui atsiranda tik pareiškėjui perdavus automobilių stovėjimo aikšteles Halės turguje. Kadangi pareiškėjas šios pareigos nevykdo, atsakovas priteistą skolą yra įmokėjęs į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas nevykdo minėtų įsiteisėjusių teismų sprendimų ir prašo atsakovui iškelti bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikino, motyvuodamas tuo, kad teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių – naujausių atsakovo finansinių dokumentų ir ieškovo reikalavimo pagrįstumo, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 17 d. procesiniais sprendimais yra, ne tik pareiškėjui iš atsakovo priteista skola, tačiau ir nustatyti pareiškėjui įpareigojimai – atsakovui, sumokėjus pareiškėjui priteistą skolą, perduoti atsakovui automobilių stovėjimo aikštelę, kuri reiškiant pareiškimą dėl atsakovui keltinos bankroto bylos yra atsakovui neperduota. Teisėjų kolegijos vertinimu, procesinių sprendimų vykdymo tvarkos išaiškinimas, kad šios prievolės turi būti vykdomos vienu metu, neleidžia pareiškėjo reikalavimo laikyti nevykdytinu, o tuo pačiu išieškotojo negalima nelaikyti skolininko kreditoriumi. Į antstolio depozitinę sąskaitą atsakovo įmokėtas depozitas (1 t., 171 b. l.), taip pat nereiškia, kad UAB „Tugva“ reikalavimas patenkintas, nes duomenų, kad UAB „Tugva“ būtų gavusi minėtus pinigus ar ji jų nepriimtų, byloje nėra. Tačiau perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teisėjų kolegija įpareigojo pirmosios instancijos teismą įvertinti, ne tik naujausius atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau ir aplinkybę, kad atsakovas į antstolio depozitinę sąskaitą pareiškėjo reikalavimų įvykdymui yra įmokėjęs skolą (2 t., 77-81 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė atsakovui UAB „Europark Vilnius“ iškelti bankroto bylą. Teismas nustatė, kad 2012-03-31 atsakovo balanso duomenimis, atsakovas turi 1 638 402 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro tik 26 639 Lt (4 t., 147 b. l.), o 2012-05-02 dienai pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro tik 266,20 Lt (4 t., 152 b. l.). Pareiškėjo 440 471,73 Lt reikalavimą laikė taip pat pradelstu, tačiau sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo pradelstos skolos ir įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Teismas pažymėjo, kad įmonė neturi skolų darbuotojams, VMI, VSDFV ir kitoms valstybės institucijoms (4 t., 143-145 b. l.), Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovui yra iškelta tik viena pareiškėjo byla dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra, byloje nėra duomenų apie tai, kad įmonė būtų sustabdžiusi ar nutraukusi savo veiklą, ketintų pradėti likvidavimo procedūrą ir pan., todėl sprendė, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo išvadai, kad UAB „Europark Vilnius“ nemoki.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Tugva“ prašo Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Europark Vilnius“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas vadovavosi išimtinai atsakovo vienašališkai sudarytais finansiniais dokumentais, jų nevertino kritiškai, ko pasekoje buvo suklaidintas dėl tikrosios atsakovo finansinės padėties. Atsakovo finansiniai dokumentai yra prieštaringi ir netikslūs, todėl vadovaujantis šiais dokumentais negalima spręsti apie atsakovo mokumą, turimo turto vertę ir nustatyti atsakovo pradelstų įsipareigojimų realų dydį. Bendrovės skolininkų sąraše nepagrįstai nurodomas skolininkas antstolis R. Vižainiškis, nes antstolio lėšų nurašymas iš atsakovo sąskaitų nėra pripažinti neteisėtas, todėl antstolio nurašytos lėšos negali būti pripažįstamos antstolio skola atsakovui. Bendrovės nuosavas kapitalas, ne vienerius metus neatitinka Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24,38 straipsnių reikalavimų. Prie bendrovės skolininkų nenurodoma ieškovui pradelsta 440 471,73 Lt skola. Neatitinka ir nurodomų 176 801,03Lt sandorių vertė, nes 2011 m. visas atsakovo turtas, sąskaitos ir gautinos sumos buvo areštuotos, o antstoliui, vykdančiam skolos išieškojimą, nebuvo pranešta apie atsakovo gautas paskolas. Atsakovo pateiktoje „Nepriklausomo auditoriaus išvadoje” nurodyta, kad išvada nepatvirtina 1 557,7 tūkst. litų turto (iš viso nurodomo 1 636,7 tūkst. litų turto) atsakovo bendrovės balanse pagrįstumo. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad Vilniaus apygardos teisme yra iškelta pareiškėjo atsakovui civilinė byla dėl 220 000 Lt (be PVM) priteisimo. Šią aplinkybę ignoruoja ir atsakovas, sudarydamas bendrovės balansą bei kreditorių sąrašus. Šis įsipareigojimų informacijos iškraipymas lemia esminį viso balanso duomenų neatitikimą tikrovei. Tačiau teismas nebuvo aktyvus ir neišsireikalavo papildomų įrodymų, siekiant nustatyti atsakovo realią finansinę padėtį.
2. Teismas pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam ir nepersiuntė atsakovo pateiktų dokumentų, tokiu būdu nesuteikė galimybės pateikti savo nuomonės ir atsikirtimų dėl jų (CPK 42 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Europark Vilnius“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (4 t., 217-223 b. l.). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartis priimta vadovaujantis išimtinai atsakovo pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais. Teismas savo iniciatyva pateikė užklausas VSDFV ir VMI. Šių institucijų duomenimis, atsakovas neturi jokių įsiskolinimų valstybės biudžetui ir VSDFV. Teismas taip pat išsireikalavo iš atsakovo naujausius finansinius dokumentus ir atsakovo finansinę būklę įvertino vadovaudamasis visais į bylą surinktais duomenimis, o tai paneigia apelianto argumentus, kad teismas nebuvo aktyvus, ar vadovavosi tik atsakovo pateiktais įrodymais.
2. Atsakovo finansiniai dokumentai ir juose užfiksuoti duomenys patvirtina realią įmonės finansinę padėtį. Byloje pateiktos nepriklausomo auditoriaus UAB „Patikimas auditas” 2011-08-12 ir 2012-05-07 išvados patvirtina faktą, kad atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai parengti tinkamai, laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų ir jie perteikia realią įmonės finansinę padėtį. Antstolis R. Vižainiškis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą, iš atsakovo sąskaitos nurašė dalį lėšų - 3 336, 63 Lt, tačiau neužtikrino, kad pareiškėjas įvykdytų pagal minėtą teismo spendimą priešpriešinę pareigą - perduoti automobilių stovėjimo aikšteles. Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, minėto teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimu ir automobilių stovėjimo aikštelių neperdavimo faktu, atsakovas turi teisę reikalauti iš antstolio, jo išieškotų lėšų grąžinimo bei automobilių stovėjimo aikštelių perdavimo. Šiuo aspektu antstolis pripažintinas atsakovo skolininku. Pareiškėjas turi priešpriešinę pareigą perduoti automobilių stovėjimo aikštelę atsakovui, todėl atsakovas pareiškėjo nepripažįsta kreditoriumi. Pagal atsakovo įstatus, atsakovo įstatinis kapitalas yra 500 000 Lt. Pagal naujausią įmonės balansą, atsakovo nuosavas kapitalas sudaro 438 420 Lt ir viršija ½ atsakovo įstatinio kapitalo dalį, kaip numatyta ĮBĮ 38 straipsnio 2 dalyje, todėl apelianto argumentai dėl atsakovo nuosavo kapitalo neatitikties ABĮ nustatytiems reikalavimams, nepagrįsti. Dokumente „Susijusios šalys ir atlikti sandoriai su jomis 2011 metais” užfiksuota 176 801,03 Lt sandorių vertė atspindi trečiojo asmens Baltic Park AS už atsakovą nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 įvykdytas prievoles jo kontrahentams. Įstatymas nedraudžia trečiajam asmeniui visiškai ar iš dalies už skolininką įvykdyti jo prievolių (CK 6.50 str. 1 d.), todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad užfiksuoti atsakovo sandoriai realiai negalėjo būti vykdomi. Šalių sutarties pagrindu už automobilių stovėjimo aikštelių subnuomą atsakovas pareiškėjui yra sumokėjęs 1 557 716 Lt (be PVM), todėl ši sumai yra įtraukta į įmonės balansą - kitą trumpalaikį turtą. Aplinkybę, kad tokio dydžio suma yra pareiškėjui sumokėta yra nustatyta įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 17 d. procesiniais sprendimais, todėl turi prejudicinę galią šioje byloje. Taigi, atsakovas balanse pagrįstai nurodo šią sumą kaip turtą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas išsireikalavęs iš atsakovo papildomus įmonės finansinius dokumentus privalėjo pareiškėjui suteikti galimybę dėl jų pateikti savo nuomonę (atsikirtimus). Tokio įpareigojimo teismui teisės aktų reikalavimai nenustato, be to apeliantas turėjo teisę iki bylos nagrinėjimo su jais susipažinti teisme.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Baltic Park AS prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (4 t., 225-227 b. l.). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas teisingai vertino įmonės finansinius dokumentus ir pagrįstai sprendė, kad atsakovo bendrovė moki. Pareiškėjas bankroto procesą naudoja siekiant negrąžinti atsakovui minėtų automobilių stovėjimo aikštelių ir tokiu būdu paralyžuoja įmonės veiklą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Bankroto teisinius santykius reglamentuoja ĮBĮ bei CPK nuostatos. Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir, esant galimybei, atkurti tokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos ne visais atvejais užtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, – savaime tai nepagerina jų finansinės padėties ir sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus.
Bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui darbo užmokestį, 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas remiasi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 17 d. procesiniais sprendimais, priimtais civilinėse bylose Nr. 2-34-578/2009 ir Nr. 2A-140/2010, kuriais pareiškėjui UAB „Tugva“ iš atsakovo UAB „Europark Vilnius“ yra priteista 429 745,50 Lt (be PVM ) skola, 10 603,23 Lt advokato išlaidų ir 123 Lt sumokėto žyminio mokesčio, viso 440 471,73 Lt, kurių atsakovas nesumoka, todėl pareiškėjo nuomone, yra nemokus. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismui pateiktas atsakovo balansas neatspindi tikros jo turtinės padėties ir suklaidino teismą priimant procesinį sprendimą, o pats teismas nebuvo aktyvus, siekdamas išsiaiškinti atsakovo tikrąją turtinę padėtį. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, dėl atsakovo balanso trūkumų, tačiau sprendžia, kad šie trūkumai nėra tokio pobūdžio, kuriuos nustačius atsakovui būtų pagrindas iškelti bankroto bylą.
Kaip žinia, pagrindinis įrodymas vertinant apelianto mokumą yra jo balansas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012-03-31 atsakovo balanso duomenimis, jis turi 1 638 402 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro tik 26 639 Lt (4 t., 147 b. l.), o 2012-05-02 dienai pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro tik 266,20 Lt (4 t., 152 b. l.). Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia anksčiau paminėtais teismų sprendimais, priimtais civilinėje byloje Nr. 2-34-578/2009, dėl priteisimo 440 471,73 Lt skolos, kurios, kaip teisingai nurodo apeliantas, atsakovas neįtraukė į savo balansą – į pradelstų įsipareigojimų sąrašą. Taigi teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad atsakovo balanse, be kitų pradelstų įsipareigojimų turi atsispindėti ir pareiškėjui nesumokėta 440 471,73 Lt skola.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovas UAB „Tugva“ kreipėsi Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 220 000 Lt (be PVM) skolą (civilinė byla Nr. 2-4256-232/2012). Šis ieškovo reikalavimas teisme yra dar tik nagrinėjamas, todėl šiuo metu spręsti ir dėl šios atsakovo pradelstos skolos pareiškėjui, nėra teisinio pagrindo. Taigi, įvertinus atsakovo nurodomą pradelstą skolą visiems kreditoriams ir pareiškėjui nesumokėtą minimą 440 471,73 Lt skolą, atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 440 737,93 (266,20 Lt + 440 471,73). Tuo tarpu, atsakovo nurodoma turto vertė sudaro 1 638 402 Lt. Taigi, vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kelti atsakovui bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.).
Kaip minėta, apeliantas teigia, jog atsakovas 1 638 402 Lt vertės turto neturi ir balanse nepagrįstai jį yra apskaitęs. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, laiko, jog tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir su jais nesutinka (CPK 185 str.).
Iš tiesų, įmonės mokumas visų pirma nustatomas nagrinėjant įmonės finansinius atskaitomybės dokumentus, turinčius objektyviai atspindėti įmonės finansinę padėtį. Tačiau apsiriboti vien tik juose esančiais duomenimis, kai kyla ginčas dėl mokumo vertinimo, o taip pat, kai iškeliamos abejonės dėl pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų tikrumo, turint omenyje šiose bylose esantį viešąjį interesą, negalima. Įstatymas teismui suteikia plačius įgaliojimus sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, leidžiančius objektyviai nustatyti reikšmingas aplinkybes, ir teismas neturėtų vengti šiais įgaliojimais pasinaudoti (ĮBĮ 9 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apelianto UAB „Tugva“ argumentus, vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-34-578/2009), kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-140/2010), Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi dėl minėto teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo (civilinė byla Nr. 2-34-578/2009), ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi, kuria buvo ištaisytos rašymo ir skaičiavimo klaidos (civilinė byla Nr. 2A-140/2010). Šiais teismų sprendimais nustatyta, kad pagal pirmiau paminėtų bendrovių pasirašytą 2003-01-31 šalių ketinimų protokolą ir 2003-03-31 generalinės rangos sutartį, 2004-12-09 šalių susitarimą ir 2004-12-10 ketinimų protokolą, pareiškėjas UAB „Tugva“ įsipareigojo pastatyti automobilių stovėjimo aikštelę virš Halės turgaus pasato, o atsakovas UAB „Europark Vlnius“ įsipareigojo finansuoti 2 200 000 Lt (be PVM) statybos vertės darbus; pareiškėjas UAB „Tugva“ įsipareigojo, jog pastačius aikštelę atsakovui UAB „Europark Vilnius“ bus perduota šio turto subnuomos teisė su neatšaukiama teise pratęsti subnuomą dar 20 metų; atsakovas UAB „Europark Vilnius“ įsipareigojo mokėti pareiškėjui UAB „Tugva“ 15 proc. bendro metinio pelno. Kaip minėta, pirmiau nurodytais teismų sprendimais pareiškėjui UAB „Tugva“ iš atsakovo UAB „Europark Vilnius“ priteista 440 471,73 Lt skola, iš kurios ir kildinama reikalavimo teisė iškelti atsakovui bankroto bylą.
Teisėjų kolegija mano, kad be to, kas paminėta, nagrinėjamu atveju yra reikšmingas taip pat ir kitas šiais teismų sprendimais konstatuotas faktas, kuriuo pareiškėjas UAB „Europark Vilnius“ nesiremia ir jo iš viso nevertina, – šiais galiojančias sprendimais jis yra įpareigotas perduoti, o atsakovas UAB „Europark Vilnius“ priimti ginčo automobilių stovėjimo aikštelę, o išaiškinant sprendimą buvo nurodyta, kad tiek skolos sumokėjimas, tiek ir minėtos aikštelės perdavimas turi būti įvykdyti vienu metu. Pagal byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu, kaip ir teigia apeliantas UAB „Tugva“, atsakovas UAB „Europark Vilnius“ jam nėra sumokėjęs skolos, tačiau byloje taip pat nėra įrodymų, kad pats apeliantas būtų įvykdęs teismų sprendimus savo dalyje. Bylos duomenys liudija, kad atsakovo UAB „Europark Vilnius“ dalyvis, tikslu įvykdyti šio asmens prievolę, į antstolio D. Šidlausko depozitinę sąskaitą įnešė 127 421 eurus (429 745,50 Lt), skirtus sumokėtinus pareiškėjui UAB „Tugva“, šiam perdavus atsakovui minėtą aikštelę, tačiau byloje nėra duomenų, kad teismų sprendimų vykdymo procesas būtų pasibaigęs. Taigi šios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad realiai egzistuoja atsakovo UAB „Europark Vilnius“ deklaruojamas turtas – pareiškėjui sumokėtos lėšos, taip pat nepaneigta įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta atsakovo teisė į paminėtos vertės turto nuomą. Tokiu būdu, pareiškėjas UAB „Tugva“, reikšdamas savo kreditorinį reikalavimą, tačiau nepripažindamas atsakovo UAB „Europark Vilnius“ turimų turtinių teisių, neteisingai interpretuoja faktines aplinkybes. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas minėtų teismų sprendimų vykdymo procese, todėl šio ginčo šalys savo teises gali įgyvendinti naudodamosi teisiniais instrumentais, kurie yra numatyti būtent vykdymo procesą reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso VI dalies normose.
Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apelianto UAB „Tugva“ argumentai, tame tarpe susiję su atsakovo UAB „Europark Vilnius“ auditorių išvadomis dėl atsakovo teiktų balansų neatitiktimi teisės aktų reikalavimams bei balanse nurodyto nuosavo kapitalo neatitiktimi ABĮ nustatytiems reikalavimams, neteisingai nurodytomis antstolio R. Vižainiškio nurašytomis lėšomis – 3 336, 63 Lt, 176 801,03 Lt sandorių verte, su aplinkybėmis, apibūdinančiomis ginčo šalių veiksmus (neveikimą) teismų sprendimų vykdymo procese ir kt., neturi lemiamos reikšmės, sprendžiant dėl jo mokumo būklės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).
Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija atskirojo skundo argumentais neturi teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.