- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-140/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Europark Vilnius“
- Atsakovas
- UAB „Tugva“
- Advokatai
- Justas Čobotas, Giedrius Justas Baranauskas
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Europark Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-34-578/2009 pagal ieškovo UAB „Europark Vilnius“ ieškinį atsakovui UAB „Tugva“ dėl skolos ir netesybų priteisimo bei atsakovo UAB „Tugva“ priešieškinį ieškovui UAB „Europark Vilnius“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 1 746 400 Lt skolos, 220 000 Lt delspinigių ir 6% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2003 m. sausio 31 d. tarp šalių buvo pasirašytas ketinimų protokolas, o 2003 m. kovo 31 d. Generalinės rangos sutartis dėl pastato statybos ir nuomos teisių perdavimo. Atsakovas įsipareigojo iki 2003 m. spalio 15 d. pastatyti ir nuomos pagrindais perduoti ieškovei valdyti įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę. Iki 2003 m. spalio 15 d. automobilių stovėjimo aikštelė nebuvo baigta ir perduoda ieškovei. Šalys buvo pradėjusios derybas dėl sutarčių nutraukimo ir investicijų grąžinimo. Kol šalys derėjosi, automobilių stovėjimo aikštelė buvo pastatyta ir pripažinta tinkama naudoti, tačiau atsakovas ieškovo apie tai neinformavo. Kadangi atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta ir pareikalauta grąžinti investuotas lėšas ir sumokėti netesybas.
Be to, ieškovas prašė atmesti priešieškinį. Nurodė, kad jau gerokai anksčiau šalys buvo sutarusios dėl principinio susitarimo, kad 2003 m. kovo 31 d. sutartis būtų nutraukta, o ieškovo investuotos lėšos jam grąžintos. Derybos su atsakovu buvo vedamos iš esmės dėl netesybų sumos ir investuotų lėšų grąžinimo grafiko. Tačiau atsakovui atsisakius pasirašyti suderintą susitarimo projektą, derybos nutrūko. Automobilių stovėjimo aikštelę eksploatuoja pats atsakovas, yra jo sutartis su savivaldybe, todėl ieškovas nebegalėtų dabar įgyvendinti savo teisių.
Atsiliepimas
Atsakovo prašė ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį: 1. Pripažinti ieškovo vienašalį 2003 m. kovo 31 d. generalinės rangos sutarties, sudarytos tarp šalių, bei ją pakeičiančių (papildančių) susitarimų nutraukimą, apie kurį atsakovui buvo pranešta 2007 m. rugsėjo 7 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo, neteisėtu; 2. Įpareigoti ieškovą įvykdyti prievolę natūra – priteisti iš ieškovo atsakovui 767 952 Lt neįskaitant PVM; 3. Įpareigoti ieškovą įvykdyti prievolę natūra – priimti iš atsakovo automobilių stovėjimo aikšteles, esančias virš (duomenys neskelbtini) turgavietės, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tarp šalių sudaryti susitarimai, kurie iš esmės atspindėjo šalių valią sukurti subnuomos santykius. Atsakovas vykdė 2003 m. kovo 31 d. sutartį, bet darbai užtruko, ką šalys suprato ir iki 2007 m. jokių pretenzijų ieškovas nereiškė. Ieškovas dėl nežinomų priežasčių prarado interesą užsiimti tuo verslu. 2006 m. birželio 29 d. statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti, ieškovui tai buvo žinoma ir statinys galėjo būti jam perduotas. Atsakovui nebeliko kitos išeities, kaip pradėti automobilių stovėjimo aikštelę eksploatuoti pačiam, nes kitu atveju laukimas, kol ieškovas perims eksploatuoti aikštelę, būtų padaręs atsakovui didelę žalą. Ieškovas 2003 m. kovo 31 d. sutartį nutraukė neteisėtai. Nuomos sutartis su savivaldybe galiojo ir tuo metu, kai buvo pasirašyta 2003 m. kovo 31 d. sutartis, ir dabar, kurios pagrindu ieškovas turi teisę subnuomoti patalpas. Ši nuomos sutartis nebūtų kliūtis perduoti automobilių stovėjimo aikštelę ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino, pripažino UAB „Europark Vilnius“ vienašalį 2003 m. kovo 31 d. generalinės rangos sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisė iš UAB „Europark Vilnius“ UAB „Tugva“ naudai 767 952 Lt neįskaitant PVM, įpareigojo UAB „Europark Vilnius“ priimti iš UAB „Tugva“ automobilių stovėjimo aikšteles, esančias virš (duomenys neskelbtini) turgavietės, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iš 2003 m. sausio 31 d. ketinimų protokolo, 2003 m. kovo 31 d. sutarties, 2004 m. gruodžio 9 d. susitarimo dėl pagrindinių principų ir 2004 m. gruodžio 10 d. ketinimų protokolo matyti, kad šalys faktiškai siekė sukurti subnuomos santykius – atsakovas turėjo įrengti ir perleisti ieškovui subnuomos teise automobilių stovėjimo aikšteles, esančias virš (duomenys neskelbtini) turgavietės, o ieškovas – finansuoti šių aikštelių statybą. 2007 m. rugsėjo 7 d. pranešimą apie 2003 m. sausio 31 d. sutarties ir visų su ja susijusių susitarimų nutraukimą ieškovas atsakovui pateikė po sutartyje numatyto darbų užbaigimo termino (2003 m. spalio 15 d.) praėjus beveik ketveriems metams, o 2004 m. gruodžio 9 d. susitarimas dėl pagrindinių principų ir 2004 m. gruodžio 10 d. ketinimų protokolas šalių pasirašyti praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo sutartyje nustatyto darbų užbaigimo termino. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2007 m. rugsėjo 7 d. pranešimas atsakovui įteiktas po to, kai automobilių stovėjimo aikštelė jau buvo pastatyta ir pripažinta tinkama naudoti. Nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo iki 2007 m. rugsėjo 7 d. pranešimo įteikimo atsakovui praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl, teismo nuomone, ieškovas, nutraukdamas 2003 m. sausio 31 d. sutartį, nebegalėjo vadovautis 2003 m. kovo 31 d. sutarties 2.5 p., kadangi sutarties nutraukimo momentu visi darbai buvo atlikti ir automobilių stovėjimo aikštelė buvo pripažinta tinkama naudoti nuo 2006 m. birželio 29 d. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas ieškinyje nepagrįstai vadovaujasi CK 6.652 str. 4 d. bei 6.658 str. 2d. nuostatomis, reguliuojančiomis rangos santykius, nes šalys faktiškai siekė sukurti subnuomos santykius, todėl ieškovas negali vadovautis nurodytomis Civilinio kodekso normomis, siekdama nutraukti tarp šalių susiklosčiusius subnuomos sutartinius santykius.
Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo argumentai, kad atsakovas neinformavo jo apie atliktus darbus ir neperdavė įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, abi 2003 m. sausio 31 d. sutarties šalys yra verslininkai, kurie privalo domėtis sutarčių vykdymo eiga, kooperuotis ir dėti pastangas, kad susitarimai būtų vykdomi tinkamai (CK 6.200 str.). Ieškovas siekė įgyti 20 metų automobilių stovėjimo aikštelės nuomos teisę su neatšaukiama pasirinkimo teise nuomą pratęsti dar 20 metų identiškomis sąlygomis, tačiau nuo 2003 m. spalio 15 d. iki 2006 m. birželio 29 d. nesiėmė jokių veiksmų dėl sutartinių santykių tarp šalių nutraukimo, nors buvo akivaizdu, kad darbų atlikimas vėluoja. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas priėjo prie išvados, kad 2003 m. kovo 31 d. sutarties nutraukimas buvo sąlygotas ieškovo intereso šiam verslui praradimu, nors 2003 m. sausio 31 d. ketinimo protokole ir vėlesniuose šalių susitarimuose ieškovas buvo aiškiai išreiškęs norą nuomotis automobilių stovėjimo aikštelę mažiausiai 20 metų. 2007 m. rugsėjo 7 d. pranešimą atsakovui apie 2003 m. sausio 31 d. sutarties ir visų su ja susijusių susitarimų nutraukimą bei 2003 m. sausio 31 d. sutarties nutraukimą teismas pripažino neteisėtu ir nesukeliančiu teisinių pasekmių, todėl ieškovo reikalavimus grąžinti į automobilių stovėjimo aikštelę investuotas lėšas ir sumokėti netesybas atmetė, o atsakovo priešieškinio reikalavimą tenkintino ir ieškovo vienašalį 2003 m. kovo 31 d. sutarties nutraukimą pripažintino neteisėtu. Kadangi pagal 2003 m. sausio 31 d. sutartį ieškovas nebuvo iki galo atsiskaitęs su atsakovu, teismas priteisė likusią nesumokėtą sutarties dalį, tai yra 767 952 Lt neįskaitant PVM.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Europark Vilnius“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad 2003 m. kovo 31 d. sutartis buvo nutraukta būtent atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų nustatytais terminais įrengti stovėjimo aikšteles, o aikštelę pavėluotai įrengus ir pripažinus tinkama naudoti, neįvykdė savo pareigos informuoti apie tai apeliantą ir organizuoti atliktų darbų perdavimą kaip buvo numatyta sutartyje. Teismas nepagrįstai nurodo, kad apeliantas neįrodė, jog įrengta automobilių stovėjimo aikštelė jam nebuvo perduota. Tai buvo atsakovo pareiga. Atsakovas neneigia automobilių stovėjimo aikštelės neperdavimo fakto. Be to, šia aikštele jis pats naudojasi ir gauna pajamų. Apeliantui supratus, kad atsakovas neketina vykdyti sutarties, buvo pradėtos derybos dėl jos nutraukimo, o šalims nesusitarus, 2007 m. rugsėjo 7 d. pranešimu sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Teismas nevertino byloje esančio šalių susirašinėjimo ir derybų medžiagos, kuri patvirtina, kad ilgą laiką buvo vedamos derybos dėl sutarties nutraukimo ir padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų dėl sutarties nutraukimo, nors buvo aišku, kad vėluojama atlikti darbus. Teismas taip pat netinkamai vertino sutarties sąlygas, nurodydamas, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas kreipėsi į atsakovą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei nepagrįstai padarė išvadą, kad sutarties nutraukimas buvo sąlygotas ieškovės intereso šiam verslui praradimu.
2. Pasirašydamos sutartį šalys joje numatė ir vienašalio sutarties nutraukimo galimybę, kuria pasinaudojo ieškovas po to, kai derybomis susitarimas nebuvo pasiektas. Sutarties 14.1 punktu buvo siekiama sudaryti galimybę užsakovui (apeliantui) nutraukti sutartį prieš terminą. Apeliantas mokėjo pinigus atsakovui kaip avansinį nuomos mokėjimą, iš kurio atsakovas finansavo automobilių stovėjimo aikštelės statybą, todėl nutraukus sutartį tuomet, kai automobilių stovėjimo aikštelė taip ir nebuvo perduota apeliantui ją eksploatuoti bei gauti pajamas, nėra pagrindo reikalauti sumokėti visą nuomos mokestį avansu. Nors apeliantas minėtas aplinkybes nurodė savo procesiniuose dokumentuose, teismas jos nevertino ir dėl jos nepasisakė. Teismas netinkamai aiškino šalių sutartinius santykius, netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reguliuojančias teisės normas ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Sutarties nutraukimo galimybė numatyta ir Sutarties 2.5 p., kuriame numatyta, kad „jeigu darbas ar jo dalis vėluoja tiek, kad delspinigiai viršija nustatytą 10 % maksimumą, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir perleisti darbą užbaigti kitam rangovui generalinio rangovo sąskaita ir rizika. Be to, užsakovas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, tačiau tik tokiu atveju, jeigu jis nusprendžia nutraukti sutartį“.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad automobilių stovėjimo aikštelės pripažinimo tinkamu naudoti aktas pasirašytas tik 2006 m. birželio 29 d., nors pagal sutarties nuostatas automobilių stovėjimo aikštelė turėjo būti perduota ieškovui 2003 m. gruodžio 15 d., akivaizdu, kad atsakovas vėlavo atlikti sutartyje numatytą darbą gerokai daugiau nei 50 dienų ir delspinigiai už vėlavimą atlikti darbą viršija 10 % Sutarties kainos. Esant situacijai, kuomet už vėlavimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus delspinigiai viršija 10 % sutarties vertės, užsakovui (apeliantui) sutartimi buvo numatyta teisė ją nutraukti. Ieškovui nusprendus pasinaudoti sutartyje jam suteikta teise nutraukti sutartį tuo atveju, kai rangovas vėluoja atlikti darbus, jam automatiškai nesukelia pareigos sudaryti sutartį dėl darbų užbaigimo su kitu rangovu. Atsakovas, nors ir pastatęs stovėjimo aikštelę, elgėsi nesąžiningai ir neperdavė automobilių stovėjimo aikštelės ieškovui taip pažeisdamas sutarties nuostatas. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas nebegalėjo vadovautis minėta sutarties nuostata nutraukdamas sutartį, nes automobilių stovėjimo aikštelė jau buvo įrengta ir pripažinta tinkama naudoti.
3. CK taip pat numato galimybę nutraukti sutartį prieš terminą kitai šaliai padarius esminį sutarties pažeidimą. Atsakovas iš esmės pažeidė sutartį neįrengdamas automobilių stovėjimo aikštelės laiku, neperduodamas įrengtos ir pripažintos tinkama naudoti automobilių stovėjimo aikštelės, pradėdamas pats eksploatuoti aikštelę ir gautas pajamas pasilikdamas sau. Atsakovas buvo informuotas apie apelianto ketinimą nutraukti susitarimus, dalyvavo derybose dėl susitarimų nutraukimo ir investicijų grąžinimo. Apeliantas turėjo teisę nutraukti sutartį ir vadovaudamasis CK 6.217 str. Todėl teismo sprendimas, pripažįstantis, kad apeliantas neturėjo teisės nutraukti Sutartį atsakovui piktybiškai ilgą laiką ją pažeidinėjant yra nepagrįstas ir prieštarauja esminiams teisės principams.
4. Teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovo 767 952 Lt neįskaitant PVM, nes sutarties 11 p. numatyta, kad 5 metus nuo perdavimo Generalinis rangovas (atsakovas) privalo ištaisyti po perdavimo atrastus trūkumus. Šio įsipareigojimo užtikrinimui atsakovas turėjo pateikti banko arba draudimo bendrovės garantinį raštą. Atsakovui neįvykdžius šio įsipareigojimo, buvo pasirašytas sutarties papildymas, kuriuo šalys susitarė, kad iš paskutinio mokėjimo ieškovas sulaiko 220 000 Lt kaip garantiją vietoj eksploatavimo garantijos, kurią turėjo pateikti UAB „Tugva“, kad būtų padengtos išlaidos, susijusios su darbų trūkumų ar klaidų taisymu, todėl šia suma turėjo būti sumažinta priteisiama suma. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nuo automobilių stovėjimo aikštelės pripažinimo tinkama naudoti, pats pradėjo ją eksploatuoti ir gavo už tai pajamas, todėl gautu pajamų suma turi būti mažinama priteistina suma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino, jog 2003 m. kovo 31 d. Generalinės rangos sutarties 2.5 ir 14.1 punktai nesuteikia apeliantui teisės nutraukti susitarimų. Teismas taip pat tinkamai įvertino, kad susitarimai negalėjo būti nutraukti remiantis CK 6.217 ir 218 straipsniais. Be to, atsakovas nuomone, ieškovas negali remtis ta aplinkybe, kad šalys Generalinės rangos sutarties papildyme buvo numatytas 220 000 Lt sulaikymas, nes ta aplinkybė nebuvo nurodyta atsikirtimuose į priešieškinį, o minėtas sutarties papildymas reguliuoja rangos, o ne subnuomos teisinius santykius. Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai nesirėmė šalių susirašinėjimo ir derybų medžiaga, yra nepagrįsti, kad tuose dokumentuose nėra faktinių aplinkybių pripažinimo, juose yra konfidenciali informacija, kuria negalima naudotis kitais tikslais. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovas neteisėtai naudojo aikštelę ir neteisėtai gavo pajamas iš jos naudojimo, nes aikštelės nepriėmimas ir neeksploatavimas būtų sukėlęs žymiai didesnių nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Tarp ieškovo ir atsakovo šių susitarimų pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai: 2003 m. sausio 28 d. ketinimų protokolas (b. l. 6-7, t. 1); 2003 m. kovo 31 d. generalinės rangos sutartis (b. l. 8-17, t. 1); 2004 m. gruodžio 9 d. susitarimas (b. l. 18-19 t. 1); 2004 m. gruodžio 10 d. ketinimų protokolas (b. l. 21-22, t. 1). Išanalizavus minėtų tarp šalių sudarytų susitarimų sąlygas matyti, kad iš esmės šalys susitarė dėl automobilių stovėjimo aikštelės subnuomos:
Atsakovas įsipareigojo pastatyti automobilių stovėjimo aikštelę ant (duomenys neskelbtini) turgavietės, esančios Vilniaus mieste.Ieškovas įsipareigojo finansuoti aikštelės statybų darbus (sutarties kaina 2 200 000 Lt be PVM).Ieškovas subnuomuojasi automobilių stovėjimo aikštelę su neatšaukiama teise pratęsti subnuoma dar 20 metų.Per subnuomos laikotarpį nuomos mokestis nemokamas.Ieškovas moka atsakovui 15 % bendro metinio pelno, pradedant mokėti pirmaisiais metais po visų investicijų padengimo.
Atsakovas automobilių aikštelę pastatė 2006 m. birželio 29 d. Ieškovas, vadovaudamasis 2003 m. kovo 31 d. generalinės rangos sutarties 14.1 punktu 2007 m. rugsėjo 7 d. nutraukė minėtą sutartį su prie jos pasirašytais priedais bei 2003 m. sausio 31 d. ketinimų protokolą, 2004 m. gruodžio 9 d. susitarimą dėl pagrindinių pareigų bei 2004 m. gruodžio 10 d. papildytą ketinimų protokolą ir pareikalavo sumokėti 200 000 Lt delspinigių ir 1 746 400 Lt investuotų lėšų (b. l. 24, t. 1). Nutraukęs sutartį ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 746 400 Lt investuotų lėšų ir 200 000 Lt delspinigių.
Iš šalių paaiškinimų, šalių pasirašyto ketinimo protokole, gen. rangos sutartyje, susitarimo dėl pagrindinių principų išdėstytų sąlygų matyti, kad šalys susitarė subnuomoti automobilių stovėjimo aikštelę, kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti, o ieškovas įsipareigojo statybą finansuoti. Ieškovas, finansavęs statybą, įgyja subnuomininko teises nemokant subnuomos mokesčio su neatšaukiama teise pratęsti subnuomą dar 20 metų.
Įstatymas draudžia vienasmeniškai nutraukti sutartį, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Šiuo atveju tokia teisė ieškovui buvo numatyta 2003 m. kovo 31 d. tarp šalių sudarytoje sutartyje, kuria šalys pavadino generaline rangos sutartimi. Tačiau ši sutartis iš esmės yra subnuomos sutartis, nes tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti subnuomos sutartį, ką patvirtina iki sutarties sudarymo 2003 m. sausio 28 d. šalių pasirašytas ketinimų protokolas (b. l. 7, t. 1) ir po sutarties sudarymo 2004 m. gruodžio 9 d. ir gruodžio 10 d. tarp šalių pasirašyti susitarimai (b. l. 10-11, t. 1), taip sutarties sąlygos aiškina ir pačios šalys.
Pagal 2003 m. kovo 31 d. sutarties 14.1 punkto antroje dalyje išdėstytą sąlyga, ieškovas turi teisę bet kuriuo metu ir be paaiškinimo anuliuoti sutartį visiškai arba iš dalies, raštu apie tai pranešęs atsakovui. Šio punkto antroje dalyje nustatyta, kad atsakovas, gavęs tokį pranešimą, privalo darbus sustabdyti ir kiek įmanoma atšaukti paslaugų ir medžiagų užsakymus. Tuo tarpu ieškovui bet kuriuo metu ir be paaiškinimų anuliavus sutartį, atsiranda prievolė atsiskaityti su atsakovu už visas paslaugas, atliktas iki sutarties anuliavimo, taip pat už prekes ar paslaugas, kurių užsakymai negalėjo būti atšaukti bei sumokėti 5 % sutarties kainos dydžio kompensaciją už atliktus darbus, kurie buvo neatlikti iki sutarties anuliavimo. Taigi pagal šiame punkte numatytas sąlygas ieškovas, vienasmeniškai nutraukęs sutartį, neturi teisės iš atsakovo reikalauti grąžinti lėšas, investuotas į subnuomos objektą, o kai statyba dar nebaigta, atsakovui turi sumokėti 5 % sutarties kainos dydžio kompensaciją už tą dalį darbų, kurie nebuvo atlikti iki sutarties nutraukimo.
Akivaizdu, kad ieškovui vienasmeniškai nutraukti sutartį yra labai nuostolinga. Tuo tarpu atsakovui ši sąlyga suteikia didesnę garantiją, kad ieškovas neatsisakys automobilių stovėjimo aikštelę subnuomotis. Pagal sutarties 14.1 punktą ieškovas turėjo teisę nutraukti sutartį, tačiau privalo su atsakovu atsiskaityti. Šiuo atveju kai subnuomos objektas yra pastatytas, nebeturi teisės reikalauti grąžinti lėšas, investuotas į statybą.
Ieškovas 2007 m. rugsėjo 7 d. pranešime atsakovui nurodė, kad 2003 m. kovo 31 d. rangos sutartį nutraukia ir sutarties 2.5 punkto pagrindu. Sutarties 2.5 punkte numatyta sąlyga, kad ieškovas turi teisę nutraukti sutartį ir perleisti darbą užbaigti kitam rangovui generalinio rangovo (atsakovo) sąskaita ir rizika, jeigu darbas ar jo dalis vėluoja tiek, kad delspinigiai viršija nustatytą 10 % maksimumą. Minėta, automobilių stovėjimo aikštelė buvo pastatyta 2006 m. birželio 28 d. Tuo tarpu sutarties 2.5 punkte numatyta sąlyga nutraukti sutartį galėjo būti taikoma, kai statyba yra dar nebaigta, nes pagal šią sąlygą ieškovas turi teisę neatliktus statybos darbus perleisti kitam rangovui, o atsakovas turi pareigą mokėti kitam rangovui už atliktus darbus. Ši sutarties sąlyga suteikia didesnes garantijas ieškovui. Tačiau automobilių stovėjimo aikštelė jau yra pastatyta ir sutarties nutraukimas 2.5 punkto pagrindu neteko prasmės.
Apeliantas teigia, kad turėjo pagrindą sutartį nutraukti dėl esminio sutarties pažeidimo, nes atsakovas laiku neperdavė automobilių stovėjimo aikštelės. Pagal šalių susitarimą automobilių stovėjimo aikštelė turėjo būti pradėta eksploatuoti 2003 m. gruodžio 15 d. Vadinasi, atsakovas iki šios datos ieškovui turėjo aikštelę perduoti, bet iki minėtos datos aikštelės atsakovui neperdavė. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, šalys ir po 2003 m. gruodžio 15 d. bendradarbiavo, aikštelės statybos darbai vyko toliau. Ieškovas 2004 m. balandžio-gegužės mėnesiais ir toliau finansavo aikštelės statybą (b. l. 29, 31, t. 1). 2004 m. gruodžio 9 d. ir gruodžio 10 d. šalys pasirašė papildomus susitarimus. Taigi iš šalių veiksmų, atliktų pasibaigus terminui perduoti subnuomos objektą ieškovui, matyti, kad šalys ir toliau bendradarbiauja. Vadinasi buvo išreikšta šalių valia terminą įrengti subnuomos objektą (automobilių stovėjimo aikštelė) pratęsti.
Iš byloje esančios susirašinėjimo tarp šalių medžiagos matyti, kad po to, kai aikštelė buvo pastatyta, tarp šalių prasidėjo derybos dėl sutarties vykdymo, tačiau bendro susitarimo šalys nepasiekė (b. l. 126-146, t. 1).
Tarp šalių sudaryta sutartis nėra apskritai neįvykdoma. Subnuomos objektas yra pastatytas ir tinkamas naudojimui, tačiau ieškovas laiko, kad atsakovas, nustatytu terminu neperdavęs subnuomos objekto, iš esmės pažeidė sutartį. Sprendžiant klausimą, ar atsakovas iš esmės pažeidė sutartį ir tuo pagrindu ieškovas pagrįstai sutartį nutraukė, teisėjų kolegija atsižvelgia į aptartą aplinkybę, kad šalys, pasibaigus terminui pateikti subnuomos objektą, išreiškė valią terminą pratęsti. Ieškovas sutartį nutraukė, kai subnuomos objektas jau buvo pastatytas ir tinkamas naudoti. Iki to laiko pretenzijų atsakovui nereiškė. Kaip matyti iš 2004 m. gruodžio 10 d. ketinimų protokolo turinio ieškovas patvirtino tolimesnį suinteresuotumą stovėjimo aikštelės statyba, pagal pateiktus brėžinius ir aprašymus pridėtus prie protokolo. Šis ketinimų protokolas, sudarytas praėjus daugiau kaip pusantrų metų po termino pastatyti automobilių stovėjimo aikštelę pabaigos, taip pat įrodo, kad ieškovas išreiškė valią terminą pratęsti.
Ieškovui buvo žinoma, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra visiškai įrengta ir tą aplinkybę patvirtina ne tik atsakovo paaiškinimai, bet ir tarp šalių vykusios derybos, kai aikštelė jau buvo įrengta ir tinkama naudojimui. Iš ieškovo pasiūlyto susitarimo turinio matyti, kad ieškovas pirmiausia išreiškė norą susigrąžinti į statybą investuotas lėšas ir reikalavo netesybų. Tuo atveju, jeigu atsakovas su tuo nesutinka, atsakovas turi perduoti aikštelę, tačiau pasiūlytame susitarime, kuris, kaip nurodyta pasiūlyme, turi viršenybę prieš sutartį ir prieš prie sutarties pasirašytus šalių susitarimus, išeliminuotas atsakovui mokėtinas 15 % metinis pelnas. Kaip matyti iš aptarto ieškovo siūlomo susitarimo ir vėlesnių derybų, aikštelė nebuvo perduota-priimta ne dėl tos priežasties, kad atsakovas vengė aikštelę perduoti ieškovui, o dėl to, jog tarp šalių kilo ginčas.
Aptartų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas su ieškovu 2003 m. kovo 31 d. sudarytos sutarties ir prie jos pasirašytų susitarimų iš esmės nepažeidė, todėl ieškovas CK 6.217 str. pagrindu sutartį nutraukė nepagrįstai ir pagal sutarties, sudarytos su atsakovu, sąlygas turi prievolę iš atsakovo automobilių stovėjimo aikštelę priimti.
Tarp šalių sudarytos sutarties kaina 2 000 000 litų, be PVM. Ieškovas yra atsakovui sumokėjęs 460 200 Lt avansą be PVM ir 1 286 200 Lt pagal PVM sąskaitas faktūras (iš 1 286 200 Lt 196 145,50 Lt sudaro PVM). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovo naudai 767 952 Lt nesumokėtą sutarties kainą, skaičiavo PVM ir nuo 460 200 Lt avanso, tačiau avansas yra sumokėtas be PVM. Skaičiuojant tokiu būdu, kai nuo 460 200 Lt PVM yra nesumokėtas, atsakovui priteisiama suma yra 449 745,50 Lt. Iš šios sumos pagal 2003 m. kovo 31 d. sutarties papildymą Nr. 01/2004 išskaičiuojama 200 000 Lt suma, kaip garantija ieškovo išlaidoms, susijusioms su darbo trūkumų ištaisymu.
Šalys 2003 m. kovo 31 d. sutartimi susitarė ginčus perduoti spręsti Danijos statybos ir montavimo veiklos arbitražui. Kai šalys yra susitarusios perduoti ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 6 p.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nereikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, pats yra pateikęs priešieškinį ir tai patvirtina šalių susitarimą ginčą spręsti teisme.
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą atsakovo naudai priteisiama 12 100 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų apmokant už advokato pagalbą (CPK 98 str. 1 ir 3 dalys).
Valstybės naudai iš ieškovo priteisiama 7 753 Lt atidėto sumokėti žyminio mokesčio (CPK 84 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš UAB ,,Europark Vilnius“ UAB ,,Tugva“ naudai 767 952 Lt, pakeisti ir UAB ,,Tugva“ naudai priteisti iš UAB ,,Europark Vilnius“ 249 745,50 Lt.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti UAB ,,Tugva“ naudai iš UAB ,,Europark Vilnius“ 12 100 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš UAB ,,Europark Vilnius“ valstybės naudai 7 753 Lt žyminio mokesčio bei 1,35 Lt už procesinių dokumentų išsiuntimą.