Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 325 straipsnio 1 dalį 12 MGL dydžio bauda;

2) 2008 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio bauda; 2011 m. rugsėjo 6 d. bauda išieškota;

3) 2011 m. balandžio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio bauda;

4) 2011 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 221 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, areštu 40 parų, bausmę atlikęs 2012 m. kovo 13 d.;

5) 2019 m. balandžio 17 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1, 2 punktus, laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 206 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. A. perduotas teismui kaltinant jį tuo, kad jis, gavęs didesnę nei 150 MGL dydžio paskolą, panaudojo ją ne pagal paskirtį, negrąžino jos sutartu laiku ir dėl to kreditoriams padarė didelės turtinės žalos, o būtent:

paėmęs paskolą kaip fizinis asmuo pagal 2017 m. spalio 16 d. Kaune pasirašytą sutartį, kurioje nurodyta, kad paskola suteikiama „Biodyzelino gamybos komponentų perdirbimo įrengimų gamybai“, ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) pasirašytą sutarties priedą, kuriame nurodyta, kad paskola suteikiama „Biodyzelino ir poliuretano perdirbimo įrenginių gamybai“, tarp paskolos kreditorių G. K. ir R. A. bei paskolos gavėjo E. A., laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. per 21 kartą iš G. K. pasiskolino 58 000 Eur, pasirašydamas paprastuosius vekselius:

1. 2017 m. spalio 1 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

2. 2017 m. lapkričio 1 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

3. 2017 m. lapkričio 10 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

4. 2017 m. lapkričio 10 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

5. 2018 m. vasario 2 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

6. 2018 m. vasario 28 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

7. 2018 m. kovo 3 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

8. 2018 m. kovo 22 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

9. 2018 m. kovo 29 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 1 000 Eur sumai;

10. 2018 m. kovo 30 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

11. 2018 m. balandžio 24 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

12. 2018 m. balandžio 25 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

13. 2018 m. balandžio 26 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 2 000 Eur sumai;

14. 2018 m. rugpjūčio 20 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

15. 2018 m. rugpjūčio 21 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

16. 2018 m. rugpjūčio 22 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

17. 2018 m. rugpjūčio 23 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 1 000 Eur sumai;

18. 2018 m. rugsėjo 7 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

19. 2018 m. rugsėjo 10 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 1 000 Eur sumai;

20. 2018 m. rugsėjo 14 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

21. 2018 m. rugsėjo 17 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. vasario 28 d. per 7 kartus iš R. A. pasiskolino 17 000 Eur, pasirašydamas paprastuosius vekselius:

1. 2017 m. gruodžio 10 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

2. 2017 m. gruodžio 11 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

3. 2017 m. gruodžio 12 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

4. 2017 m. gruodžio 13 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 1 000 Eur sumai;

5. 2018 m. vasario 1 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 3 000 Eur sumai;

6. 2018 m. vasario 5 d. pasirašydamas paprastąjį vekselį 1 000 Eur sumai;

biodyzelino gamybos komponentų perdirbimo įrengimų pagaminimui ir biodyzelino ir poliuretano perdirbimo įrenginių pagaminimui, gamybos linijos paleidimui, mobilaus pastato adresu (duomenys neskelbtini), pastatymui, įsipareigodamas grąžinti iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau sutartyje ir jos priede nurodytų darbų neatliko ir dalį paskolos – 72 500 Eur panaudojo ne pagal paskirtį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms reikmėms, ir 72 500 Eur paskolos dalies negrąžino nei iki 2019 m. gruodžio 31 d., nei iki šiol, tuo padarydamas kreditoriams G. K. 56 750 Eur ir R. A. 15 750 Eur turtinę žalą, tokiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 206 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. A. kaltės nepripažino, nurodė, kad pagal jo pasirašytus paprastuosius vekselius jis pinigų iš nukentėjusiųjų G. K. ir R. A. negavo, vienintelį kartą G. K. davė jam 1 000 Eur sumokėti už metalą ir kitas komplektuojančias detales, reikalingas gamybos įrangai. Teisme duodamas paaiškinimus, kaltinamasis nurodė, kad jis turi aukštąjį chemiko-technologo išsilavinimą ir yra įgijęs didelę patirtį riebalų, panaudoto aliejaus perdirbimo įrangos montavime, todėl kartu su verslo partneriu Ž. G. patalpose adresu (duomenys neskelbtini), jis ruošė technologinę įrangą panaudoto aliejaus perdirbimui į riebalų rūgštis. Tuo metu jo pažįstamas R. J. supažindino jį su G. K., kuris domėjosi investicijomis į pramonę. Kaltinamasis susitiko su G. K. ir papasakojo jam apie planus užsiimti panaudotų riebalų perdirbimu, po ko G. K. sutiko prisidėti prie minėtos veiklos savo investicijomis, dar įtraukė į tai ir savo partnerį R. A.. 2017 m. spalio 16 d. kaltinamasis, G. K. ir R. A. pasirašė sutartį dėl pinigų iki 95 000 Eur sumos investavimo į biodyzelino komponentų gamybos liniją, pagal šią sutartį kaltinamasis įsipareigojo parengti ir sumontuoti biodyzelino komponentų gamybos technologinę liniją, o G. K. turėjo visus darbus finansuoti. Sutartyje buvo numatyta, kad pinigų perdavimas bus įforminamas notariškai. Taip pat buvo numatyta, kad įranga, nupirkta už kaltinamajam perduotus pinigus, bus įkeičiama ir tai turėjo būti notariškai patvirtinta. Pagal sutarties sąlygas kaltinamasis už linijos sukonstravimą, jos paleidimą ir priežiūrą turėjo gauti dalį naujai kuriamos bendrovės akcijų. Kaltinamasis norėjo parodyti, kokie įrengimai jau anksčiau yra jo įgyti, kuriuos galima buvo įkeisti, todėl jis nufotografavo įrengimus ir juos aprašė bei perdavė G. K.. Po sutarties pasirašymo kaltinamasis bendravo su G. K., derino su juo įvairius klausimus, susijusius su jų bendra veikla, bet pinigų iš G. K. kaltinamasis negavo. Gal po metų kaltinamasis pasirašė su G. K. sutarties priedą, nes to pageidavo G. K.. Per visą tą laiką kaltinamasis pinigų iš G. K. ir pastarojo draugo R. A. negavo, G. K. tik žadėdavo greitu laiku duoti pinigų. Maždaug tuo pačiu laiku sklype (duomenys neskelbtini), kita įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama K. K., kurios akcininku buvo ir kaltinamasis, statė gamyklą panašaus pobūdžio veiklai vykdyti, t. y. buvo planuojama užsiimti glicerino perdirbimu. Kaltinamasis E. A. buvo atsakingas už reikiamų įrengimų sukomplektavimą, sumontavimą ir gamybos linijos paleidimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis ir kaltinamojo asmeniniais pinigais buvo atlikti darbai sklype (duomenys neskelbtini), t. y. buvo sutvarkytas, išlygintas sklypas, atliktas drenažas, įrengtas įvažiavimas, pastatyti pamatai būsimam gamybiniam pastatui. Nors ir negaudamas žadėtų pinigų iš G. K., kaltinamasis tęsė bendradarbiavimą su juo, pirko įvairius vamzdžius ir kitokią įrangą, reikalingą gamybos linijos sumontavimui ir paleidimui. Kaltinamasis pasitikėjo G. K. kaip rimtu investuotoju, nes pastarojo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 20 000 Eur nupirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikiamą gamybinę įrangą – cisternas, reaktorius procesui vykdyti. Po to G. K. pradėjo prašyti kaltinamojo, kad šis pasirašytų paprastuosius vekselius, nes aiškino, kad jam reikia savo partneriams įrodyti investicijų patikimumą, taip G. K. neva norėjo apsidrausti, kad jų investuoti pinigai niekur nedings. Kaltinamasis pasirašė paprastuosius vekselius, nors faktiškai pagal tuos vekselius pinigų jis negavo. Kaltinamasis nurodė supratęs, kokią reikšmę turi jo išduodami vekseliai, bet jis visiškai pasitikėjo G. K. ir, be to, pasirašydamas vekselius jis norėjo įtikinti būsimus investuotojus, kad jo planai sukonstruoti gamybos liniją yra rimti ir jis nebijo prisiimti finansinių įsipareigojimų, pasirašyti vekseliai buvo kaip garantas, kad jis sutartus darbus įvykdys. Vekseliai buvo surašyti atbulinėm datom, jau po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko dalį įrangos. Visus vekselius kaltinamasis pasirašė per kelis kartus, t. y. nebuvo taip, kad vos ne kasdien atvažiavęs pas jį G. K. duodavo jam pasirašyti vekselį. Nukentėjusiojo R. A. kaltinamasis apskritai nebuvo matęs ir pinigų iš jo negavo. Kaltinamasis nesumontavo įrangos, kuri buvo pastato (duomenys neskelbtini), teritorijoje, nes ta įranga turėjo būti sumontuota angare, kurį pagal sutartį turėjo pastatyti G. K. už 35 000 Eur, bet pastarasis tik atvežė kelias metalines konstrukcijas, o angaro nepastatė. Kadangi G. K. ir R. A. nevykdė pažadų finansuoti kuriamą verslą, visi gamybos linijos paleidimo darbai sustojo. 2018 m. pabaigoje nukentėjusieji pradėjo reikalauti, kad kaltinamasis pagal jo pasirašytus vekselius grąžintų skolą. Kaltinamasis nesutiko, nes pinigų iš G. K. ir R. A. jis negavo. Prasidėjus ginčams, kaltinamasis susitiko su Ž. G., G. K., K. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi V. V., kuris irgi turėjo ketinimų dalyvauti naudotų riebalų perdirbimo projekte, tada G. K. reikalavo 25 000 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ irgi reikalavo 25 000 Eur už projekto žlugimą. Ž. G. sutiko sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25 000 Eur kaip baudą, o susitarti su G. K. nepavyko. Su nukentėjusiųjų G. K. ir R. A. pareikštais civiliniais ieškiniais kaltinamasis nesutinka, nes pinigų iš nukentėjusiųjų jis negavo.

Ikiteisminio tyrimo metu E. A. kaltės pagal BK 206 straipsnio 2 dalį taip pat nepripažino ir analogiškai aiškino, kad G. K. ir R. A. grynų pinigų jam neperdavė (4 t., b. l. 182 – 184, 5 t., b. l. 6 –7).

Kaltinimas E. A. buvo grindžiamas žemiau aptartais įrodymais.

Nukentėjusysis G. K. apklaustas teisme parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o apie (duomenys neskelbtini) gyvenantį kaltinamąjį E. A. ir jo technologiją, kaip perdirbti panaudotus riebalus, jis sužinojo iš pažįstamo A. N. ir tuo susidomėjo, todėl 2017 m. nuvažiavęs į Alytų susipažino su E. A., kuris papasakojo apie savo vykdomą veiklą, rodė sklypą ir pastatą, kažkokius įrengimus, sakė, kad tai jo nuosavybė, kad jis užsiima panaudotų riebalų perdirbimu, kad galima padidinti jo veiklos apimtis ir gauti pelną, bet tam reikalingos investicijos. E. A. sudarė išsilavinusio ir sumanaus specialisto įspūdį, todėl G. K. patikėjo juo ir jie susitarė bendradarbiauti, G. K. sutiko investuoti į būsimą gamybos liniją su sąlyga, kad jis ir jo partneris R. A. bus vieninteliai akcininkai ir investuotojai. Buvo numatyta 95 000 Eur investicijų suma. Paskolos sutartį parengė G. K. advokatė. Sutartyje buvo numatyta, kad visi pinigų perdavimai bus fiksuoti pas notarą. G. K. persiuntė sutartį E. A. ir šis sutiko su sutarties sąlygomis, tik pasakė, kad kam važiuoti pas notarą, kurio paslaugos kainuos papildomai, jis pasiūlė įforminti pinigų perdavimą vekseliais. Jie pasirašė sutartį, pagal kurią E. A. įsipareigojo sukurti ir sumontuoti įrengimus biodyzelino komponentų perdirbimui bei paleisti gamybos liniją. Įrengimams nupirkti, sumontuoti reikalingus pinigus G. K. perduodavo kaltinamajam grynais, pinigų perdavimą jie fiksavo paprastaisiais vekseliais. Nukentėjusiojo G. K. teigimu, jis perduodavo kaltinamajam didesnę pinigų sumą nei 3 000 Eur, o kad nereikėtų to patvirtinti pas notarą (nes didesnei nei 3 000 Eur paskolai būtina notarinė forma), tą sumą išskaidydavo po 1 000, 2 000 ar 3 000 Eur ir surašydavo skirtingas datas, kad matytųsi, jog pinigai buvo perduoti ne tą pačią dieną. Didžioji pinigų dalis buvo perduota kaltinamajam Kaune, o dalį pinigų G. K. perdavė (duomenys neskelbtini). Vekseliuose nurodydavo, kad pinigai perduoti (duomenys neskelbtini), nes čia turėjo vykti visa įmonės veikla. E. A. vekselius pasirašydavo ir atiduodavo G. K.. Tokiu pačiu būdu būdavo įforminamas ir nukentėjusiojo R. A. pinigų perdavimas kaltinamajam, t. y. R. A. paduodavo pinigus G. K., o šis juos nuveždavo ir perduodavo kaltinamajam pagal vekselius. Kaltinamasis E. A. aiškindavo, kad jis ieško reikiamų įrengimų ir juos komplektuoja, už perkamą įrangą atsiskaito nukentėjusiųjų perduotais pinigais. Už įrangą, kuri buvo pirkta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo G. K.. Vykdomą gamybos linijos paleidimą kontroliavo A. N., kuris turėjo gauti 10 procentų naujos įmonės akcijų ir būtų tapęs jos direktoriumi. Po kiek laiko paaiškėjo, kad tame pačiame sklype (duomenys neskelbtini) panašią veiklą ketina vykdyti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat paaiškėjo, kad sklypo ir pastato savininkas yra ne kaltinamasis, o Ž. G., kuris irgi dalyvauja tame projekte. Ž. G. pasakė, kad tame pačiame pastate dviejų gamyklų negali būti, tada prasidėjo diskusijos dėl priestato statybos. Tai netenkino G. K. ir jo partnerio interesų, bet jie jau buvo investavę nemažai pinigų, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko statyti priestatą. Vis tik vėliau, kai G. K. išsiaiškino, kad dėl aplinkosauginių reikalavimų sklype (duomenys neskelbtini) jų planuojama veikla nebus leidžiama, G. K. nutarė daugiau neinvestuoti ir pareikalavo, kad kaltinamasis grąžintų paskolą, tačiau kaltinamasis pinigų negrąžino. G. K. nepasinaudojo ne ginčo tvarka dėl skolos išieškojimo, t. y. nesikreipė pas notarą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, bet jis kreipėsi į policiją, kad E. A. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nukentėjusysis G. K. palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį 58 000 Eur sumai, be to, per baigiamąsias kalbas G. K. pareiškė, kad kaltinamasis turi atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytus nuostolius, t. y. 25 000 Eur už cisterną, pirktą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir 20 000 Eur už dalinį pastato konstruktyvą.

Nukentėjusysis R. A. apklaustas teisme parodė, kad 2017 m. rudenį jo draugas G. K. pasiūlė investuoti pinigus į aliejaus atliekų perdirbimo verslą. G. K. sakė, kad jo pažįstamas A. N. supažindino jį su profesoriumi, buvusiu universiteto dėstytoju E. A., kuris nori pastatyti riebalų perdirbimo liniją ir gautus produktus parduoti, tačiau tam reikia investicijų. R. A. tuo susidomėjo, susitiko su E. A., kai šis atvyko į Klaipėdą. E. A. jam ir G. K. bei A. N. smulkiai paaiškino visą perdirbimo procesą, rodė įvairius brėžinius bei kitokius dokumentus, kuriuos buvo atsivežęs. Jis kalbėjo labai įtikinamai, aiškino, kad gamybos liniją galima statyti (duomenys neskelbtini), nes jo geras draugas duos žemės šiai linijai pastatyti, taip jie sutaupys pinigų. E. A. pasakė, kad tokiai statybai įvykdyti reikia apie 95 000 Eur. R. A. patikėjo tuo pasakojimu ir nutarė investuoti, jis turėjo sutaupęs 17 000 Eur. Jie visi sudarė rašytinę sutartį dėl aliejaus perdirbimo linijos statybos Alytaus mieste ir R. A. pagal sutartį perdavė E. A. 17 000 Eur grynaisiais, pinigus perdavė per kelis kartus pats asmeniškai ir per G. K., o pinigus gavęs E. A. išdavė tai sumai vekselius. Faktiškai E. A. jokių darbų neatliko, nors jo reikalavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis buvo nupirkta cisterna už 20 000 Eur, taip pat pradėtas statyti pastatas už 35 000 Eur, pasamdyta statybos įmonė, kuri atliko pirminius darbus. Pastato statyba nebuvo pabaigta, nes E. A. nesumontavo perdirbimo linijos. Nukentėjusiajam R. A. padaryta 17 000 Eur turtinė žala, kuri jam yra didelė. Žala neatlyginta, todėl nukentėjusysis palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį ir prašė priteisti jam iš kaltinamojo 17 000 Eur.

Liudytoju teisme apklaustas A. N. parodė, kad prieš penkis metus susipažino su kaltinamuoju E. A. kaip su chemijos specialistu, pastarasis kalbėjo, kad nori statyti panaudoto aliejaus perdirbimo gamyklą, aiškino, kad tai pelningas verslas, tačiau jis neturėjo investicijų gamyklos statybai. Apie tai A. N. papasakojo G. K.. Po to jie visi susitiko, E. A. paaiškino, kad jis gali pastatyti gamyklą ir paleisti perdirbimo liniją už maždaug 100 000 Eur, bet tiek pinigų jis neturi, todėl pasiūlė G. K. investuoti ir šis sutiko. Jie pasirašė sutartį, pagal kurią E. A. įsipareigojo sumontuoti įrengimus ir paleisti gamybą, o G. K. sutiko darbus finansuoti. A. N. turėjo gauti 10 proc. bendrovės akcijų ir būti pastatytos gamyklos direktoriumi. Tame susitarime dar dalyvavo ir G. K. draugas, bet A. N. jo nepažinojo. G. K. prašymu A. N. kontroliavo kaip vyksta darbai, jis kelis kartus per savaitę važiuodavo iš Kauno į Alytų. Du kartus jis nuvežė ir perdavė E. A. G. K. pinigus, vieną kartą 5 000 Eur, antrą kartą – 10 000 Eur grynaisiais, tie pinigai buvo skirti įrangos pirkimui, atsiskaitymams už darbus. E. A., paėmęs pinigus, abiem atvejais pasirašė vekselius, kuriuos A. N. perdavė G. K., tuose vekseliuose buvo nurodyta tokia pinigų suma, kokia ir buvo perduota. Daugiau apie pinigų perdavimą E. A. liudytojas nežino. Praėjus kuriam laikui, A. N. pastebėjo, kad E. A. vykdomi darbai sustojo, apie tai jis pasakė G. K.. Vėliau visas jų projektas sužlugo.

Teisme apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad jis dirba turto vertintoju. 2017 m. vasarą jam paskambino pažįstamas E. A. ir paprašė atvažiuoti pasikalbėti dėl kažkokių įrengimų vertinimo. Jis nuvažiavo į pramonės rajoną, buvusio (duomenys neskelbtini)teritoriją, ten E. A. turėjo patalpas. Pokalbio metu E. A. pasakė, kad galvoja įsivertinti įrengimus, kažkokią gamybos liniją, parodė tuos įrengimus gamybinėse patalpose, bet G. K. atsisakė atlikti jų vertinimą, nes neturėjo tos srities žinių, taigi, jokio turto vertinimo jis E. A. užsakymu nėra atlikęs. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyta vertinimo ataskaita, bet šios ataskaitos jis nesudarė ir nepasirašė.

Teisme apklausta liudytoja K. K. parodė, kad kaltinamąjį E. A. ji pažįsta tik iš matymo ir apie jo planus pastatyti gamyklą sklype (duomenys neskelbtini), jai nėra žinoma. Minėtame sklype matė E. A., vaikščiojantį su jos buvusiu draugu Ž. G., bet jų pokalbiai ir planai jai nežinomi. Apie Ž. G. sudarytas sutartis jai taip pat nėra žinoma. Nukentėjusiųjų G. K., R. A. ji nepažįsta ir nėra jų sutikusi. Kiek jai žinoma, pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, priklausė Ž. G., o kam priklausė visas turtas, buvęs tame pastate ar šalia jo, ji nežino.

Teisme apklaustas liudytojas K. K. parodė, kad jis, E. A. ir D. S. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, K. K. yra šios įmonės direktorius. Jis su E. A. susitarė sklype (duomenys neskelbtini), pastatyti glicerino ir riebalų skaidymo gamyklą ir vykdyti riebalų rūgščių gamybą. Sklypą jiems išnuomavo Ž. G.. Tame verslo projekte dalyvavo ir D. S., kuris sutiko prisidėti savo investicijomis. E. A. pinigų į verslą neinvestavo, tačiau jis įsipareigojo pastatyti gamyklą ir vadovauti gamybai, perdirbimui ir pan., todėl jam buvo perleista 1/3 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Jų įmonė buvo įkurta 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tuo tarpu G. K., Ž. G. ir E. A. pradėjo bendradarbiauti anksčiau, 2017 metais. K. K. buvo žinoma, kad G. K. tame pačiame sklype (duomenys neskelbtini) statė panašią gamyklą, darbus organizavo tas pats E. A.. Ar E. A. gavo paskolą iš G. K. – liudytojas nežino. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomotame sklype atliko žemės darbus, melioravimą, paklojo vamzdžius, įvedė elektrą, buvo nuomojama technika, kranai, mokami atlyginimai dviem darbuotojams, už viską buvo apmokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis. Viso buvo atlikta darbų už 20 tūkst. Eur. Vykdomus darbus prižiūrėjo E. A.. Viskas ėjosi gerai, bet vėliau Ž. G. sugalvojo įtraukti į verslą vietoj K. K. kitą žmogų ir nutraukė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą žemės sklypo panaudos sutartį. Tada Ž. G. sumokėjo K. K. kompensaciją už jo sklype atliktus darbus ir K. K. iš to verslo pasitraukė. K. K. patvirtino, kad tuo metu, kai sklype (duomenys neskelbtini) vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis finansuojami statybos ir įrengimų montavimo darbai, G. K. gamyklos statymas jau buvo sustojęs, nes, kiek jam žinoma, atsirado nesutarimai tarp G. K. ir Ž. G.. K. K. matė, kad G. K. turėjo nusipirkęs talpų, reaktorių ir kitų priemonių, reikalingų gamyklos statybai, tačiau gamykla nebuvo pastatyta. Dėl kokių priežasčių taip atsitiko jam nežinoma.

Teisme apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad kaltinamasis E. A. buvo jo darbdavys, kai liudytojas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo apie metus laiko, gaudavo kas mėnesį apie 1 000 Eur atlyginimo. Pinigus jam mokėdavo E. A., mokėjo ne pavedimu, o grynaisiais. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), ten liudytojo žiniomis buvo rengiamasi paleisti aliejaus perdirbimo gamyklą. Jis pastato viduje ir išorėje atliko suvirinimo darbus, virino katilus, šildymo vamzdynus, įvairius bakus. Darbams vadovavo E. A.. Buvo padaryti pamatai ir metaliniai rėmai, ant jų uždėjo reaktorių, prie kurio privedus vamzdžius bandyta tą reaktorių pajungti, bet visi tie darbai liko neužbaigti, nes darbus organizavę asmenys ir investuotojai tarpusavyje susipyko. Apie investuotojus iš Klaipėdos liudytojui nieko nėra žinoma. Be to, kai jis dirbo suvirintoju, tai pažįstamas Ž. G. jam pasiūlė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. R. B. sutiko, nes faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė ir jis buvo tik formalus įmonės direktorius, visus klausimus sprendė Ž. G..

Liudytojas Ž. G., apklaustas teisme, parodė, kad 2017 m. sausio mėn. jis nupirko pastatą (duomenys neskelbtini), ten ketino vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su panaudoto aliejaus perdirbimu. Jis ieškojo tos srities specialistų ir taip susipažino su E. A., kuris tada dirbo (duomenys neskelbtini). E. A. sutiko dalyvauti panaudotų riebalų perdirbimo linijos kūrimo procese ir sutiko būti atsakingu už gamybą. Ž. G. juo visiškai pasitikėjo ir į techninius gamybos reikalus nesikišo, bet rūpinosi tų darbų finansavimu. Tame pačiame pastate (duomenys neskelbtini), buvo ketinama paleisti glicerino perdirbimo fabriką, tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektas, šiai įmonei vadovavo G. K.. Su juo Ž. G. 2018 m. birželio mėn. sudarė panaudos sutartį 8 metams, pagal kurią leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotis sklypu (duomenys neskelbtini), už tai Ž. G. turėjo gauti 15 procentų akcijų. G. K. ketino sklype pastatyti laikiną pastatą (angarą). Ž. G. pažymėjo, kad kitokių sutarčių su G. K. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nėra sudaręs. Byloje esanti sutartis, sudaryta 2018 m. gegužės 7 d. dėl priestato statybos, yra netikra, nes šios sutarties jis nepasirašė. G. K. gamyklos statymo ir įrengimų montavimo darbus organizavo ir prižiūrėjo E. A.. Be to, E. A. dar vykdė ir bendrą projektą su K. K., tas projektas buvo susijęs su glicerino pasterizavimu. Ž. G. leido K. K. pagal panaudos sutartį statyti sklype (duomenys neskelbtini) glicerino pasterizavimo ir išvalymo barą, buvo planuojama, kad iš tiekėjų gautas glicerinas K. K. bare bus išvalomas nuo priemaišų, tada perduodamas į G. K. barą, kur glicerinas perdirbamas ir realizuojamas, o riebalai perduodami į Ž. G. barą. Visi šie riebalų perdirbimo procesai tapusavyje buvo technologiškai susiję ir tų barų pastatymui, įrengimui, gamybos paleidimui vadovavo E. A.. Ž. G. patvirtino matęs, kad glicerino perdirbimo bare vyko sklypo sutvarkymo ir statybos darbai, buvo daromi pamatai angarui, tačiau kas realiai tuos darbus dirbo ir kas juos finansavo liudytojui nežinoma. Ž. G. nurodė nežinantis, kiek pinigų investavo G. K., taip pat nėra matęs, kad G. K. skolintų pinigus E. A.. Jam tik žinoma, kad planuotos veiklos projektas su G. K. nepavyko ir žlugo, nes nebuvo finansavimo. K. K. iš jų veiklos taip pat pasitraukė, Ž. G. sumokėjo kompensaciją K. K. už jo įmonės lėšomis atliktas investicijas į pastatą ir sklypą. G. K. irgi norėjo nutraukti panaudos sutartį su Ž. G. bei prašė kompensacijos, tačiau jo nurodyta suma buvo per didelė, todėl Ž. G. nesutiko mokėti G. K.. Apie E. A. skolą G. K. kalbos tada nebuvo.

Liudytojo Ž. G. pateikta Panaudos sutartis, sudaryta 2018 m. birželio 1 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. K. (panaudos gavėjas) ir Ž. G. (panaudos davėjas), patvirtina, kad Ž. G. perdavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai naudotis 870 m² bendro ploto aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), komercinei veiklai vykdyti: pasistatyti mobilų pastatą ir jame vykdyti glicerino perdirbimo veiklą; sutartis galioja 10 metų laikotarpiui (2 t., b. l. 21 –22).

Liudytoju teisme apklaustas E. M. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį E. A. kaip buvusį darbdavį, tos įmonės pavadinimo, kurioje dirbo, neprisimena. Kai įmonėje pradėjo vėluoti mokėti atlyginimus, jis iš to darbo išėjo. 2019 m. pradžioje E. M. pradėjo vykdyti individualią veiklą – atlikinėjo įvairias valymo paslaugas. Tada nuvažiavo pas E. A. į jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), paklausti, gal turi jam kokio nors darbo. Jie suderėjo, kad E. M. padės prie kažkokios gamyklos pamatų betonavimo, už darbo dieną susitarė mokėti po 20 Eur. Jis dirbo apie mėnesį laiko, be jo, dar dirbo 5-6 žmonės. Reikėjo paruošti betonuoti pamatus didelėms talpoms. Darbams vadovavo E. A.. Objekte liudytojas matydavo ir Ž. G.. Toje pačioje teritorijoje, prie tvoros, dirbo dar vienas E. A. samdytas vyras, vardu V., jo pavardės nežino. Kiek laiko jis ten dirbo ir kiek jam buvo sumokėta – liudytojas nežino.

Sodros duomenimis E. M. nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. kovo 1 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. jis buvo įregistravęs individualią veiklą (2 t., b. l. 60, 68).

Liudytoju teisme apklaustas V. V. parodė, kad pažįsta E. A. apie 10 metų, nes anksčiau dirbo jo vadovaujamoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ bendrovėje. 2019 m. vasarą V. V. įregistravo individualią veiklą – aplinkos tvarkymas ir tada pradėjo dirbti pas E. A., jo darbo vieta buvo buvusiame (duomenys neskelbtini), ten reikėjo išardyti vagonėlį, išvežti statines. Po to jis vykdė statybos darbus, griovė sienas, betonavo įvažiavimą. Darbams vadovavo E. A., jis mokėdavo už atliktą darbą grynais ir pavedimu. Yra buvę keli atvejai, kada už darbą jam sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytoju apklaustas A. N. parodė, kad nuo 2018 m. jis vykdo individualią veiklą - statybų paruošimo darbai su krautuvu „Bobcat“, apie tai jis buvo paskelbęs internetiniame puslapyje. Jam paskambino vyriškis, prisistatęs E., ir paprašė atlikti darbus įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Darbus reikėjo atlikti buvusio (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Jis per kelis kartus atliko darbus, t. y. pervežė statines. Už atliktus darbus jis išrašė sąskaitas, bet ne visos jos buvo apmokėtos, liko nesumokėta 200 Eur. Jis klausė E., kada su juo bus atsiskaityta, bet E. tik žadėjo pervesti pinigus, bet nepervedė.

Liudytojo A. N. pateiktos sąskaitos, banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. sumokėjo A. N. už paslaugas („Bobcat“ krautuvu) iš viso 595 Eur (2 t., b. l. 130 – 137).

Liudytoju teisme apklaustas P. M. parodė, kad jis vykdė individualią veiklą su ekskavatoriumi minikrautuvu „Bobcat“. Atsimena, kad atliko darbus buvusio (duomenys neskelbtini)teritorijoje, reikėjo pervežti 1 000 l talpą iš vienos vietos į kitą. Darbus vykdė pagal vyriškio vardu E. nurodymus. Už darbus apmokėjo bankiniu pavedimu UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teisme apklaustas liudytojas R. J. parodė, kad jam žinoma, jog E. A., G. K. ir A. N. (duomenys neskelbtini) bandė sukurti įmonę, kurios veikla būtų riebalų perdirbimas į riebalų rūgštis. Ar E. A. buvo šios naujai kuriamos įmonės akcininku liudytojas nežino. Jis matė, kad sklype buvo pradėti darbai, t. y. išlyginta aikštelė, iškirsti krūmai, išvedžiotas vamzdynas, padaryti pamatai. Už atliktus žemės darbus liudytojo žiniomis mokėjo A. N.. Taip pat liudytojas patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis buvo nupirkti įrengimai (talpos, reaktorius) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tie įrengimai buvo pervežti į Alytų ir liudytojas matė juos toje naujai kuriamoje įmonėje. Dar matė, kad G. K. atvežė metalines konstrukcijas. Taip pat jis dalyvavo, kai E. A. K. mieste, jūrų uosto teritorijoje, vaikščiojo po senus laivus ir ieškojo sklendžių, tada su jais buvo ir A. N.. Dar liudytojas patvirtino matęs, kaip E. A., dalyvaujant G. K. ir Ž. G., rodė ir vertino įrengimus ir medžiagas bei juos pažymėjo dažais. Liudytojas manė, kad tie įrengimai ir medžiagos buvo E. A.. Iš ten dalyvavusių asmenų pokalbių R. J. suprato, kad apžiūrimų įrengimų vertė atitiko tą pinigų sumą, kurią turėjo gauti E. A..

Iš G. K. ir R. A. 2020 m. sausio 2 d. pareiškimo policijai matyti, kad nukentėjusieji G. K. ir A. kreipėsi dėl E. A. ir Ž. G. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnio 2 dalį už tai, kad E. A., disponuodamas Ž. G. nekilnojamuoju turtu ir veikdamas su juo išvien, apgavo nukentėjusiuosius, nes gavęs 95 000 Eur paskolą nupirkti įrangą biodyzelino gamybos komponentų perdirbimui ir gamybos linijos paleidimui bei įsipareigojęs iki 2019 m. gruodžio 31 d. pastatyti mobilų pastatą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažadų neįvykdė, pagal paprastuosius vekselius gautų pinigų negrąžino, tuo padarė G. K. 130 000 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 1). Ikiteisminis tyrimas Alytaus apskrities VPK pradėtas 2020 m. sausio 20 d. pagal BK 206 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius (1 t., b. l. 58).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu fiksuota, kad G. K. pateikė dokumentus (originalus): 2017 m. spalio 16 d. sutartį, 2018 m. rugpjūčio 23 d. sutartį (2017 m. spalio 16 d. sutarties priedą), Įrengimų, saugomų adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 30 d. vertinimą, E. A. 2019 m. liepos 16 d. surašytą dokumentą, paprastuosius vekselius (21 vnt.), išduotus E. A. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d.: 2017 m. spalio 1 d. 3 000 Eur sumai, 2017 m. lapkričio 1 d. 3 000 Eur sumai, 2017 m. lapkričio 10 d. 3 000 Eur sumai, 2017 m. lapkričio 10 d. 3 000 Eur sumai, 2018 m. vasario 2 d. 3 000 Eur sumai, 2018 m. vasario 28 d. 3 000 Eur sumai, 2018 m. kovo 3 d. 3 000 Eur sumai, 2018 m. kovo 22 d. 3000 Eur sumai, 2018 m. kovo 29 d. 3 000 Eur sumai, 2018 m. kovo 30 d. 3 000 Eur sumai, 2018 m. balandžio 24 d. 3 000 Eur sumai, 2018 m. balandžio 25 d. 3 000 Eur sumai, 2018 m. balandžio 26 d. 2 000 Eur sumai, 2018 m. rugpjūčio 20 d. 3 000 Eur sumai, 2018 m. rugpjūčio 21 d. 3 000 Eur sumai, 2018 m. rugpjūčio 22 d. 3 000 Eur sumai, 2018 m. rugpjūčio 23 d. 1 000 Eur sumai, 2018 m. rugsėjo 7 d. 3 000 Eur sumai, 2018 m. rugsėjo 10 d. 1 000 Eur sumai, 2018 m. rugsėjo 14 d. 3 000 Eur sumai, 2018 m. rugsėjo 17 d. 3000 Eur sumai; paskutinis vekselis, išduotas 2018 m. rugsėjo 17 d., turėjo būti apmokėtas iki 2019 m. rugsėjo 17 d.; pagal išduotus vekselius E. A. pasiskolino iš G. K. 58 000 Eur (1 t., b. l. 26 – 53, 57, 86 – 87).

Sutartis, sudaryta 2017 m. spalio 16 d. Kauno m. tarp G. K. ir R. A. kaip paskolos davėjų ir E. A. kaip paskolos gavėjo bei A. N., patvirtina, kad sutarties šalys susitarė sukurti įrengimus biodyzelino gamybos komponentų perdirbimo įrengimų gamybai ir juos tinkamai bei kokybiškai sukūrus įkurti juridinį asmenį, kurio pagrindinė veikla būtų biodyzelino gamybos komponentų perdirbimas, gamyba ir prekyba; naujojo juridinio asmens akcininkais būtų G. K., R. A. ir E. A. po 30 proc. kiekvienas ir A. N. 10 proc. Pagal sutarties 1 punktą paskolos davėjai, t. y. G. K. ir R. A., įsipareigojo suteikti paskolą paskolos gavėjui E. A. iki 95 000 Eur sumos; sutarties 2 punkte numatyta, kad paskola suteikiama biodyzelino gamybos komponentų perdirbimo įrengimų gamybai ir paskolos gavėjas neturi teisės naudoti paskolos kitiems tikslams; sutarties 3, 4 ir 5 punktuose numatyta, kad paskola suteikiama dalimis, o konkrečios suteikiamos paskolos dalys ir jų grafikai nustatomi atskiru šalių susitarimu, kuris bus laikomas neatskiriama sutarties dalimi; paskolos dalyko perdavimas tvirtinamas notarine sutartimi; paskolos gavėjas įsipareigojo įkeisti jam nuosavybės teise priklausančius įrengimus ir šalys susitarė įkeitimo sutartį tvirtinti notariškai; pagal sutarties 6 punktą po kiekvieno paskolos dalies suteikimo paskolos gavėjas privalo pateikti įrodymus apie paskolos dalyko panaudojimą; sutarties 10 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti visą paskolos sumą per metus laiko nuo įrengimų sumontavimo ir paleidimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 31 d.; pagal sutarties 11 punktą šalys susitarė, kad paskola suteikiama atlygintinai, t. y. kaip atlygį už paskolos suteikimą paskolos gavėjas perleidžia paskolos davėjams nuosavybės teisę į sukurtus įrengimus ir G. K., R. A. bei E. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys po 1/3 dalį sukurtų įrengimų (1 t., b. l. 2 – 5).

Sutarties priedas, sudarytas 2018 m. rugpjūčio 23 d. Alytaus m., patvirtina, kad paskolos davėjai G. K. ir R. A. bei paskolos gavėjas E. A. susitarė dėl 35 000 Eur vertės mobilaus pastato statybos (duomenys neskelbtini), sklype (duomenys neskelbtini); pastato savininkais bus laikomi paskolos davėjai; paskolos suma turi būti grąžinta ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d., bendra investavimo suma 95 000 Eur įrengimams ir 35 000 Eur mobiliam pastatui (1 t., b. l. 6 – 8).

Iš G. K. pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais su E. A. matyti, kad nukentėjusysis G. K. bendravo elektroniniu paštu siunčiamais laiškais su kaltinamuoju E. A., derino 2017 m. spalio 16 d. sutarties sąlygas, E. A. siuntė G. K. 2017 m. spalio 30 d. sudarytą įrengimų, saugomų adresu (duomenys neskelbtini), vertinimą, pagal kurį įrengimų vertė 112 500 Eur, vertinimą pasirašė E. A. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taip pat E. A. siuntė G. K. „(duomenys neskelbtini) gamybos pastato (duomenys neskelbtini) techninio darbo projekto projektavimo užduotį“, Gamybinio komplekso (apjungto) technologinių procesų aprašymą, schemas, duomenis apie galimus žaliavų tiekėjus, 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. vasario 13 d. laiškuose E. A. nurodė planuojamų lėšų poreikį – 6 690 Eur ir 6 186 Eur, technologinės sistemos komplektavimo kainas, 2018 m. sausio 24 d. laiške G. K. prašė E. A. paskubėti su pastato projektavimu ir statyba bei prašė atsiųsti ataskaitą dėl jam perduotų sumų: 5 000 Eur 2017 m. spalio mėn., 7 000 Eur 2017 m. lapkričio mėn. ir 10 000 Eur 2017 m. gruodžio mėn. (1 t., b. l. 12 – 21, 90 – 161).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad nukentėjusysis R. A. pateikė E. A. pasirašytus 7 paprastuosius vekselius, išduotus laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. vasario 5 d.: 2017 m. gruodžio 10 d. 3 000 Eur sumai, 2017 m. gruodžio 11 d. 3 000 Eur sumai, 2017 m. gruodžio 12 d. 3 000 Eur sumai, 2017 m. gruodžio 13 d. 1 000 Eur sumai, 2018 m. vasario 1 d. 3 000 Eur sumai, 2018 m. vasario 5 d. 3 000 Eur sumai, 2018 m. vasario 28 d. 3 000 Eur sumai (1 t., b. l. 173 – 174).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 11 d. pateiktame atsakyme į reikalavimą pateikti duomenis apie buvusius sandorius su E. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pagal 2018 m. gruodžio 3 d. darbų rangos sutartį atliko drenažo ir nuotekų tinklo įrengimo darbus pagal E. A. užsakymą už 6 084,94 Eur; E. A. už darbus sumokėjo 2 300 Eur, liko skolingas 3 784,94 Eur (2 t., b. l. 88 – 94).

UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie atliktus darbus pagal užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymus ir atliktus mokėjimus bei nurodė, kad sandorių su E. A. nebuvo (2 t., b. l. 97 – 101, 103 – 106, 109 – 112, 115 – 119, 123 – 127, 142 – 153).

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruota 2018 m. gegužės 30 d., įmonės vadovas K. K., pateikė duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 15 d. buvo sudariusi panaudos sutartį su Ž. G. dėl naudojimosi patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus m., ir žemės sklypo 0,3 ha plotu, sutartis buvo sudaryta 30 metų, bet 2019 m. lapkričio 6 d. šalių susitarimu sutartis nutraukta, Ž. G. 2019 m. rugsėjo 24 d. sumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 25 000 Eur baudą už sutarties pažeidimą; taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pirkimo dokumentus, patvirtinančius įvairių prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo sandorius, tame tarpe ir sandorius su įmone „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo E. A. (2 t., b. l. 3 –200).

VĮ Registrų centro duomenimis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. sausio 12 d. nuosavybės teise priklauso Ž. G., kuriam valstybė išnuomojo tuo pačiu adresu esantį 0,7271 ha ploto žemės sklypą (4 t., b. l. 22 – 29, 45).

Akistatos protokolu fiksuota, kad nukentėjusysis G. K. ir E. A. laikėsi kiekvienas savo parodymų, t. y. G. K. teigė, kad paskolino E. A. per kelis kartus apie 59 000 Eur, kad E. A., gavęs pinigus, pasirašė vekseliuose, o E. A. teigė, kad vekseliuose nurodytų grynų pinigų iš G. K. negavo, tik vieną kartą Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje G. K. davė jam 1 000 Eur, bet tada vekselio šiai sumai jis nepasirašė, nes G. K. nereikalavo. Nukentėjusysis G. K. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, perdavė E. A. pinigus, tik neprisimena sumos (4 t., b. l. 186 – 188).

Iš akistatos tarp E. A. ir nukentėjusiojo R. A. protokolo matyti, kad akistatos metu E. A. patvirtino savo parodymus, jog R. A. išduotuose vekseliuose jis pasirašė, nors grynų pinigų iš R. A. jis negavo, o vekselius pasirašė todėl, kad to prašė G. K., nes jam neva reikėjo įrodyti savo verslo partneriui, kad riebalų perdirbimo gamybos projektas vyksta, gi nukentėjusysis R. A. su tuo nesutiko ir teigė, kad 2018 metais, tiksliau datų neatsimena, jis asmeniškai perdavė E. A. pinigus grynaisiais kaip paskolą pagal sutartį dėl biodyzelino gamybos komponentų perdirbimo įrangos gamybos ir gamybos linijos paleidimo dirbti, vieną kartą jis perdavė pinigus netoli Kauno, šalia autostrados Vilnius-Kaunas-Klaipėda, o antrą kartą perdavė (duomenys neskelbtini), abiem atvejais E. A. pasirašė paprastąjį vekselį ir atidavė R. A. (4 t., b. l. 193 –195).

Dėl įrodymų vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas E. A. pagal BK 206 straipsnio 2 dalį yra neįrodytas.

Kaltinamajam E. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs BK 206 straipsnis numatė atsakomybę už kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 red., galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.). Pagal šio straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas gavęs kreditą ar paskolą panaudojo juos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir negrąžino laiku, ir dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos.

E. A. kaltinamas, kad paėmęs paskolą pagal 2017 m. spalio 16 d. sutartį ir šios sutarties 2018 m. rugpjūčio 23 d. priedą biodyzelino gamybos komponentų perdirbimo įrengimų gamybai, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. per 21 kartą pasiskolino iš G. K. 58 000 Eur, pasirašydamas paprastuosius vekselius, o laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. vasario 28 d. per 7 kartus pasiskolino iš R. A. 17 000 Eur, pasirašydamas paprastuosius vekselius, bet sutartyje ir jos priede nurodytų darbų neatliko ir dalį paskolos – 72 500 Eur panaudojo ne pagal paskirtį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms reikmėms, ir 72 500 Eur paskolos dalies negrąžino iki 2019 m. gruodžio 31 d., tuo padarė kreditoriams G. K. bei R. A. didelę turtinę žalą.

Kaltinamasis E. A. kaltę neigia, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme vienodai aiškina, kad buvo sudaręs sutartis su G. K., R. A. dėl bendros jų veiklos statant ir įrengiant riebalų perdirbimo liniją (duomenys neskelbtini), sklype (duomenys neskelbtini), pagal tas sutartis atliko dalį sklypo sutvarkymo darbų, įgijo įrengimus, tačiau už darbus ir įrengimus atsiskaitė savo asmeninėmis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, gi nukentėjusieji G. K. ir R. A. tik žadėjo finansuoti veiklą, bet faktiškai pinigų jam nedavė; jis G. K. prašymu pasirašė paprastuosius vekselius kaip garantą, kad jis įvykdys sutartimi prisiimtas pareigas. Negavęs iš nukentėjusiųjų žadėto finansavimo, darbų nepabaigė.

Kaltinimas E. A. pagal BK 206 straipsnio 2 dalį iš esmės yra grindžiamas nukentėjusiųjų G. K., R. A., liudytojo A. N. parodymais, 2017 m. spalio 16 d. sutartimi bei jos 2018 m. rugpjūčio 23 d. priedu ir E. A. išduotais paprastaisiais vekseliais.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. A. ir nukentėjusieji G. K., R. A. bei A. N. sudarė rašytinę 2017 m. spalio 16 d. sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią E. A. įsipareigojo sukurti įrengimus biodyzelino gamybos komponentų perdirbimui ir gamybai, sukurtus įrengimus įkeisti G. K. ir R. A. ir perleisti jiems nuosavybės teises į sukurtus įrengimus, t. y. G. K., R. A. ir E. A. bendrosios nuosavybės teise priklausytų po 1/3 dalį sukurtų įrengimų; po to šalių susitarimu būtų įkurtas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla būtų biodyzelino gamybos komponentų perdirbimas, gamyba ir prekyba, E. A., G. K. ir R. A. taptų akcininkais po 30 proc. akcijų, o A. N. – 10 proc. (Sutarties 9, 11, 12, 13 punktai, 1 t., b. l. 2 – 5). Sutarties priedu, pasirašytu 2018 m. rugpjūčio 23 d., E. A. įsipareigojimai nepakeisti. Kaltinimas teigia, kad pagal 2017 m. spalio 16 d. sutartį ir jos priedą kaltinamasis gavo didesnę nei 150 MGL dydžio paskolą. Teismas pažymi, kad tiek Sutartyje, tiek jos priede nėra nurodyta, kokia pinigų suma perduodama kaltinamojo E. A. kaip paskolos gavėjo nuosavybėn, t. y. tiek Sutarties, tiek ir jos priedo 1 punkte numatyta, kad paskolos davėjai (G. K. ir R. A.) įsipareigoja suteikti paskolą jos gavėjui (E. A.) iki 95 000 Eur, taigi, konkreti paskolos (pinigų) suma Sutartyje nenurodyta; Sutarties priede minima 35 000 Eur suma yra mobilaus pastato statybos vertė ir jokioje Sutarties priedo sąlygoje nėra įrašyta, kad G. K. ir R. A. perduoda E. A. nuosavybėn pinigus – 35 000 Eur. Paskolos sutarties samprata yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.870 straipsnyje, pagal šio straipsnio nuostatas paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita; be to, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento. Taigi, įstatymas imperatyviai nustato, kad paskolos sutartyje turi būti nurodyta konkreti paskolos suma ir paskolos dalykas paskolos gavėjui turi būti realiai perduotas, nes tik nuo jo perdavimo momento sutartis yra pripažįstama sudaryta. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus aplinkybę, kad Sutartyje nenurodyta konkreti skolinamų pinigų suma (nurodyta iki 95 000 Eur, vadinasi, gali būti ir mažiau nei 95 000 Eur), pripažintina, kad 2017 m. spalio 16 d. sutartis ir jos priedas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog E. A. pagal Sutartį ir jos priedą neabejotinai gavo iš G. K. 58 000 Eur, o iš R. A. – 17 000 Eur paskolą.

Pagal Sutarties ir jos priedo 3 ir 4 punktų sąlygas Sutarties šalys, t. y. kaltinamasis E. A. ir nukentėjusieji G. K. bei R. A., susitarė, kad paskola suteikiama dalimis, kad konkrečios paskolos dalys ir jų suteikimo grafikai nustatomi atskiru šalių susitarimu ir kad paskolos dalyko perdavimas tvirtinamas notarine sutartimi. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji G. K., R. A. ir kaltinamasis E. A. kaltinime nurodytu laikotarpiu sudarė paskolos dalių suteikimo sutartis notarine forma.

Nukentėjusysis G. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad paskolino kaltinamajam E. A. 58 000 Eur grynaisiais ir kad tai besąlygiškai patvirtina E. A. išduoti paprastieji vekseliai, kurių iš viso buvo 21. Nukentėjusysis R. A. nurodė, kad paskolino E. A. 17 000 Eur ir kad tai patvirtina septyni E. A. pasirašyti paprastieji vekseliai. Kaltinamasis E. A. neigia gavęs grynuosius pinigus iš nukentėjusiųjų.

Teismas, vertindamas nukentėjusiųjų parodymų patikimumą, atkreipia dėmesį į tai, kad G. K. ir R. A. parodymai proceso eigoje nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. nurodė, kad 58 000 Eur sumą jis pats asmeniškai dalimis perdavė E. A., kuris pinigų gavimo dieną surašydavo paprastąjį vekselį, E. A. visada gaudavo tokią pinigų sumą, kuri nurodyta vekselyje; būdavo, kad vos ne kasdien G. K. (duomenys neskelbtini) arba Kaune perduodavo E. A. pinigus, o šis pasirašydavo vekselį; be to, G. K. teigimu jis perduodavo E. A. ir R. A. skolinamus pinigus po 3 000 Eur, E. A. išrašydavo vekselį, atiduodavo G. K., o šis perduodavo vekselį R. A., kad pastarasis įrašytų vekselyje savo vardą ir pavardę (1 t., b. l. 81, 88 – 89). Teisme G. K. jau aiškino, kad perduodavo E. A. didesnę pinigų sumą nei 3 000 Eur, pvz. 10 000 Eur, o kad nepažeisti įstatymo reikalaujamos sandorio notarinės formos (nes paskolos suma viršija 3 000 Eur ir sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, CK 6.871 straipsnio 4 dalis), skolinamą sumą išskaidydavo dalimis iki 3 000 Eur ir E. A. tas išskaidytas dalis įrašydavo į vekselį ir nurodydavo bet kokią datą, todėl taip ir gavosi, kad kai kurie vekseliai išrašyti kasdien ar netgi du vekseliai tą pačią dieną. Nukentėjusysis R. A. teisme patvirtino šią aplinkybę, jis nurodė, kad G. K. jam sakė apie tai, kad į vekselius būdavo įrašomos išskaidytos skolinamų pinigų sumos. Ikiteisminio tyrimo metu R. A. apie tai neužsiminė. Liudytojas A. N. teisme parodė, kad jis du kartus nuvežė E. A. G. K. pinigus, vieną kartą galėjo būti 5 000 Eur, antrą kartą – 10 000 Eur, ir abiem atvejais E. A. išdavė vekselius būtent toms sumoms, A. N. vekselius perdavė G. K.. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra E. A. G. K. išduotų vekselių liudytojo A. N. nurodytoms sumoms. Iš G. K. susirašinėjimo el. paštu su kaltinamuoju E. A. matyti, kad 2018 m. sausio 24 d. laiške G. K. prašė E. A. atsiųsti ataskaitą dėl jam perduotų sumų: 5 000 Eur 2017 m. spalio mėn., 7 000 Eur 2017 m. lapkričio mėn. ir 10 000 Eur 2017 m. gruodžio mėn., tačiau pagal E. A. pasirašytus paprastuosius vekselius, kuriuose kreditoriumi įrašytas G. K., 2017 m. spalio 1 d. išduotas vekselis 3 000 Eur sumai, 2017 m. lapkričio mėnesį išduoti trys vekseliai 9 000 Eur sumai, o 2017 m. gruodžio mėnesį E. A. vekselių G. K. apskritai nėra išdavęs. Nustatyti prieštaravimai ir nukentėjusiųjų G. K. ir R. A. parodymai teisme apie tai, kad kaltinamojo E. A. pasirašytuose vekseliuose nurodytos vekselių išdavimo datos, paskolos sumos nėra visiškai tikslūs duomenys, nes faktiškai G. K. skolino didesnes sumas nei 3 000 Eur ir nebūtinai tą dieną, kuri nurodyta vekselyje, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamojo pasirašyti vekseliai nėra neginčytini ir patikimi paskolos gavimą patvirtinantys dokumentai. Civilinės teisės prasme vekselis yra piniginis vertybinis popierius, tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui (CK 1.101 straipsnio 6 dalis, 1.105 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 4 dalį paprastasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis). ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Vekselio turėtojas, praleidęs šį terminą, netenka galimybės realizuoti vekselį kaip vertybinį popierių ĮPVĮ nustatyta tvarka, tokiu atveju vekselis praranda vertybinio popieriaus statusą. Ir nors reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, bet vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu; tuomet taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso ar kitų materialiųjų įstatymų normos; tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, taigi, paskolos raštelis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama, ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.) ir ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiame dokumente turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas arba jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo E. A. pasirašytuose vekseliuose nėra įrašų, patvirtinančių, kad E. A. faktiškai gavo pinigus. Paskutinio vekselio, kurį turi G. K., apmokėjimo data yra 2019 m. rugsėjo 17 d., o R. A. turimo paskutinio vekselio apmokėjimo data – 2018 m. rugsėjo 30 d. (1 t., b. l. 38, 53). Vekselio turėtojai G. K. ir R. A. nepateikė vekselių apmokėjimui ĮPVĮ nustatyta tvarka, vadinasi, vekseliai neturi vertybinio popieriaus statuso ir laikytini paskolos rašteliais, kuriuose nėra duomenų, neginčytinai patvirtinančių paskolos dalyko, t. y. pinigų perdavimą paskolos gavėjui E. A.. Duomenų, kad nukentėjusieji G. K. ir R. A. disponavo tokiomis pinigų sumomis, kurias skolino kaltinamajam, byloje nėra ir ši aplinkybė byloje apskritai nebuvo įrodinėjama. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje neįrodyta, jog kaltinamasis E. A. kaltinime nurodytu laiku gavo pagal jo pasirašytus paprastuosius vekselius 58 000 Eur paskolą iš G. K. ir 17 000 Eur paskolą iš R. A., todėl pripažintina, kad kaltinimas E. A., kad jis gavo didesnę nei 150 MGL dydžio paskolą yra nepagrįstas. Be to, teismas atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad baudžiamąją atsakomybę pagal BK 206 straipsnį užtraukia paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas, kad Sutarties šalys E. A., G. K., R. A., A. N. buvo susitarę kooperuotis savo turtu ir žiniomis bendrai veiklai, susijusiai su biodyzelino gamybos komponentų perdirbimu, gamyba ir prekyba. Tam tikslui pasiekti kaltinamasis E. A. atliko tam tikrus darbus, tai matyti iš jo susirašinėjimo el. paštu su G. K., taip pat liudytojų A. N., R. B., K. K., A. N., V. V., P. M., Ž. G., R. J. parodymų. Kaltinamasis E. A. pripažino, kad jis buvo gavęs iš G. K. 1 000 Eur įrengimams nupirkti ir juos nupirko. Taigi, negalima kategoriškai teigti, kad E. A. piktnaudžiavo jam parodytu pasitikėjimu ir sąmoningai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Net ir tuo atveju, jei byloje būtų neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis gavo piniginę paskolą iš G. K. ir R. A., tai reikėtų įrodyti dar ir tos paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį. E. A. suformuluotame kaltinime konstatuota, kad jis panaudojo paskolą ne pagal paskirtį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms reikmėms. Vadinasi, jei nėra nustatyta kam konkrečiai E. A. panaudojo paskolą, tai neatmestina galimybė, kad pinigai buvo panaudoti tam tikslui, kurio ir siekė Sutarties šalys. Taigi, teismo vertinimu kaltinimas, kad E. A. panaudojo paskolą ne pagal paskirtį, yra taip pat neparemtas objektyviais duomenimis. Apskritai vertinant tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų susiklosčiusius teisinius santykius, teismas mano, kad E. A. veiksmai turėtų būti kvalifikuoti kaip civilinis deliktas, o ne nusikaltimas, numatytas BK 206 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2011, 2K-589-696/2015, 2K-328-895/2015, 2K-133-222/2017). Byloje nėra duomenų, kad E. A. buvo nesąžiningas, kad tyčia klaidino nukentėjusiuosius ir sąmoningai teikė jiems neobjektyvią informaciją dėl paskolos gavimo ir panaudojimo. Pagal Sutarties 6, 9 punktus paskolos davėjai turėjo teisę po kiekvieno paskolos dalies suteikimo reikalauti įrodymų apie paskolos dalyko panaudojimą, tikrinti kuriamų įrengimų būklę, kokybę, reikalauti, kad paskolos gavėjas įkeistų sukurtus įrengimus. Taigi, nukentėjusiųjų kaip kreditorių pareiga buvo vertinti kaltinamojo mokumą, patikimumą, jo gebėjimą nustatytu laiku įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nukentėjusieji G. K. ir R. A. pasitikėjo kaltinamuoju ir ataskaitų iš jo nereikalavo, byloje yra tik vienas G. K. elektroninis laiškas E. A. su prašymu pateikti ataskaitą apie panaudotus pinigus, nukentėjusieji nesinaudojo teise reikalauti įrengimų įkeitimo ir kitų Sutarties sąlygų vykdymo, vadinasi, jie prisiėmė galimą išlaidų riziką ir atsakomybę, susijusią su bendro projekto įvykdymu.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad byloje nesurinkta patikimų ir pakankamų įrodymų, kad E. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis gavo paskolą ir ją panaudojo ne pagal paskirtį, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. A. veikoje nėra BK 206 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl E. A. pagal BK 206 straipsnio 2 dalį išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusieji G. K. ir R. A. byloje buvo pareiškę civilinius ieškinius dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, t. y. G. K. prašė priteisti jam 58 000 Eur, R. A. –17 000 Eur (1 t., b. l. 84, 171). Teismui priėmus sprendimą išteisinti kaltinamąjį E. A., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais, šiuo atveju civiliniai ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 206 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti E. A. taikomą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiųjų G. K. ir R. A. civilinius ieškinius dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.