Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P. (V. P.), jo įgaliotai atstovei advokatei Jolantai Danišauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-26509-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucijos) administracinio nusižengimo byloje 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimu V. P. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį nustačius, kad 2025 m. spalio 9 d., 11.42 val., Vilniaus raj. sav., Riešės k., Beržų g., jis vairavo transporto priemonę Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakartotinai neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, kai automobiliui nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

V. P. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, institucija mano, kad nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, tinkamai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, o skunde pateikti argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti institucijos sprendimą.

Apibendrindama, Institucija teismo prašo V. P. skundo netenkinti bei prašo skundą nagrinėti nedalyvaujant jos atstovui.

Kadangi Institucija, priėmusi nutarimą, buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jos atstovui, byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas vien tik skunde išdėstytų argumentų spręsdamas klausimą ar Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais; pagrįstu, jei išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skunde, V. P. ir jo įgaliota atstovė prašė neskirti teisės transporto priemonių vairavimo atėmimo, arba vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą iki 1 mėnesio. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė patikslino prašymą ir teismo papildomai prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal ANK 424 straipsnio 5 dalies, arba neskirti administracinio nusižengimo poveikio priemonės, arba sutrumpinti jos taikymą iki vieno mėnesio.

Šiuo atveju nustačius, kad V. P., remdamasis tik mokyklos mokytojo nurodytais teiginiais, kad į AB „Regitra“ visą informaciją pateiks pats mokytojas bei, kad jam užtenka tik pažymos iš mokyklos, nesiėmė jokių savarankiškų veiksmų šiems teiginiams patikrinti, buvo įsitikinęs, jog jam teisė vairuoti transporto priemones yra jau grąžinta, nors pagal visas aplinkybes ir savo asmenines savybes privalėjo pats domėtis bei tinkamai susipažinti su įstatymais, kurie reglamentuoja šią tvarką, įsigilinti į šiuos teisės aktų reikalavimus, konstatuotina, kad V. P. elgėsi nerūpestingai. Be to, pažymėtina, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-55-1058/2026).

Tokie byloje nustatyti V. P. veiksmai, kuomet jis pakartotinai vairavo automobilį pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui ir neįvykdė visų sąlygų susigrąžinti tokios teisės, atitinka ANK 424 straipsnio 5 dalies objektyviuosius požymius. Teismo jau buvo pasisakyta ir dėl subjektyviųjų šio administracinio nusižengimo požymių V. P. veiksmuose buvimo.

Taigi, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.

Pareiškėjo įgaliota atstovė, prašydama nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, akcentavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. e2AT-41-654/2025 ir nurodė, kad pareiškėjo veiksmai tik formaliai atitinka minėto administracinio nusižengimo sudėtį. Pasisakydamas dėl šio atstovės advokatės argumento, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Tačiau atstovės advokatės nurodytoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo nustatytų šioje administracinio nusižengimo byloje. Byloje Nr. e2AT-41-654/2025 teismo buvo nustatyta, kad asmeniui teisė vairuoti transporto priemones buvo sustabdyta iki medicininės diagnozės patvirtinimo. Taigi, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, asmuo nebuvo padaręs jokio teisės pažeidimo, kuris sąlygotų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ši teisė jam buvo tik sustabdyta. Diagnozė buvo greitai patikslinta, pažymint, kad asmuo gali vairuoti. Vėliau periodiškai, iki administracinio nusižengimo padarymo, jo sveikata buvo dar kelis kartus tikrinama, atžyma dėl leidimo vairuoti nesikeitė. Be to, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, minėto asmens atžvilgiu nebuvo priimtas joks nutarimas, tad atitinkamai ir teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarka jam apskritai niekur nebuvo išaiškinta. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad minėta kasacinės instancijos teismo nutartis neturi precedento galios šioje administracinio nusižengimo byloje.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju teigti, jog toks asmens elgesys, kuomet nesilaikant teisės aktų reikalavimų nėra kreipiamasi į AB „Regitra“ siekiant susigrąžinti teisę vairuoti, yra nepavojingas, nėra pagrindo. Ne kartą nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas buvo aiškinamasi kokia yra kreipimosi į AB „Regitra“ esmė ir, skirtingai nei teigiama skunde, tai nėra tik formalumas. AB „Regitra“ darbuotojai, gavę asmens pasirašytą prašymą grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones ir prie jo pridėtus dokumentus, kartu, asmens leidimu, įgyja teisę tikrinti kitus jo asmens duomenis tiek, kiek tai susiję su sprendžiamu klausimu, t. y. yra tikrinama, ar kreipimosi dieną nėra pasibaigusi sveikatos patikrinimo pažymos galiojimas, taip pat tikrinami duomenis dėl galimo asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir jam galbūt paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir kt. Ir tik tuomet, nustačius, kad asmuo atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus, jam yra grąžinama teisė vairuoti transporto priemones, padarant atitinkamas atžymas visuose registruose. Pažymėtina, kad teisės aktuose esantys reikalavimai yra įtvirtinti turint aiškų tikslą ? tam, kad būtų nustatyta tam tikra tvarka, kurios asmenys privalo laikytis. Priešingu atveju, įvertinus vien analogiško pobūdžio skundų, su kuriais susiduria teismas, skaičių, susidarytų teisiškai ydinga situacija, kuomet visi asmenys, kuriems teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta ir kurie nesilaikė teisės aktų nustatytų reikalavimų (kad ir nepateikė reikiamos formos prašymo AB „Regitra“), galėtų teigti, jog jie elgėsi teisėtai ir tinkamai. Teismo vertinimu, tokios teismų praktikos formavimas būtų neteisingas. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas su analogiško pobūdžio skundu į teismą besikreipiantis asmuo, mano, kad jo atvejis yra vienetinis. Tačiau taip nėra. AB „Regitra“ apdoroja didžiulius duomenų srautus, vairuotojų skaičius Lietuvoje yra iš tiesų didelis, o iki aptariamo asmens prašymo gavimo, AB „Regitra“ darbuotojai neturi pagrindo tikrinti to konkretaus asmens duomenis. Jie negali to daryti savo iniciatyva, atitinkamai jiems nėra žinoma apie konkretaus asmens reikiamų veiksmų (šiuo atveju papildomų vairuotojų kursų) (ne)atlikimą. Taigi ir atitinkami duomenys nėra fiksuojami atitinkamuose registruose teisės aktų nustatyta tvarka. Sutiktina, kad šiuo atveju kyla klausimas dėl asmeniui taikytinos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, jų proporcingumo, tačiau apie tai bus pasisakyta vėliau.

Kita vertus, atsižvelgiant į tą patį gaunamų skundų skaičių, kyla klausimas, ar nagrinėjamu atveju asmenims yra suteikiama pakankamai informacijos apie teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 640 „Dėl Administracinio nusižengimo protokolo, Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, Nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ yra patvirtinusi nutarimo administracinio nusižengimo byloje formą, iš kurios matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra išaiškinama, jog pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, ji grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka, o dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją. Šis sakinys yra pažodžiui perkeltas į Institucijos priimamus nutarimus. Taigi minėto teisės akto reikalavimų yra laikomasi tinkamai, tačiau galima daryti pagrįstą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys, neturėdami reikiamo teisinio išsilavinimo, dažnu atveju nesupranta kokia yra tikroji šių teiginių esmė ir į kokią būtent instituciją jie turi kreiptis. Teismo vertinimu, situaciją galėtų ženkliai pagerinti jau vien tik atmintinės, kurioje būtų nurodoma, kad visa informacija aktualiu klausimu yra pateikiama AB „Regitra“ internetiniame puslapyje, asmeniui įteikimas. Tokia atmintinė galėtų būti įteikiama kartu su nutarimu. Minėta, kad būtent AB „Regitra“ labai aiškiai, „žingsnis po žingsnio“ principu, yra nurodoma kokių dokumentų reikia, ką ir kokia eilės tvarka turi atlikti asmenys ir pan.

V. P. ir jo įgaliota atstovė tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu prašė, taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba sumažinti jos taikymo terminą. Teismas, negalėdamas pritarti argumentams dėl V. P. veiksmų absoliutaus nepavojingumo, sutinka, kad jo įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumas visgi yra ženkliai mažesnis nei rūšinis tokių administracinių nusižengimų pavojingumas.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Sutiktina, kad teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Kiekviena administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, nes taip siekiama administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslų, nustatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Vienok, teismas pažymi, kad asmeniui skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi būti tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytas šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumą. Taip pat pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei įprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo V. P. ir jam skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo jo įvykdytam administraciniam nusižengimui, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas, padarydamas administracinį nusižengimą 2025 m. spalio 9 d., buvo jau išklausęs papildomus vairuotojų mokymus, tačiau nepateikė reikiamo dokumentų AB „Regitrai“, nes, kaip pats nurodė, pasitikėjo mokykla. Aplinkybę, kad V. P. yra išklausęs privalomus mokymus, patvirtina byloje esanti vairavimo mokyklos (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodoma, kad V. P. 2024 m. lapkričio 16 d., t. y. po to kai jam 2024 m. lapkričio 13 d. baigėsi specialiosios teisės atėmimo terminas, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą. Taigi šį reikalavimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įvykdė laiku, o tai patvirtina jo nurodytas aplinkybes, kad jis nesiekė sąmoningai pažeisti teisės aktų reikalavimų. Priešingai, ėmėsi veiksmų tam, kad tie reikalavimai būtų tinkamai įvykdyti – ne tik baigė privalomus mokymus, bet ir sumokėjo nustatyto dydžio baudą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė ne veikdamas tyčia, o dėl nerūpestingumo, dėl teisės aktų nežinojimo, tinkamai neišsiaiškinęs teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarkos, kaip jau minėta, buvo įsitikinęs, jog atliko visus reikiamus veiksmus ir atgavo teisę vairuoti transporto priemones. Minėta, kad tai nešalina V. P. atsakomybės, tačiau teismo laikytina svarbia aplinkybe individualizuojant jam paskirta administracinio poveikio priemonę ir jos trukmę.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per pastaruosius penkerius metus V. P. baustas tik du kartus, paskutinį kartą 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimu (išnagrinėjus skundą), visos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi. Taip pat bylos medžiaga patvirtina ir paties pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis yra dirbantis, šiuo metu mokosi 12 klasėje, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, turi problemų su sveikata, dėl ko jam yra svarbu turėti teisę vairuoti transporto priemones. Antai (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad V. P. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos kasdienėje klasėje, pamokos vyksta pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 15.55 val. iki 20.50 val. Darbdavio pateiktoje charakteristikoje, pareiškėjas charakterizuojamas itin teigiamai, darbdavys prie charakteristikos pateikė ir pažymą apie išmokas vaikui išlaikyti, kuri patvirtina, kad iš V. P. darbo užmokesčio yra išskaičiuojamos lėšos vaiko išlaikymui. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jam tokiam ilgam terminui netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis bus atleistas, nes pagal savo darbo pobūdį turi važinėtis po Vilniaus rajoną, lankytis pas gyventojus. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pateiktoje stacionaro epikrizėje nurodoma, kad pacientui (V. P.) buvo atlikta kairio kelio sąnario artroskopinė operacija, nustatytas reabilitacinis gydymas, o VšĮ Antakalnio poliklinikos pateikta stacionaro epikrizė patvirtina, kad 2026 m. sausio 14 d. V. P. buvo atlikta laparosopinė dešinės išvaržos operacija. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas gyvena užmiestyje, susisiekimas su jo gyvenamąja vieta viešuoju transportu yra apsunkintas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas jam skundžiamu nutarimu paskirtą baudą yra jau sumokėjęs. Be to, byloje nebuvo nustatyta nei vienos pareiškėjo administracinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Taigi, nustačius pirmiau aptartas administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, įvertinus pareiškėjo asmenybę, jos pavojingumą, darytina išvada, kad jam paskirta minimali įstatymo leidėjo nustatyta 18 mėnesių trukmės administracinio poveikio priemonė, yra neproporcinga, neatitinka jo įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumo, sukeltų padarinių ir varžo jo teises labiau nei to reikia įstatyme nustatytiems administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslams pasiekti.

Pažymėtina, kad įstatymas negali būti taikomas formaliai, o kiekviena asmeniui skirtina nuobauda ir poveikio priemonė turi būti tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į konkretaus administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, jo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kt. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai, įvertinus pirmiau aptartų duomenų visumą, tarp jų ir itin teigiamai charakterizuojančius pareiškėjo asmenybę, bus pasiekti neskiriant V. P. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Teismo vertinimu, jau įvykdęs jam Institucijos paskirtą administracinę nuobaudą, sumokėjęs net 800 Eur baudą, pareiškėjas tinkamai įvertino padaryto nusižengimo pasekmes, padarė reikiamas išvadas dėl savo elgesio ir ateityje tokio pobūdžio nusižengimų nebekartos.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skunde buvo akcentuojama ir teismų praktika, suformuota teismams pasisakant dėl trunkamojo teisės pažeidimo, tačiau šioje byloje yra nagrinėjamas skundas tik dėl vieno V. P. priimto nutarimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas nepasisako dėl pastarųjų skundo argumentų. Juo labiau, kaip nurodė ir pati pareiškėjo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu, ši teismų praktika buvo skirta Institucijos dėmesiui atkreipti, žinant, kad V. P. buvo pradėtos ir kitos analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo teisenos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. (V. P.) skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26509-2025.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti pareiškėjui V. P. (V. P.) už administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26509-2025 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.