- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2S-607-459/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto, Neringos skyriui
- Trečiasis asmuo
- V. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo atstovo prašymas dėl kreipimosi į administracinį teismą civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui dėl 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. IT-5-(7.5) dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo V. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. patikslintu ieškiniu prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. IT‑5-(7.5) dalį, kuria netenkinta pareiškėjo skundo dalis; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti Nr. 13SD‑2481‑(14.13.104), kuriuo nuspręsta: ,,Kadangi kiti asmenys pateikė dokumentus, kad yra įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka ir dokumentus apie pasirengimą ūkininkauti, todėl Jūsų nurodytas valstybinės žemės plotas suteiktas laikinai naudotis ne Jums“, įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymą, leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti – 132,559 ha žemės plotu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat prašė kreiptis su prašymu į administracinį teismą patikrinti ir įvertinti, ar Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112, (toliau – Aprašas) nuo 2018 m. kovo 15 d. įsigalioję 1 punkto pakeitimai ta apimtimi, kuria nustatytas papildomas reikalavimas ,,ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose“, pažeidžia aukštesnės galios teisės aktą – įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 14 d. neskundžiama nutartimi netenkino ieškovo V. S. atstovo advokato V. B. prašymo kreiptis į administracinį teismą.
4. 2022 m. balandžio 11 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad palaiko patikslintame ieškinyje pareikštą prašymą kreiptis į administracinį teismą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo. Ieškovo atstovas nurodė, kad teismas neįvertino visų aplinkybių, išdėstytų tiek prašyme, tiek papildomų aplinkybių. Taip pat nurodė, jog priimtas įstatymus įgyvendinantis teisės aktas, tačiau nenurodomas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis teisės aktas patvirtintas. Be to, įvestas papildomas teisinis reguliavimas – papildoma nuostata ir šiuo atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, kad valstybė nori išnuomoti žemę, tačiau dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus nustatyto teisinio reguliavimo žemės naudojimas tapo neįmanomas, žemė tampa apleista, neprižiūrima, valstybė negali gauti pajamų. Nurodė, kad ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose pažymėta, kaip pasireiškia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės turto valdymo ir naudojimo principų pažeidimas.
Atsiliepimas
5. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovo atstovo prašymu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi netenkino ieškovo V. S. atstovo advokato V. B. prašymo kreiptis į administracinį teismą.
7. Teismas įvertino ieškovo nurodytus motyvus ir išdėstytas abejones, kad įvesti pakeitimai pažeidžia aukštesnės galios teisės aktą – įstatymą, taip pat įvertino ieškovo atstovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog yra priimtas poįstatyminis teisės aktas, tačiau nenurodytas teisinis pagrindas, kuo remiantis šis teisės aktas buvo priimtas, taip pat ieškovo atstovo motyvus, kad valstybė, nors ir nori išnuomoti valstybinę žemę, tačiau dėl sudarytų formalių kliūčių to padaryti negali dėl to, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius nustatė tokį teisinį reguliavimą, kai valstybinės žemės išnuomojimas tapo neįmanomas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas tiek ankstesniame prašyme ištirti norminio akto teisėtumą, tiek teismo posėdžio metu nenurodė jokių aiškių ir konkrečių savarankiškų teisinių argumentų ir abejonių dėl norminio akto (ar jo dalies) teisėtumo, susijusių su šio akto taikymu nagrinėjamoje individualioje (civilinėje) byloje. Teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentais, jog ieškovo atstovo tam tikri samprotavimai dėl valstybei daromos žalos yra abstraktūs. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 114 straipsnio 1 dalies nuostata nėra imperatyvi. Teismas nenustatė teisinio pagrindo kreiptis į administracinį teismą ir atsisakė tenkinti ieškovo atstovo prašymą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas, manydamas, jog yra pažeistos jo teisės, turi galimybę prašyti ištirti norminio akto nuostatų galiojimą, vadovaudamasis ABTĮ 113 straipsnio 1 dalimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą kreiptis į administracinį teismą įvertinti, ar Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112, nuo 2018 m. kovo 15 d. įsigaliojęs 1 punkto pakeitimas ta apimtimi, kuria nustatytas papildomas reikalavimas ,,ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose“, nepažeidžia aukštesnės galios teisės akto – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 3 punktų reikalavimų, ar priimant pakeitimus neviršyti įgaliojimai. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Atsiliepimas
8.1. Ieškovas nesutinka su teismo ir atsakovės pozicija, kad prašymas ištirti administracinio akto teisėtumą abstraktus. Ieškovo teigimu, nurodomos konkrečios faktinės aplinkybės ir įstatymo normos, kurios buvo pažeistos. Pažymi, kad atsiliepime atsakovė nepateikė jokios teisiškai argumentuotos pozicijos, jog naujai nustatytas teisinis reguliavimas atitinka aukštesnės galios teisės aktą – įstatymą, o pati atsakovė turėjo teisinį pagrindą ir įgaliojimus nustatyti naują teisinį reguliavimą. Teismas skundžiama nutartimi sutiko su teisiškai neargumentuota atsakovės pozicija ir priėmė teisės normomis nepagrįstą nutartį, nepasisakė, kokiomis teisės normomis grindžia atsakovės teisę nustatyti naują teisinį reguliavimą, kokie įstatymo reikalavimai yra įgyvendinti ir kaip pakeistas teisinis reguliavimas atitinka įstatyme įtvirtintus valstybės turto valdymo ir naudojimo principus.
8.2. Ieškovo vertinimu, atsisakius su ieškovu sudaryti atlygintiną valstybinės žemės naudojimo sutartį, nepagrįstai buvo pažeistos ieškovo teisės. Ieškovas siekia teisme apginti konkrečiu administraciniu sprendimu ir teisės akto dalimi pažeidžiamas ieškovo teises. Ieškiniu ginčijama tik ta teisės akto dalis, kuri tiesiogiai susijusi su ieškovo teisių pažeidimu ir ieškovui priimtu nepalankiu sprendimu. Šiuo atveju ieškovo pažeisto intereso gynimas sutampa ir su viešojo intereso pažeidimo pašalinimu, todėl šią aplinkybę tik kaip papildomą pažymėjo ieškovas, tačiau tai nereiškia, kad ieškinio pagrindinis ir vienintelis siekis – apginti viešąjį interesą. Ieškovo pagrindinis siekis – apginti pažeidžiamą ieškovo interesą, kiek tai susiję su netenkinta ieškovo skundo dalimi.
Šalies argumentai
8.3. Ieškovas pažymi, kad jis nurodo konkrečius aukštesnės galios teisės aktus, įvardija teisės normas, turinčias imperatyvų pobūdį, ir detalizuoja konkrečias aplinkybes, kuo ir kokia apimtimi pasireiškia imperatyvaus pobūdžio teisės normų pažeidimas. Ieškovo teigimu, atsakovė savavališkai, neturėdama tam įgaliojimų, nenurodydama, kokį teisės aktą įgyvendina, Apraše nusistatė naują teisinį reguliavimą, kuris pažeidžia aukštesnės galios teisės aktą – įstatymą, kuriuo nustatyti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) reikalavimai. Ieškinyje nurodoma, jog nuo 2018 m. kovo 15 d. įsigaliojo Aprašo 1 punkto pakeitimai. Šių pakeitimų esmė – įvestas naujas papildomas reikalavimas valstybinę žemę pažymėti laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose. Esmė ta, kad nė viename mieste žemės ūkio veiklai tinkama žemė nebuvo ir nėra įtraukta į minėtus planus. Ieškovo vertinimu, šie įvesti pakeitimai pažeidžia aukštesnės galios teisės aktą – įstatymą. Ieškovo teigimu, buvo pažeisti visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 3 punktuose, nes užkertamas kelias išnuomoti valstybinę žemę miestuose, užkertamas kelias efektyviai tvarkyti valstybės turtą ir gauti iš to pajamas, t. y. siekti visuomeninės naudos. Pažeidimas pasireiškia ir tuo aspektu, kad 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3.)-112 Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo pagal savo turinį ir esmę yra įstatymą įgyvendinantis teisės aktas, tačiau jame nėra pateikiama nuoroda, kokių įstatymų reikalavimus jis įgyvendina atlikus nuo 2018 m. kovo 15 d. įsigaliojusius 1 punkto pakeitimus, taip pat nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu atlikti pakeitimai ir kokių įstatymuose įtvirtintų tikslų siekiama, ar valstybės institucija neviršijo įgaliojimų pati sau pasitvirtindama valstybės turto išnuomojimo tvarką, kai tokie įgaliojimai įstatymo nesuteikti. Ieškovo vertinimu, atsakovė viršijo įgaliojimus ir neteisėtai suvaržė ieškovo galimybę atlygintinai naudotis valstybine žeme. Ieškovo nuomone, naujai nustatytas naujas Aprašo reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas, protingai nepaaiškinamas ir nenumatytas kituose aukštesnės galios teisės aktuose, prieštarauja įstatyme nustatytiems valstybės turto naudojimo principams, pažeidžia įstatymo viršenybės principą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
11. Ieškovo atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo atstovo prašymas kreiptis į administracinį teismą.
12. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. CPK 315 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Tokios taisyklės taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Taigi būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
13. CPK 334 straipsnio, reglamentuojančio teisę paduoti atskirąjį skundą, 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 334 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
14. CPK 3 straipsnio 4 dalis, be kita ko, numato, kad nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, jog norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.
15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.
16. Pirma, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad pagrindas kreiptis į administracinį teismą numatytas, kai teismui kyla abejonės, ar atitinka įstatymą ar Vyriausybės teisės norminį aktą toks norminis teisės aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje. Taigi civilinę bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į administracinį teismą. Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar bylos šalys pateikė prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į administracinį teismą, ar tokio prašymo nepateikė. Minėtose CPK ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatose nenustatyta, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į administracinį teismą. CPK nenustatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta kreiptis į administracinį teismą, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos.
17. Antra, sprendžiant klausimą, ar konkrečios pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo galimybė patenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, turi būti atsižvelgiama į šios teisės normos paskirtį bei tikslus. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimo eiga nebūtų stabdoma ginčais dėl tarpinių teismo procesinių sprendimų, todėl įstatymo leidėjas CPK 334 straipsnyje įtvirtino bendrą taisyklę, pagal kurią tokie procesiniai sprendimai gali būti peržiūrimi tik kartu su teismo baigiamuoju aktu, nebent dėl konkretaus tarpinio procesinio sprendimo pobūdžio ir sukeliamų teisinių pasekmių jį būtų būtina peržiūrėti nedelsiant, arba jei konkretus procesinis sprendimas lemia tai, jog sprendimas dėl ginčo esmės toje konkrečioje byloje apskritai nebegalės būti priimtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-93-302/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-516-643/2022). Pažymėtina, kad teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2‑1544/2014; 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2‑1316‑186/2017; ir kt.).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, byloje priimdamas nutartį, išsprendė tarpinį procesinį klausimą – netenkino prašymo kreiptis į administracinį teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta netenkinti ieškovo atstovo prašymo kreiptis į administracinį teismą, neužkertamas kelias tolesnei pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos civilinės bylos proceso eigai. Tokia pirmosios instancijos teismo tarpinė nutartis neužkerta galimybės byloje dalyvaujančiam asmeniui įstatyme nustatyta apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą (nutartį), kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, ir į apeliacinį skundą įtraukti motyvus dėl nutarties, kuria atsisakyta kreiptis į administracinį teismą, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nagrinėjamu atveju nėra ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos.
19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria nutarta netenkinti ieškovo V. S. atstovo advokato V. B. prašymo kreiptis į administracinį teismą, pagal įstatymą negali būti apeliacijos objektas, dėl jos atskirasis skundas negali būti paduodamas, nors tai klaidingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje (CPK 334 straipsnio 1 ir 3 dalys). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis procesas pagal ieškovo atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 334 straipsnio 1 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
apeliacinį procesą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties nutraukti.