Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis du nepilnamečius vaikus, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1997 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį – 2 metams pataisos darbų, išskaičiuojant 20 % atlyginimo ir 1/4 turto konfiskavimu;

2) 1997 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 45 straipsnį, 271 straipsnio 3 dalį – 2 700 Lt bauda su ½ turto konfiskavimu; BK 42, 44 straipsnių pagrindu ši bausmė subendrinta su 1997 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai pataisos darbų, išskaičiuojant 20 % atlyginimo, 2 700 Lt dydžio bauda ir viso turto konfiskavimas;

3) 2001 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 nutartimi, pagal 1961 m. BK 115 straipsnį, 118 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį – laisvės atėmimu 6 metams; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. birželio 26 d. nutartimi perkvalifikuotos veikos iš 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 118 straipsnio 3 dalies į BK 149 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio pagrindu subendrinus šias bausmes ir pritaikius įstatymą dėl amnestijos, paskirta 4 metų 10 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmė;

4) 2013 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 284 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams su įpareigojimais,

5) 2017 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – areštu 40 parų, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, konfiskuojant automobilį; 2018 m. spalio 29 d. atliko arešto bausmę;

6) 2018 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – areštu 70 parų; 2019 m. liepos 5 d. atliko bausmę;

7) 2022 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 73 MGL (3 650 Eur) dydžio bauda, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, konfiskuojant automobilį (bausmės neatlikęs);

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. K. 2023 m. kovo 25 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,45 promilės etilo alkoholio koncentracija.

B. K., būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir privalėdamas atlikti minėtu teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 21 d., 2023 m. kovo 25 d. apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisiamojo posėdžio metu B. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad ryte išgėrė. Po to išsimiegojo. Išsivalęs dantis išvažiavo į parduotuvę. Jautėsi labai gerai. Iki pietų buvo išgėręs tik 0,5 l degtinės butelį. Viso net neišgėrė, tik kokius 250 g. Padarė kažkokius darbus namuose. Žmonos nebuvo, nes ji buvo išvažiavusi pas seserį. Buvo jos vyresnysis sūnus atvažiavęs. Kartu dar pasėdėjo. Vaikas užsnūdo ir jis pamiegojo. Pabudęs pamatė, kad namuose nėra sauskelnių, todėl reikėjo nuvažiuoti į parduotuvę. Ten tik apie kilometrą per mišką važiuoti. Tikrai nemanė, kad tiek įpūs. Jis ir miegojo, ir valgė, ir kavos gėrė. Pareigūnai patys labai nustebo, nes jis neatrodė girtas. Čia gal paveikė, kad dantis išsivalė ir kavos išgėrė prieš važiuodamas. Buvo tamsu, bijojo eiti pėsčiomis. Nežino, kodėl taip pasielgė. Žinojo, kad jam negalima vairuoti. Gailisi, kad taip pasielgė. Tokio dalyko daugiau nepasikartos tikrai. Prieš tai automobilį konfiskavo teismas. Čia buvo nusipirkęs kitą. Žmonos vyresnis sūnus tą automobilį „Mercedes Benz“ nusipirko ir daugiau vairavo. Prieš tai konfiskuotą „Audi“ pirko žmona. O registravo mašinas tik jo (kaltinamojo) vardu, kad mažiau mokėti draudimo, nes jis vyresnis. Prašo skirti baudą. Jis vienas šeimoje dirba. Žmona gauna tik 160 eurų. Užsidirbs pinigų baudai. Mokės dalimis ir jiems užteks pragyventi. Darbovietė atskaičiuoja 20 % nuo algos (po 60 ar 80 eurų) dėl kitos baudos, nors antstolis buvo pažadėjęs metus laiko sumokėti baudai. Nežino, kada galėtų įvykdyti šios baudos apmokėjimą. Gal parduos kokį žemės sklypą baudoms sumokėti. Yra paveldėjęs žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Šeimoje mažametis vaikas, jis serga astma. Žmona negali įsidarbinti, nes vaikas pastoviai serga. Jis vienas išlaiko šeimą. Duoda pinigų žmonai vaiko vaistams. Žinojo, kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones. Vairavo, nes bijojo eiti per mišką. Dar lietus lijo. Nežino, kodėl taip pasielgė. Gailisi dėl to. Neturi priklausomybės alkoholiui. Šeimoje jis nėra pastovai vartojamas. 2017 m. nusikalstamą veiką pripažįsta, o 2020 m. veikos nepripažįsta. Bet advokatas pasakė, kad geriau neskųsti, tai taip ir gavosi. Administracinių nuobaudų daug, nes jaunas buvo. Dabar metai kiti. Labai gailisi dėl savo veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. B. K. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis B. K. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2023 m. kovo 25 d. jis buvo namuose (duomenys neskelbtini), ten vienas vartojo alkoholinius gėrimus, alkoholį gėrė apie 12 valandą dienos, išgėrė pusę 0,5 l butelio degtinės. Tą patį vakarą apie 19 val. jam pasibaigė cigaretės, taip pat reikėjo nusipirkti maisto, vaikui sauskelnių. Jis bijojo iki parduotuvės eiti pėsčiomis per mišką, nes ten gyvena šernai, todėl atsisėdo į automobilį nuvažiuoti iki parduotuvės. Važiavo automobiliu vien dėl savo saugumo, nes per mišką bėgioja laukiniai žvėrys, galvojo, greitai nuvažiuos, nusipirks reikiamų produktų ir grįš namo, niekur neplanavo važinėtis, važiavo vienas. Važiuojant su jam priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apie pusę kilometro pavažiavus nuo namų, (duomenys neskelbtini) g. jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams jis iškart prisipažino, kad vartojo alkoholį, tačiau nesitikėjo, kad tiek parodys alkotesteris, nes jautėsi labai gerai, viską suvokė, ką daro, jautėsi blaivus. Teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, tačiau vairuoti mokėjo. Jis supranta, jog jam teismas yra paskyręs baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 21 d., tačiau žinodamas, kad negali vairuoti kelių transporto priemonės, vairavo automobilį „Mercedes Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat prisimena, kad jį buvo informavę Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus darbuotojai telefonu apie baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarką bei sąlygas, taip pat buvo paštu gavęs raštą dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, bet jis nieko neatrašė. Ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu sutinka. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

(Duomenys neskelbtini) specialisto N. J. 2023 m. kovo 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2023 m. kovo 25 d. dirbdamas su vyr. specialistu R. T., Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini) 19.19 val. patikrinimui sustabdė automobilį „Mercedes Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo B. K., gim. (duomenys neskelbtini). Priėjęs paklausė, kada šis paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus. B. K. atsakė, jog alkoholinius gėrimus vartojo prieš 5 valandas. Bekontakčiu alkoholio matuokliu „Alcotest 5000 Nr. ARLE-0052“ nustatė, kad B. K. iškvėptame ore aptikta alkoholio, todėl pakvietė B. K. prie tarnybinio automobilio ir 19.25 val. patikrino blaivumą alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0113, patikra Nr. 1916630, nustatytas 2,50 promilės girtumas. Tuo pačiu alkotesteriu 19.43 val. buvo atliktas pakartotinas blaivumo patikrinimas, kurio metu nustatytas 2,45 promilės girtumas. B. K. su pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi. B. K. teisės ir pareigos buvo išaiškintos, į medicinos įstaigą vykti atsisakė. Asmeniui įteiktas šaukimas atvykti į teritorinę policijos įstaigą.

2023 m. kovo 25 d. neblaivumo nustatymo akto bei alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0113 duomenimis B. K. 2023 m. kovo 25 d. 19.25 val. nustatytas 2,50 promilės etilo alkoholio neblaivumas, antru patikrinimu 19.43 val. – 2,45 promilės etilo alkoholio neblaivumas, taip pat akte B. K. konstatuoti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nurodė alkoholį vartojęs prieš 5 valandas.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-115-486/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu B. K. pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas (1 diena). Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, B. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus Vadovaujantis BK 72 straipsniu, automobilis „Audi Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotas valstybės naudai. 2022 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo patvarkymu 2022 m. kovo 9 d. nuosprendis pateiktas vykdymui.

2023 m. balandžio 11 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius pateikė informaciją, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuo 2022 m. balandžio 1 d. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendį, pagal kurį B. K. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 75 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. B. K. su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka bei sąlygomis buvo supažindintas 2022 m. balandžio 25 d. telefonu, taip pat jam 2022 m. balandžio 26 d. paštu buvo išsiųstas raštas Nr. 9S-2516 „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“, kurį B. K. pasirašytą turėjo grąžinti į LPT Vilniaus regiono skyrių, bet negrąžino.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Mercedes Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B. K.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio „Mercedes Benz 110D“ 1997 m. gamybos kaina su PVM 1 580 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog B. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,45 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pats kaltinamasis B. K. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, paaiškino, jog 2023 m. kovo 25 d. dieną, apie 12 val., namie jis vartojo alkoholinius gėrimus, vienas išgėrė pusę 0,5 l butelio degtinės, po to apie 19.00 val. automobiliu „Mercedes Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo į parduotuvę, kol (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnas N. J. patvirtino, kad patikrinimui sustabdė automobilį „Mercedes Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį vairavusiam asmeniui pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,50 promilės neblaivumas, antru pūtimu 2,45 promilės neblaivumas. Kaltinamajam nustatytas girtumo laipsnis patvirtintas alkotesterio kvitais ir neblaivumo nustatymo aktu. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, teismui abejoti jo rodmenimis pagrindo nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Žinodamas, kad prieš kelias valandas yra išgėręs mažiausiai pusę butelio degtinės, kaltinamasis turėjo suvokti, kad yra neblaivus ir transporto priemonės valdyti negali, bet sąmoningai ignoravo šį faktą, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo B. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

B. K., įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir šiuo nuosprendžiu jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2023 m. kovo 25 d. apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). LITEKO duomenimis, 2022 m. kovo 9 d. nuosprendis buvo pasirašytinai B. K. įteiktas 2022 m. kovo 30 d. B. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jis žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir tai, kad 2023 m. kovo 25 d. ji tebebuvo vykdytina. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus pateikto pranešimo matyti, kad B. K. buvo telefonu ir paštu supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vykdymo tvarka, sąlygomis, atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Taigi darytina išvada, jog B. K. sąmoningai nusprendė šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaisyti, ignoravo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis ėmėsi vairuoti transporto priemonę, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio – jam nustatytas vidutinis – virš 2 promilių girtumo laipsnis. Tai nebuvo pirmas jo vairavimo esant neblaiviam atvejis, jis teisiamas už tokią veiką trečią kartą, dar kelis kartus (mažiausiai šešis) baustas už neblaivaus vairavimą administracine tvarka. Akivaizdu, kad vairavimas neblaiviam jau yra gavęs sistemingumą. B. K. linkęs ignoruoti faktą, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Vairuodamas neblaivus, jis ne tik nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės, bet ir kėlė didžiulį pavojų kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai buvo piktybiniai ir atitinka BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

Dėl bausmės skyrimo

B. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kad jis analogišką nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, į tai, kad vien baudžiamąja tvarka už vairavimą esant neblaiviam jau teisiamas trečią kartą, jo deklaruojamas gailėjimasis laikytinas deklaratyviu, todėl nepripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio dalies 13 punktas). Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Skirdamas B. K. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis idealiąja sutaptimi padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas: nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos baigtos ir padarytos tiesiogine tyčia, nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog B. K. anksčiau teistas 7 kartus, tarp jų du kartus už analogiškus nusikaltimus (vairavimą neblaiviam), pagal tris paskutinius teismų sprendimus teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, tame tarpe septynis kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (2008 m., 2009 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m.), dirba, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, jog būtų gydytas šios rūšies įstaigose.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta B. K. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, kad jis atsakomybėn už vairavimą neblaiviam traukiamas mažiausiai devintą kartą (bent šešis kartus baustas administracine tvarka, du kartus – baudžiamąja), kas rodo, jog vairavimas neblaiviam jau yra sistemingas kaltinamojo elgesys ir jokių išvadų skiriamos administracinės nuobaudos ir net kriminalinės bausmės jam nedaro, naujas tos pačios rūšies nusikaltimas padarytas praėjus vos metams nuo analogiško nusikaltimo ir net neatlikus už jį paskirtos baudos bausmės, teismas nemato kitos galimybės nei B. K. už abi nusikalstamas veikas skirti realaus arešto bausmę. Nors kaltinamasis aiškino, kad turi nekilnojamojo turto ir turės iš ko sumokėti baudas, tačiau iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad už analogišką nusikaltimą paskirtos baudos išieškoti nepavyksta, B. K. nėra vienintelis turimo nekilnojamo turto savininkas, todėl greitas šio turto realizavimas nėra tikėtinas, realiai jis galimybių mokėti baudą neturi.

Pagrindo mažinti ar švelninti arešto bausmę, nei buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu, teismas neįžvelgia. Kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra didelis, asmuo vairavo transporto priemonę artimos sunkiam girtumo būklės, dienos viduryje, be to ignoruodamas aplinkybę, kad apskritai neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, nes ši yra atimta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skirtinos arešto bausmės, viršijančios šios bausmės rūšies, atitinkamai skiriamos už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, vidurkius.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį.

Kadangi baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, B. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis, tačiau artimas sunkiam girtumas, vairuodamas tokios būklės transporto priemonę jis kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui ir pademonstravo itin atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, todėl turi priimti neigiamas tokio poelgio pasekmes. Teismui nėra pagrindo manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Įvertinus tai, kad B. K. jau trečią kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, specialiosios teisės sustabdymo terminas nustatytinas atitinkantis įstatymo nustatyto termino vidurkį.

Kadangi kaltinamasis vairavo neturėdamas tokios teisės, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat B. K. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaltinamasis B. K. nusikalstamos veikos padarymo metu, būdamas neblaivus, vairavo sau pačiam priklausantį automobilį „Mercedes Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė konfiskuotina. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, automobilio vertę, automobilio konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Teismų praktikoje akcentuojama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė šios rūšies teisės pažeidimų prevencijai ateityje.

B. K. 2023 m. kovo 26 d. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – naikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2023 m. kovo 28 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas B. K. priklausančiam automobiliui „Mercedes Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. kovo 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d., nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą – uždraudžiant turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, turto saugotoju paskirtas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyrius. Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu ,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – areštą 75 (septyniasdešimt penkias) paras.

B. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti paskirtąsias bausmes apėmimo būdu ir skirti B. K. subendrintą bausmę – areštą 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. K. paskirti galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į arešto bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. kovo 25 d. 19.43 val. iki 2023 m. kovo 26 d. 14.22 val. (1 dieną).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio arešto bausmės pradėjimo vykdyti pagal šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti B. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti B. K. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti B. K. priklausantį automobilį „Mercedes Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą B. K. į automobilį „Mercedes Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti B. K., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 8-663-60132, el. p. ina.dikciene@kaunoti.lt), atlikti arešto bausmės. Atvykti privaloma darbo dieną, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08.00 iki 16.00 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinus telefonu, su savimi turint asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai telefonu ar el. paštu pranešti bausmės atlikimo vietos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.