- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- 1A-116-935/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35273-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė, Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 14 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, buvo konfiskuotas A. S. priklausantis ratinis traktorius „CFMOTO CFORCE1000“, VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. S. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 15.33 val., nuo Medininkų pasienio kontrolės punkto, esančio Medininkų kaime, Medininkų seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje, prieigų iki Kalesninkų kaimo, Rukainių seniūniojoje, Vilniaus rajono savivaldybėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo ratinį traktorių „CFMOTO CFORCE1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. S. gynėjas advokatas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir sutrumpinti nuteistajam uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą iki vienerių metų, iš nuteistojo konfiskuoti pinigų sumą, kuri atitinka pusę ratinio traktoriaus „CFMOTO CFORCE1000“, priklausančio nuteistajam, vertės.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi. Nuteistasis anksčiau yra teistas tris kartus, tačiau šiuo metu laikosi įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtų elgesio normų. Be to, A. S. 2022 m. sausio 25 d. vedė, šeimoje auga vienas mažametis vaikas, nuteistasis atsakingai ir drausmingai dirba inžinierinių sistemų montuotoju, iki 2023 m. rugsėjo 13 d. nuolat vairuodavo darbdavio, kuris nuteistąjį charakterizuoja tik teigiamai, jam patikėtą automobilį VW „Caddy“, užsiima labdara ukrainiečiams, padeda giminės senoliams ūkio darbuose. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskirtis gali būti įgyvendinta nuteistajam nustačius minimalų baudžiamajame įstatyme numatytą šios priemonės taikymo terminą.
4. Nuteistojo gynėjas aiškina, kad sprendžiant, ar kaltininkui reikia taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnyje, būtina atsižvelgti į šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę, turimus socialinius ryšius, finansinę padėtį, transporto priemonės įsigijimo aplinkybes, panaudojimo tikslą ir kt. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ratinis traktorius buvo įgytas gavus paskolą, jis buvo įsigytas siekiant nuvažiuoti į A. S. sutuoktinės (ūkininkės) žemės sklypą, kuriame yra statomas vasaros namelis, o pavasario ir rudens laikotarpiu kelias, vedantis prie statomo objekto, kitomis transporto priemonėmis yra nepravažiuojamas.
5. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias galima skirti nuteistajam, tačiau skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštarauti proporcingumo principo reikalavimams. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens ir jo šeimos labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Skunde pažymima, kad traktoriaus, kurį skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta konfiskuoti, kaina pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą yra 7840 Eur. Taigi traktoriaus konfiskavimas, vertinant su tuo, kad nuteistajam paskirta ir bauda, yra labai sunki finansinė našta mažametį vaiką auginančiai ir tik iš nuteistojo uždarbio išlaikomai šeimai.
6. Advokato įsitikinimu, uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones yra siekiama to, kad kaltininkas padarytų reikiamas išvadas, daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju A. S. padarė reikiamas išvadas ir kiekvieną dieną atgailauja dėl padaryto nusikaltimo, kuris yra atsitiktinio pobūdžio.
7. Apeliaciniame skunde tikinama, kad nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės visiškai neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Dėl šios priežasties A. S. turėtų būti trumpinamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones taikymo terminas, taip pat iš nuteistojo turėtų būti konfiskuota dalis traktoriaus vertę atitinkančios pinigų sumos.
8. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos ir konfiskuotino turto vertės suma viršija 10000 Eur. Tokio dydžio sankcija, advokato nuomone, yra nesuderinama su tikslais ir principais, kuriais būtina vadovautis priimant sprendimus baudžiamosiose bylose, kurie liečia ir nuteistojo šeimos narius. Skundžiama nuosprendžio dalis neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kitų principų reikalavimų, juos iškraipo.
9. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.
10. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo A. S. gynėjo advokato apeliaciniame skunde, t. y., dėl baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 68 ir 72 straipsniuose, taikymo nuteistajam.
11. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad A. S. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo neblaivumas ženkliai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y., jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pažymėtina, kad šiuo atveju nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio daugiau nei šešis kartus viršijo didžiausią leistiną apsvaigimo ribą, kai asmuo dar gali vairuoti transporto priemonę. Nusikalstamų veiksmų darymo metu su A. S. transporto priemone kartu važiavo ir keleivis. Nuteistasis, stabdomas pasieniečių, vairuojamos transporto priemonės nesustabdė, padidino greitį, tokiu būdu bandė išvengti jam gresiančių neigiamų teisinių padarinių, sukeldamas dar didesnį pavojų aplinkiniams bei sau pačiam. Taigi nekyla jokių abejonių, kad A. S. savo neteisėtais veiksmais kėlė realų pavojų aplinkai (kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei sau pačiam. Iš A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis suvokė, jog yra neblaivus, tačiau vis tiek pasirinko neteisėtą veikimo būdą, kas rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, nes, be jokių abejonių, žinojo, jog teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertintina ir tai, kad A. S. anksčiau yra teistas už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y., jis vairavo transporto priemonę (motociklą) būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta jo vairuojamos transporto priemonės keleivio sveikata bei apgadinta kita transporto priemonė. A. S. yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nuteistasis 2015 m. vasario 24 d. buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, nes vengė neblaivumo patikrinimo. Aptartų faktų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis neatsakingai naudojasi teise vairuoti transporto priemones, jis linkęs kartoti panašaus pobūdžio neteisėtus veiksmus, pageidaujamų išvadų iš savo ankstesnio neteisėto elgesio nedaro, tuo pačiu paneigia gynėjo teiginį, jog padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio.
12. BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra treji metai. A. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones buvo uždrausta dvejus metus ir šešis mėnesius, t. y., buvo nustatytas trumpesnis uždraudimo naudotis specialia teise terminas nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Dar labiau mažinti draudimo naudotis specialia teise termino, įvertinus nuteistąjį tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančius bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo. Pastebėtina, kad už panašaus pobūdžio, tačiau mažesnio pavojingumo teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos teisę (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalis) yra privalu vairuotojui skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju A. S. nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas nevertintinas kaip neatitinkantis proporcingumo principo reikalavimų ir nevaržo jo teisių daugiau, nei to reikalauja siekiami tikslai.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. S. atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, vertinant nuteistajam paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą su aplinkybėmis, aptartomis šio procesinio sprendimo 11 pastraipoje, nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (veiką padarė recidyvistas).
14. Aplinkybės, kad A. S. yra vedęs, šeimoje auga mažametis vaikas, nuteistasis dirba, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, padeda savo artimiesiems bei kitiems asmenims (užsiima labdara), nėra pagrindas dar labiau trumpinti uždraudimo naudotis specialia teise termino, tuo labiau, kad išvardintos aplinkybės nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veiksmų padarymo. Pažymėtina, kad pats A. S. laisva valia be jokios rimtesnės priežasties pasirinko nusikalstamą veikimo būdą, kas tik dar kartą patvirtina neatsakingą jo požiūrį į naudojimąsi turima teise bei tokią teisę atitinkančių pareigų vykdymą. Teigtina, kad A. S. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, tuo pačiu jis privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes. Be jokių abejonių, uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones pakeis A. S. bei jo šeimos gyvenimą, prie kurio jis bei jo artimieji buvo pripratęs, tačiau tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats teisės pažeidėjas. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad lengvinti nuteistojo A. S. teisinę padėtį nėra pagrindo ir atsižvelgus į tai, jog jo sutuoktinė šiuo metu laukiasi antro vaiko.
15. BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko neblaivumas viršija 1,5 promilės. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu paminėtos veikos padarymas yra neįmanomas. Taigi kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone.
16. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad ratinis traktorius, kurį 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 15.33 val., būdamas neblaivus, vairavo A. S., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išimtimi iš paminėtos taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-34-699/2018 ir kt.). Šiuo atveju apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, įvertinus juos kartu su šio procesinio sprendimo 11 pastraipoje aptartomis aplinkybėmis, niekaip nepagrindžia nuteistojo gynėjo pozicijos, kad baudžiamojo poveikio priemonė – ratinio traktoriaus konfiskavimas – buvo paskirta aiškiai pažeidžiant proporcingumo principo reikalavimus, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Vien faktas, kad nuteistojo gynėjas mano, jog transporto priemonės konfiskavimas nėra tikslingas, o yra tikslingiau išieškoti dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nėra ir negali būti pagrindu keisti skundžiamą nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog, sprendžiant klausimus, susijusius su BK 72 straipsnio nuostatų taikymu tokio pobūdžio bylose, kaltininko asmenybė, šeimos narių interesai ar transporto priemonės vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).
17. Sprendžiant, ar transporto priemonės konfiskavimas neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat ar ji atitinka skirtingų interesų (nuteistojo, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tiek teigiamai, tiek neigiamai A. S. apibūdinantys faktai, vertinant juos kartu su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, neleidžia daryti išvados, jog ratinio traktoriaus konfiskavimas nėra tinkama priemonė siekiamiems tikslams (nubaudimo, prevenciniams ir kt.), numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti, šių tikslų galima pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, aptariamos priemonės taikymas darys daugiau žalos nuteistajam nei to reikalauja siekiami tikslai, jų pobūdis.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL (2500 Eur) iki 2000 MGL (100000 Eur) dydžio bauda. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta bauda, kurios dydis yra artimas baudžiamajame įstatyme numatytam minimaliam šios bausmės dydžiui. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos baudos ir konfiskuotino turto vertės suma (10840 Eur) atitinka 216,8 MGL. Akivaizdu, kad tokia pinigų suma vis tiek yra artimesnė minimaliam baudos, kuri gali būti skiriama už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui. Tuo pačiu atsižvelgtina ir į tai, kad pats nuteistasis laisva valia pasirinko nusikaltimo padarymo priemonę, tokiu būdu prisiimdamas ir šios priemonės, apie kurios vertę neabejotinai žinojo, praradimo riziką.
19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, konfiskavus ratinį traktorių, bus apsunkintos nuteistojo bei jo šeimos galimybės nuvykti iki žemės sklypo, kuriame yra įrenginėjamas vasaros namelis. Nurodyta aplinkybė nėra pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį. Akivaizdu, kad nuteistajam bei jo šeimos nariams bus sunkiau nuvykti iki minėto žemės sklypo, vis tik jie iki šio žemės sklypo turi galimybę vykti taip, kaip vykdavo iki ratinio traktoriaus įsigijimo.
20. Teisėjų kolegija įvertinusi visa, kas buvo aptarta anksčiau, neturi pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo advokato teiginiu, kad skundžiama nuosprendžio dalis neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų (pastebėtina, kad šiais bendraisiais teisės principais privalu vadovautis aiškinant ir taikant įstatymus) bei kitų principų reikalavimų. Toks gynėjo teiginys yra visiškai deklaratyvus ir nėra pagrindžiamas konkrečiais argumentais, bylos faktinėmis aplinkybėmis.
21. Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio nėra įstatyminio pagrindo, todėl nuteistojo A. S. gynėjo advokato apeliacinis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. S. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.