- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- e2-9804-965/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10131-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Dukantas“
- Advokatai
- Dainius Žiedas
- Kategorijos
- 2.5.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei L. G., atsakovo A. M. atstovui advokatui Dainiui Žiedui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BUAB „Dukantas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui, prašydama priteisti 9162,92 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas A. M. nuo 2011-03-30 iki 2015-07-23 buvo UAB „Dukantas“ vadovu. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2015-08-05 dienai sudarė 39 368,82 Eur. VMI 2015-01-27 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu UAB „Dukantas“ iškelti bankroto bylą, tačiau bendrovė atsiliepimu prašė netenkinti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, nes bendrovė moki ir veikia pelningai. Vilniaus apygardos teismas 2015-04-16 iškėlė UAB „Dukantas“ bankroto bylą. Įmonė pateikė atskirąjį skundą, kurį apeliacinės instancijos teismas 2015-07-09 atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos nutartį. Ieškovės teigimu, bendrovės nemokumo momentas yra 2014-12-31. Būtent tada UAB „Dukantas“ vadovas A. M. žinojo, kad įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais, negalės vykdyti savo įsipareigojimų ir privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teigė, kad iš 2014 m. finansinės atskaitomybės matyti, kad įmonės nuosavo kapitalo ir turto vertė sudarė 122 834,99 Eur (424 135,00 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 178 520,33 (616 395,00 Lt). 2014-12-31 UAB „Dukantas“ mokestinė nepriemoka biudžetui buvo 30 205,90 Eur (104 293,86 Lt). Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas 2015-01-27, kol vyko pareiškimo dėl bankroto bylos nagrinėjimo procesas, mokestinė nepriemoka padidėjo dėl skaičiuotų delspinigių, todėl buvo padaryta žala kreditoriui (ieškovei). Ieškovės nuomone, žala laikytina skolų apimties kreditoriui padidėjimas, kuris atsirado dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo momento, t. y. nuo 30 205,90 Eur (nepriemoka 2014-12-31 dienai, kai įmonė tapo nemoki) iki 39 368,82 Eur (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos), tokiu būdu bendras skolos apimties padidėjimas sudaro 9162,92 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Dukantas“ iškėlimo turėjo jau 2014-12-31, tačiau nesikreipė ir tokiu būdu pažeidė ĮBĮ 8 str. 4 d. jam įtvirtintą pareigą, be to, skųsdamas teismų procesinius sprendimus vilkino bankroto bylos iškėlimo procesą, t.y. atliko neteisėtus veiksmus. Būtent dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų, ieškovė patyrė žalą – padidėjo UAB „Dukantas“ skola valstybės biudžetui, ko nebūtų nutikę, jeigu atsakovas laiku būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo, taigi ieškovės nuomone, atsakovo neteisėtus veiksmus ir ieškovei padarytą žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad aplinkybė, jog bankroto bylos nagrinėjimas užtruko, negali turėti įtakos iš atsakovo reikalaujamos žalos dydžiui, kadangi atsakovo procesiniai veiksmai dėl bankroto bylos iškėlimo buvo teisėti, jie nebuvo pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o teisėti veiksmai negali būti pagrindu civilinei atsakomybei. Pažymėjo, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirasti. Kadangi nėra visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nėra pagrindo ir ieškinį tenkinti. Taip pat pažymėjo, jog 2013 metais įmonei bankroto bylą buvo atsisakyta iškelti, nors lyginant įmonės 2013 ir 2014 metų balansus, 2013 metais įmonės finansinė padėtis buvo dar blogesnė, todėl nepagrįstai ieškovė teigia, kad atsakovas 2014-12-31 žinojo, jog įmonė yra nemoki, jog negalės atsiskaityti su kreditoriais ir privalėjo kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė L. G. teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas Dainius Žiedas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Trečiasis asmuo BUAB „Dukantas“ atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad BUAB „Dukantas“ vadovu nuo 2011-03-30 iki 2015-07-23 buvo atsakovas A. M.. Vilniaus apygardos teismas 2013-07-05 nutartimi iškėlė UAB „Dukantas“ bankroto bylą ir nutarė atlikti kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius veiksmus. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2013-09-19 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013-07-05 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė UAB „Dukantas“ kelti bankroto bylą.
Ieškovė 2015-01-27 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama UAB „Dukantas“ iškelti bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2015-04-16 nutartimi UAB „Dukantas“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Teismas nustatė, kad įmonė realaus turto turi daugiausia už 2223,74 Eur (121146,00 Eur - 61913,21 Eur - 41313,49 Eur - 10647,59 Eur - 5047,97 Eur = 2223,74 Eur), o pradelsti įmonės įsipareigojimai yra 40970,77 Eur. Įvertinęs įmonės realaus turto ir pradelstų įsipareigojimų dydį, teismas padarė išvadą, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, UAB „Dukantas“ laikytina nemokia ir jai keltina bankroto byla. UAB „Dukantas“ nesutiko su bankroto bylos iškėlimu ir pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą, kuris 2015-07-09 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015-04-16 nutartį paliko nepakeistą. 2016-07-19 Vilniaus apygardos teisme priimtas sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos. LUAB „Dukantas“ pripažinta pasibaigusia dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas, ar dėl atsakovo pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai UAB „Dukantas“, dėl jo procesinio elgesio, ieškovė, kaip bendrovės kreditorė, patyrė žalos.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus. Taip pat pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, jog ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardytas konkretus terminas, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Ieškovės teigimu, įmonės nemokumo momentas yra 2014-12-31 ir būtent tada atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Ieškovė šią pareigą sieja su balanse už 2014 m. nurodyta informacija, kad įmonės turto vertė sudaro 122834,99 Eur (424135,00 Lt), o mokėtinos sumos bei įsipareigojimai 178520,33 Eur (616395,00 Lt) bei tuo, kad pradėti išieškojimo veiksmai nukreipti į įmonės turtą, lėšas. Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrįstai į bendrą įsipareigojimų sumą įtraukė ir 126100,56 Eur (435400,00 Lt), t. y. po vienerių metų mokėtinas sumas. Atsakovo paskaičiavimu turtas sudarė 122837,99 Eur (424135,00 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė tik 52419,77 Eur (180995,00 Lt). Kadangi atsakovas nelaikė po vienerių metų mokėtinų sumų kaip pradelstų įmonės įsipareigojimų, atsakovas negalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo, esant, jo manymu, įprastiniams finansiniams rodikliams. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Dukantas“ balansas už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 buvo sudarytas tik 2015-03-31 ir pateiktas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi 2014-12-31, tai yra ieškovės nurodomu įmonės nemokumo atsiradimo momentu, atsakovas objektyviai negalėjo žinoti ir vertinti įmonės finansinės būklės ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovui nebuvo žinomos tokios aplinkybės apie įmonės finansinę padėtį, kurios sudarytų pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi.
Tai, kad atsakovui 2014-12-31 nebuvo žinoma, jog bendrovė nebegalės atsiskaityti su kreditoriais patvirtina, teismo nuomone, ir aplinkybė, jog atsakovas būdamas UAB „Dukantas“ vadovu nesutiko su Vilniaus apygardos teismo 2015-04-16 nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, tuo pačiu nesutikdamas su tuo, kad bendrovė nemoki, ir pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas turėjo lūkesčių, kad UAB „Dukantas“ nebus iškelta bankroto byla, kaip ir 2013 metais, ir bendrovei pavyks toliau vykdyti veiklą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir manydamas, kad įmonė nėra nemoki, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą apie įmonės nemokumą, turėjo įstatyme numatytą teisę teikti atskirąjį skundą aukštesnės instancijos teismui ir įrodinėti aplinkybes, kad įmonė yra moki. Todėl ieškovės pozicija, kad tokiais savo veiksmais jis tik vilkino bankroto bylos iškėlimo procesą, yra tik jos prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Duomenų, patvirtinančių, kad kurios nors instancijos teismas pripažino atsakovą nesąžiningai naudojantis procesinėmis teisėmis ir piktnaudžiaujant teisėmis, byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams, todėl tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Remiantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
Pažymėtina, jog tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, jam pažeidus įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti įmonės vadovo kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų įmonės vadovas.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir jo veiksmai (nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) negali būti laikomi neteisėtais bei negali būti pagrindu civilinei atsakomybei taikyti. Nenustačius atsakovo A. M. neteisėtų veiksmų, teismas, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nevertina ir konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas pateikė teismui prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 980,00 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys atmestinas, atsakovui iš ieškovės priteistina 980,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas 2015-08-17 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai piniginių lėšų areštą. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakovui A. M. 980,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-17 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. M. atžvilgiu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.