Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-02 · Civilinė byla Nr. e2-9895-819/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-02
Bylos Nr.
e2-9895-819/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04718-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“
Atsakovas
viešajai įstaigai Kultūros centrui, „Loftas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9895-819/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04718-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.2.1.; 2.6.16.1.; 3.1.7.6.; 3.1.18.6.; 3.2.6.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kultūros centrui „Loftas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emilė“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Kultūros centro „Loftas“ nuomos mokestį – 16 314,92 Eur, delspinigius – 354,06 Eur, palūkanas – 388,01 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. vasario 21 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 1 d.).

Atsakovei adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas 2019 m. vasario 26 d. įteikti atsakovės darbuotojui (e.b.l. 49-50). Pagal CPK 123 str. 2 d. nuostatas laikoma, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d. nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 1 643,16 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa, esanti Švitrigailos g. 29, Vilniuje, unikalus Nr. 1097-0031-7048:0008, nuosavybės teise priklauso ieškovei 2012 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. AG-1453 pagrindu (CPK 179 str. 3 d.). Šalys 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 18-08-01/1 (e.b.l. 8-15, toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei už užmokestį iki 2030 m. gruodžio 31 d. valdyti ir naudotis negyvenamosios patalpos, esančios Švitrigailos g. 29, Vilniuje, dalį, sudarančią 969,59 kv. m, o atsakovė kas mėnesį įsipareigojo pagal jai išrašomas ir elektroninių ryšių priemonėmis pateikiamas sąskaitas mokėti ieškovei šio dydžio nuomos mokestį – po 2 000 Eur, skaičiuojant be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir po 4 218 Eur, skaičiuojant be PVM, nuo 2019 m. sausio 1 d. (Sutarties 2.1. p., 4.1. p., 4.2. p., 4.10 p., 6.1. p.). Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei pridėtinės vertės mokestį nuo mokėtinų nuomos mokesčio sumų. Patalpos nuomos mokestis sumokamas ieškovei iki einamojo mėnesio, už kurį mokama, 15 dienos. Sutarties 4.3. p. atsakovė įsipareigojo nuo 2018 m. rugpjūčio iki 2018 m. gruodžio 31 d. papildomai sumokėti ieškovei trijų mėnesių nuomos mokestį - 12 654,00 Eur (skaičiuojant be PVM), kuris bus įskaitomos už tris paskutinius nuomos laikotarpio mėnesius (Sutarties 4.3. p.). Šalys susitarė, kad pradedant nuo 2019 m. sausio 1 d. nuomos mokestis indeksuojamas kiekvienais metais, dauginant prieš tai ėjusių kalendorinių metų nuomos mokesčio dydį iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuoto ir paskelbto praėjusių metų vidutinio metinio gruodžio mėnesio vartotojų kainų indekso (Sutarties 4.6. p.). Atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. naudojo negyvenamąją patalpą, esančią Švitrigailos g. 29, Vilniuje, todėl ieškovė išrašė ir pateikė jai apmokėti šias PVM sąskaitas-faktūras serija EM: 2018 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 2476 bendrai 2 420 Eur sumai (e.b.l. 28), 2018 m. rugsėjo 6 d. Nr. 2501 – 2 420 Eur sumai (e.b.l. 29), 2018 m. spalio 8 d. Nr. 2519 – 2 420 Eur sumai (e.b.l. 30), 2018 m. lapkričio 7 d. Nr. 2559 – 2 420 Eur sumai (e.b.l. 31), 2018 m. gruodžio 7 d. Nr. 2589 – 2 420 Eur sumai (e.b.l. 32), 2019 m. sausio 10 d. Nr. 2635 – 5 103,78 Eur sumai (e.b.l. 33), 2019 m. sausio 17 d. Nr. 2636 – 137,80 Eur sumai (e.b.l. 34). Atsakovė šias sąskaitas bei papildomai mokėtiną trijų mėnesių nuomos mokestį - 12 654,00 Eur (skaičiuojant be PVM), mokėjo tik iš dalies, todėl įsiskolino ieškovei 16 314,92 Eur (e.b.l. 22). Atsakovė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, dėl ko ieškovė 2018 m. gruodžio 27 d. ir 2019 m. sausio 7 d. pranešimais kreipėsi į atsakovę, prašydama geranoriškai sumokėti susidariusį įsiskolinimą (e.b.l. 24-26, 40-42). Duomenų byloje apie tai, kad atsakovė būtų padengusi susidariusį įsiskolinimą ar pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl negalimumo naudoti patalpą pagal jos paskirtį ar ieškovės priešpriešinių pareigų pagal Sutartį nevykdymo, nėra (CPK 178 str., 185 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 str. 1 d. nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už mokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 16 314,92 Eur mokesčio už patalpos, esančios Švitrigailos g. 29, Vilniuje, nuomą yra pagrįstas ir tenkintinas (Sutarties 4.1. p., 4.3. p., 4.6. p., CK 6.38 str., 6.477 str. 1 d.).

CK 6.261 str. nurodyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Atsakovė praleido terminą apmokėti PVM sąskaitas faktūras serija EM Nr. 2476, Nr. 2501, Nr. 2519, Nr. 2559, Nr. 2589, Nr. 2635, Nr. 2636, taip pat praleido Sutarties 4.3. p. nustatytus terminus dalimis mokėti papildomą trijų mėnesių nuomos mokestį, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines palūkanas, kurių absoliutus dydis yra 388,01 Eur, paskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – Įstatymas) (e.b.l. 22). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovei pareiga mokėti palūkanas už termino praleidimą atsirado 2018 m. rugpjūčio 8 d., t. y. antrąjį metų pusmetį, kuomet galiojo 0 proc. (Europos centrinio banko vieša informacija, skelbiama www.ecb.europa.eu) fiksuotoji palūkanų norma, kurią padidinus 8 procentiniais punktais gaunama 8 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma. Kadangi atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 388,01 Eur palūkanų.

Sutarties 4.14. p. šalys sulygo, kad už pavėluotą atsiskaitymą atsakovė ieškovei moka 0,02 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Remdamasi šia Sutarties nuostata, ieškovė apskaičiavo atsakovei 354,06 Eur delspinigių. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno), o nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Kadangi ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 354,06 Eur delspinigių, kurių skaičiavimo laikotarpis ir paskirtis yra analogiški, kaip ir prašomų priteisti 388,01 Eur kompensacinių palūkanų, teismas vadovaudamasis pirmiau suformuota praktika ieškovės naudai iš atsakovės priteisia didesnę sumą, t.y. 388,01 Eur palūkanų, o reikalavimą dėl mažesnės sumos, t. y. 354,06 Eur delspinigių, priteisimo atmeta kaip nepagrįstą.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 16 702,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., Įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 2 d.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui buvo nuspręsta areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, piniginės lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, iš esmės neviršijant reikalavimų sumos – 17 056,99 Eur (e.b.l. 44-45). Atsižvelgiant į tai, kad bendra iš atsakovės ieškovės naudai priteistina suma yra 16 702,93 Eur, atitinkamai keičiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas sumažinant jį iki 16 702,93 Eur vertės (CPK 150 str. 2 d.).

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Ieškovė nurodo patyrusi 384,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų už ieškinio padavimą (e.b.l. 19-20), 38,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (e.b.l. 19) ir 100,00 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (e.b.l. 16-18).

Teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovei siūlė į bylą pateikti advokato padėjėjos išrašytą sąskaitą dėl teisinių paslaugų suteikimo, ieškinį surašiusios advokato padėjėjos praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti nagrinėjamoje byloje ir duomenis apie Lietuvos advokatūros patvirtintą vienerių metų advokato padėjėjos praktikos atlikimo ataskaitą (e.b.l. 52-53, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.). Ieškovė į bylą pateikė 2019 m. vasario 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas, tačiau vadovaujančio advokato rašytinio leidimo ir duomenų apie patvirtintą praktikos atlikimo ataskaitą nepateikė (e.b.l. 56-58). Nurodo, kad pastarieji du dokumentai yra privalomi siekiant atstovauti klientą teisme, o tuo pačiu ir teismui teikti ieškinį atstovaujamojo vardu. Nagrinėjamu atveju advokato padėjėja tik parengė procesinį dokumentą – ieškinį, tuo tarpu ieškinį teismui pateikė pati ieškovė. Taigi ieškovės nuomone, advokato padėjėja tik suteikė ieškovei kvalifikuotą teisinę pagalbą rengdama procesinį dokumentą, tačiau ne atstovavo jos interesus teisme. Su tokia ieškovės nuomone sutikti negalima. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016). Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad nors ieškovei nedraudžiama naudotis advokato padėjėjų pagalba rengiant procesinius dokumentus, tačiau atlygintinomis gali būti laikomos tik tos išlaidos, kurios buvo patirtos naudojantis pagalba advokato padėjėjo, turinčio teisę atstovauti klientą teismuose (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 str. 2 d., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1029-577/2018). Remiantis tuo, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 100 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti atmestinas kaip neįrodytas.

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 97,92 proc. ieškinio reikalavimų), iš atsakovės ieškovei priteistini 413,22 Eur bylinėjimosi išlaidų ((384+38) x 97,92/100).

Šioje byloje valstybė patyrė 1,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (e.b. priedas). Kadangi procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), šios išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 str., 142 str. 4 d., 150 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės VšĮ Kultūros centro „Loftas“, juridinio asmens kodas 302777805, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“, juridinio asmens kodas 302629571, naudai nuomos mokestį – 16 314,92 Eur (šešiolika tūkstančių trys šimtai keturiolika eurų 92 ct), palūkanas – 388,01 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 1 ct), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 702,93 Eur (šešiolika tūkstančių septyni šimtai du eurai 93 ct) sumą nuo 2019 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 413,22 Eur (keturi šimtai trylika eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nurodant, kad teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui areštuojami atsakovei VšĮ Kultūros centrui „Loftas“, juridinio asmens kodas 302777805, nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ar turtinės teisės, esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, iš esmės neviršijant patenkintos reikalavimų sumos – 16 702,93 Eur.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Sprendimo dalį dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų apimties pavesti vykdyti ieškovės pasirinktam antstoliui.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir