- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-23
- Bylos Nr.
- ATP-686-315/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00410-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Kisielius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus skundas netenkintas ir Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-02-11 nutarimas Nr. TK16-3 paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis specialistas Konstantinas Asejevas (Konstantin Asejev) 2013 m. gruodžio 13 d. surašė A. L. N. (N.) administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 13 d., apie 23.35 val. Vilniuje, Trakų g. 3, automobiliu „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su uždėtu taksi plafonu ant automobilio stogo be taksometro salono viduje teikė taksi paslaugas – laukė keleivių, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai, tokia veika pažeidė LR Kelių transporto kodekso 18 str. 2 d., LR Susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. bei LR Susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p., t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 str. 2 d.
Administracinė komisija prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – Administracinė komisija) 2014 m. vasario 11 d. nutarime nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad plafonas taksi neidentifikuotas ir nėra įrodymų, kad buvo teikiamos taksi paslaugos (keleivių vežimas, keleivių laukimas ir važiavimas paimti klientų). Vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius (toliau – Viešosios tvarkos skyrius) su priimtu nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti Administracinės komisijos 2014-02-11 nutarimą ir paskirti A. L. N. administracinę nuobaudą už padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 str. 2 d. Skunde nurodė, kad Administracinė komisija bylą nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nevisapusiškai įvertino teisės aktų normas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė leidimo vežti keleivius taksi administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusiems pareigūnams. Plafonas yra svarbus atributas, leidžiantis atskirti taksi paslaugas teikiantį automobilį nuo paprasto automobilio. Transporto paslaugos yra padidintos rizikos ir griežtesnės atsakomybės veikla, todėl išsamiai reglamentuota specialiais teisės aktais. Teikiant automobilio nuomos su vairuotoju paslaugą, nenumatyta apipavidalinti transporto priemonę kaip taksi automobilį, pateikti keleiviams tarifų kortelę ir ženklinti automobilį užrašais „Nuoma“. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo asmeninį automobili „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apipavidalina (pvz. taksi plafonas) taip, kad jo valdoma transporto priemonė atrodytų panašesnė į taksi paslaugas teikiantį automobilį, tačiau teikiant taksi paslaugas, reikia turėti specialų leidimą vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. Asmenys neteikiantys paslaugų lengvaisiais automobiliais taksi šiomis nuostatomis vadovautis negali ir savo asmeninių transporto priemonių apipavidalinti pagal šias nuostatas taip pat negali. Kompleksiškai vertinat nustatytas faktines aplinkybes ir teisės normas, darytina išvada, kad A. L. N. 2013-12-13, apie 23.35 val., Trakų g. 3, Vilniuje, teikė taksi paslaugas. Vadovaujantis ATPK ir Susisiekimo ministerijos teisės aktų nuostatomis, keleivių vežimas neįjungus taksometro ir taksi paslaugų teikimas neturint galiojančio leidimo yra atskiri ūkinės veiklos pažeidimai užtraukantys administracinę atsakomybę, t. y. neprivalomas abiejų veikų konstatavimas vienu metu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus skundas netenkintas ir Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-02-11 nutarimas Nr. TK16-3 paliktas nepakeistas,
Šalies argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Nurodo, kad tiek apylinkės teismas, tiek Administracinė komisija netinkamai įvertinto surinktus įrodymus ir netinkamai įvertino vykdomą veiklą. Patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas automobilis VW Sharan, v/n (duomenys neskelbtini) ant stogo turėjo sumontuotą papildomą šviesos šaltinį. Pažymėtina, kad plafonas šiuo atveju yra svarbus atributas, leidžiantis atskirti taksi paslaugas teikiantį automobilį nuo paprasto automobilio. Tai, jog nebuvo taksometro, įrašų „Taksi“ ant transporto priemonės, kitų taksi automobiliams būdingų skiriamųjų ženklų, transporto priemonės geltonų registracijos valstybinių numerių, yra savarankiški pažeidimai ir nedaro tokios veikos nauja pažeidimo rūšimi.
Skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, jog A. L. N. nepateikė ir neturėjo tinkamos dokumentacijos teikti automobilio nuomos teikiant vairavimo bei techninės priežiūros paslaugą. Pagal surinktus įrodymus A. L. N. veikla vertintina kaip siekimas nuslėpti taksi paslaugų teikimo faktą, taip norint išvengti nustatytos rinkliavos už keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi leidimo išdavimą. Surinktoje medžiagoje yra įrodyta, kad A. L. N. neturėjo išduoto leidimo taksi veiklai. Be to, pažymima, kad tai ne pirmas atsakovo pažeidimas. Per 2013 metus jam buvo surašyti trys administraciniai teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 172 str. Skundžiamoje nutartyje buvo neteisingai įvertintina vykdoma veikla bei neatsižvelgta ir nesigilinta į vykdomą veiklą, pirmenybę teikiant ne veiklos formai, o paslaugos turiniui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinė komisija prašo palikti nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad su pareikštu skundu nesutinka. Mano, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus bei tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti ar keisti nėra jokio teisinio pagrindo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai administracinio teisės pažeidimo byla A. L. N. nutraukta, nesant pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 2 dalyje, sudėties.
ATPK 172 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą, padarytą asmens, bausto administracine nuobauda už šį pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad A. L. N. teikė taksi paslaugas (keleivių vežimas, keleivių laukimas ir važiavimas paimti klientų).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Kartu pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Susipažinus su pateiktu apeliaciniu skundu darytina išvada, kad jis iš esmės yra grindžiamas tuo, jog apylinkės teismas tinkamai neištyrė visų byloje esančių įrodymų, tariamus neaiškumus nepagrįstai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau aukštesnės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva (teisė). Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas.
Apeliantas akcentuoja, kad tai, jog nebuvo taksometro, įrašų „Taksi“ ant transporto priemonės, kitų taksi automobiliams būdingų skiriamųjų ženklų, transporto priemonės geltonų registracijos valstybinių numerių, yra savarankiški pažeidimai ir nedaro tokios veikos nauja pažeidimo rūšimi. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad A. L. N. teikė taksi paslaugas, o ant jo automobilio buvo pritvirtintas plafonas su užrašu „Nuoma“.
Taip pat pažymėtina, jog A. L. N. pateikė 2013-05-29 darbo sutartį Nr. 036 ir 2013-05-28 susitarimą, kurie patvirtina, jog jis 2013-05-29 buvo priimtas dirbti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto skundo teiginiai, jog A. L. N. veikla vertintina kaip siekimas nuslėpti taksi paslaugų teikimo faktą, taip norint išvengti nustatytos rinkliavos už keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi leidimo išdavimą, atmestini kaip nepagrįsti.
Apygardos teismas sprendžia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma negalėjo pripažinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltu. Kaip minėta, administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, tačiau nagrinėjamu atveju Institucija nepateikė duomenų, kurie neginčijamai įrodytų A. L. N. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 2 dalyje.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad A. L. N. 2013 m. gruodžio 13 d., apie 23.35 val. Vilniuje, Trakų g. 3, automobiliu „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su uždėtu taksi plafonu ant automobilio stogo be taksometro salono viduje teikė taksi paslaugas – laukė keleivių, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai, tokia veika pažeidė LR Kelių transporto kodekso 18 str. 2 d., LR Susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. bei LR Susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p.
Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjama situacija nėra analogiška išnagrinėtai byloje, kurioje A. L. N. atžvilgiu buvo priimtas Administracinės komisijos 2013-11-05 nutarimas ir A. L. N. nubaustas pagal ATPK 172 str. 2 d. už tai, kad teikė taksi paslaugas, neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad kiekvienu atveju analizuotina konkreti situacija ir visos abejonių keliančios aplinkybės yra aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.