Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Argovegas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-210-370/2008 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Argovegas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SAMPO bankui dėl 24 240,08 Lt priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas BAB ,,Argovegas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB SAMPO banko 19 800 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 4 440,08 Lt kaip už be pagrindo įgyto turto vertine išraiška gautą naudą – paskaičiuotas 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2003 m. vasario 6 d. iki 2007 m. rugpjūčio 3 d., 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2001 m. spalio 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą AB ,,Argovegas“. 2006 m. vasario 23 d. pasikeitus ieškovo bankroto administratoriui buvo nustatyta, kad atsakovas, būdamas ieškovo kreditoriumi, pagal 1998 06 30 sudarytą su ieškovu kilnojamojo turto įkeitimo lakštą ir vėlesnius jo pakeitimus, 2003 02 06 bankroto proceso metu nepagrįstai praturėjo iš ieškovo, nes neturėjo pirmumo teisės prieš kitus kreditorius gauti savo reikalavimų patenkinimą iš turto, kurį 2001 10 19 neteisėtai įtraukė į apyrašą prie keičiamų įkeitimo lakštų. Tai yra, atsakovas AB SAMPO bankas pagal 1998 m. birželio 30 d. kilnojamojo turto įkeitimo lakštą Nr. 03/2/199/0001004 neturėjo įkeitimo teisės į įrengimą – pasterizuotų kumpių plėvelėse gamybos liniją (toliau – Linija), todėl nebūdamas įkaito turėtoju, neturėjo teisės pirmąja eile prieš kitus kreditorius bankroto procedūros metu gauti už parduotą įrengimą sumokėtų 20 000 Lt. Prieš pat bankroto bylos iškėlimą 2001 m. spalio 19 d. ginčo šalys sudarė kilnojamojo turto įkeitimo lakšto Nr. 03/2/1998/0001004 pakeitimą. Lakšto pakeitimo esmė – pasikeitė skolininko bei kreditoriaus pavadinimai bei bankas atsisakė įkeitimo daliai įkeistų prekių atsargų, todėl sumažėjo prekių atsargų vertė. Tačiau 2001 m. spalio 19 d. darant lakšto pakeitimą bankas, elgdamasis nesąžiningai ir piktnaudžiaudamas daromu lakšto pakeitimu, pridėjo turto apyrašą, kuriame naujai įtraukė įrengimą, t. y. Liniją, tokiu būdu nepagrįstai manydamas, jog minėtas įrengimas bankui yra įkeistas. Toks turto apyrašo pridėjimas prie lakšto negali būti laikomas įrengimo įkeitimu, nes turėjo būti daromas naujas įrengimo įkeitimo lakštas, o pakeitimas galėjo apimti tik prekių atsargas. Todėl atsakovas privalo grąžinti be teisėto pagrindo gautas pajamas.

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo BAB „Argovegas“ 4 000 Lt advokato teisinių paslaugų išlaidų atsakovui AB SAMPO bankui. Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 1998 m. buvo sudariusios kilnojamojo turto įkeitimo sandorį, kuriuo ieškovas atsakovui įkeitė atitinkamą turto rūšį – prekių atsargas, todėl būtina nustatyti ar pagal 2001 m. spalio 19 d. ieškovo turėto turto apskaitą ginčo daiktas buvo ar galėjo būti priskirtas prie prekių atsargų, nes ieškovas neigia, jog bankui teisėtai atsirado įkeitimo teisė į ginčo turtą nuo 1998 m., kurį realizavus bankroto proceso metu atsakovas, kaip kreditorius, gavo savo reikalavimo patenkinimą be eilės (CK 4.202 str.), nes ginčo turtas turėjo būti naujai įkeistas kaip atskiras kilnojamasis daiktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2004 m. spalio 4 d. nutartyje konstatavo (civilinė byla Nr. 2-35-1159/2003, t. 3, b. l. 123-124), jog ginčo turtas – Linija buvo demontuota, o jos atskiros dalys sudėtos į sandėlius maždaug prieš dvejus metus iki bankroto bylos AB „Argovegas“ iškėlimo, per tą laiką nebuvo tikrinamas Linijos kompleksiškumas, jos techninė būklė ir byloje nebuvo įrodymų, jog administratoriui buvo perduota pilnos komplektacijos Linija, kuri sumontuota gali funkcionuoti. Linija buvo demontuota ir saugoma sandėliuose, negalėjo būti vertinama kaip veikianti, o galėjo būti vertinama kaip jos atskiros komplektuojamosios dalys. Be to, jos buvo saugomos sandėlyje, dalis komplektuojamųjų dalių buvo apkrautos kitais įrengimais, įvairiomis detalėmis, turto savininkas nepatvirtino, jog Linija pilnos komplektacijos ir tinkama naudoti. Teismo teigimu, šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojai – buvusi įmonės vyriausioji finansininkė R. K. ir buvęs įmonės vadovas V. B., iš esmės paaiškinę, jog Linija buvo įsigyta apie 1997 m. ir naudojama iki 1999 m., tačiau uždarius įmonėje mėsos konservų gamybos cechą buvo demontuota, iškomplektuota ir laikoma sandėliuose, o buhalterinėje apskaitoje atskirai inventorizuota ir buvo priskirta prie atsargų, todėl galėjo būti įtraukta ir į apyrašą turto, pateikiamo prie su atsakovu sudaryto įkeitimo sutartį patvirtinančio lakšto. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, nes iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2001 m. sausio 22 d. iškėlus ieškovui bankroto bylą tik naujai 2001 m. gruodžio 17 d. paskirtajam bankroto administratoriui 2001 m. gruodžio 18 d. buvo perduotas įmonės turtas ir dokumentai pagal materialinių vertybių perdavimo ir priėmimo aktus. Tiek ginčo Linija, kuri buvo inventorizuota numeriu 1002306, tiek ir kitos medžiagos buvo ilgalaikio turto inventorizaciniame 2001 m. spalio 21 d. apyraše, tačiau priskirtos prie prekių grupės „Pagrindinės priemonės naudotos“ ( priedo b. l. 226), tačiau kitu kodu. Teismas nurodė, kad aplinkybe, jog ginčo turtas buhalterinės apskaitos tvarka galėjo būti priskirtas prie atsargų, nėra pagrindo abejoti, nes ne tik ginčo Linija, bet ir kitas turtas, esantis 2001 m. spalio 19 d. apyraše (t. 1, b. l. 16 pirmosios 8 turto pozicijos ir kasos aparatas, b. l. 21) būtent įtrauktas į paminėtų naudotų pagrindinių priemonių apyrašą ( priedo b.l. 226). Teismo teigimu, ieškovas neįrodė, jog buvo pažeisti galiojusių ar galiojančių teisės normų reikalavimai dėl turto priskyrimo prie atsargų, 2001 m. spalio 19 d. turto apyraše nurodyto turto vertė – 2 341 249,86 Lt ( t. 1 , b. l. 16-22) atitiko lakšto pakeitime nurodyto įkeisto turto vertę ( t. 1 , b. l.33). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 06 03 nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ ir jo pakeitimais patvirtintos tvarkos 17 punktas nustatė, kad ilgalaikis turtas, atsargos, pinigai ir kitas turtas inventorizuojami atskirai kiekvienoje jo buvimo vietoje ir pas kiekvieną už turto saugojimą atsakingą asmenį, 25 punktas ir 55 punkto 2 dalis - kad netinkamas naudoti ilgalaikis materialusis turtas ( kartu ir turtas, skirtas parduoti) įrašomas į atskirą inventorinį aprašą, nurodomi objektų pavadinimai, inventoriaus numeriai, vertė, nusidėvėjimo laipsnis, netinkamumo priežastis, 66 punktas,- kad galutinį sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą priima administracijos vadovas arba savininkas. Teismas sprendė, kad ginčo turtas, kaip įsigytas 1997 m. balandžio 15 d. (civilinė byla Nr. 2-35-1159/2003, t. 2, b.l. 109) ir nebenaudojamas įmonės ilgalaikis turtas, 2001 m. spalio 19 d. apyrašo sudarymo metu galėjo būti priskirtas prie atsargų, tai neprieštaravo tuo metu galiojusioms teisės normoms ir dabar galiojančioms ilgalaikio turto nurašymą reglamentuojančioms teisės normoms, o šiuo atveju - 12- ojo Verslo apskaitos standarto 76, 78 punktų nuostatoms bei 9-ojo Verslo apskaitos standarto nuostatoms. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškinį tenkinti nėra teisinio pagrindo, nes ieškovas neįrodė (CPK 178 str., 185 str.), jog atsakovui nebuvo atsiradusi įkeitimo teisė į Liniją pagal 1998 m. birželio 30 d. kilnojamojo turto įkeitimo lakštą ir 2001 m. spalio 19 d. prekių atsargų apyrašą prie įkeitimo lakšto pakeitimo. Teismo teigimu, duomenų pakeitimas 2001 m. spalio 19 d. lakšto pakeitime nepažeidė kitų ieškovo kreditorių reikalavimų, nes iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui bankroto byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ( kartu ir ginčo turtui), o šalių pavadinimų pasikeitimas ir įkeitimu užtikrintos prievolės dydžio sumažėjimas atitiko faktinę padėtį.

Ieškovas BAB ,,Argovegas“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo taikyti CK 6.237 straipsnį. Atsakovas AB SAMPO bankas pagal 1998 m. birželio 30 d. kilnojamojo turto įkeitimo lakštą Nr. 03/2/1998/0001004 neturėjo įkeitimo teisės Linijai, todėl nebūdamas įkaito turėtoju neturėjo teisės pirma eile prieš kitus kreditorius bankroto procedūros metu gauti už parduotą įrengimą sumokėtų pinigų. Minėtu įkeitimo lakštu AB ,,Klaipėdos maistas“ bankui įkeitė prekių atsargas, kurios yra nurodytos lakšto 5 punkte (t. 1, b. l. 30). Todėl minėto kilnojamojo turto įkeitimo lakšto pagrindu bankui atsirado įkeitimo teisė tik į prekių atsargas, bet ne į įrengimus. Įkeitimo lakšto sudarymo metu galiojo 1964 m. CK 198-211 straipsnio normos reglamentavusios įkeitimo teisinius santykius, 1997 m. birželio 10 d. kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas Nr. VIII-250, ir Hipotekos bei kilnojamo turto įkeitimo lakštų pildymo instrukcija, patvirtinta 1998 m. vasario 26 d. Teisingumo ministro įsakymo Nr. 29. 1964 m. CK 202 straipsnyje buvo nurodyta, kad įkeitimo sutartyje turi būti nurodytas įkeičiamo turto aprašymas. Sudarant įkeitimo lakštą 1998 m. birželio 30 d. Linija nebuvo įtraukta į lakšto turinį. Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalis reglamentuojanti įkeitimo lakšto turinį numatė, kad įkeitimo lakšte turi būti įrašytas įkeičiamas turtas, kad šį turtą būtų galima indentifikuoti, 23 straipsnis reglamentavo prekių atsargų įkeitimą, kuriame buvo nurodyta, kad įkaito davėjas įkeitęs esančias apyvartoje prekių atsargas turi teisę keisti įkeistų prekių sudėtį ir formą su sąlyga, kad nemažės bendra jų vertė. Lakštų pildymo instrukcijos 32.2 punkte buvo nurodyta, kad įkeičiamas turtas turi būti aprašomas taip, kad jį būtų galima indentifikuoti, 32.2.3 punkte buvo numatyta, kad įkeičiant įrengimus lakšte turi būti nurodyta įrengimų rūšis ir buvimo vieta, pagaminimo data ir gamintojas, kiti techniniai duomenys, 32.2.7 punkte nurodyta, kad įkeičiant prekių atsargas reikia nurodyti prekių rūšis, laikymo vietą, kiekį ir bendrą vertę. Ieškovo teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad Linija nebuvo ir negali būti laikoma prekių atsargomis. Liniją esant įrengimu, o ne prekių atsargomis patvirtina 2002 m. gruodžio 24 d. turto apžiūros aktas (t. 1, b. l. 38-41). Linija pagal savo paskirtį, faktinę sudėtį, AB ,,Klaipėdos maistas“ veiksmus jos atžvilgiu pilnai atitiko ilgalaikiam materialiajam turtui keliamus reikalavimus.

2. Teismas Liniją priskirdamas prekių atsargoms rėmėsi materialinių vertybių perdavimo ir priėmimo aktu, ilgalaikio turto inventorizaciniu apyrašu ir pirmo sandėlio pagrindinių priemonių sąrašu, tačiau nenurodė, kodėl nesivadovavo ilgalaikio turto inventorizaciniu apyrašu, kuriame 3 pozicija yra įtraukta gamybos linija. Ilgalaikio turto inventorizaciniame apyraše yra nurodyta, kad Linija yra priskirta grupei 12 išnuomotam pagal nuomos sutartis turtui. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja R. K., kuri nurodė, kad Linija buvo nuomojama UAB ,,Klaipėdos mėsa“. Nurodyti faktiniai duomenys paneigia, kad gamybos linija buvo nenaudojama. Byloje nėra duomenų, kad AB ,,Klaipėdos maistas“ apskaitoje Linija būtų pervesta į trumpalaikio turto prekių atsargų apskaitą. 1998 m. birželio 30 d. įkeitimo lakšto surašymo metu, Linija buvo naudojama AB ,,Klaipėdos maistas“ veikloje gaminant mėsos produktus, o tai reiškia, kad lakšto sudarymo metu gamybos linija negalėjo būti laikoma prekių atsargomis. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad 1998 m. gegužės 18 d. AB ,,Klaipėdos maistas“ valdyba nutarimu Nr. 89 (t. 1, b. l. 98) buvo nusprendusi AB SAMPO bankas įkeisti būtent bendrovės trumpalaikį turtą konkretizuojant, kad įkeičiamos atsargos.

3. AB ,,Argovegas“ ir AB SAMPO bankas 2001 m. spalio 19 d. sudarė turto įkeitimo lakšto Nr. 03/2/1998/0001004 pakeitimą. Tokio pakeitimo esmė – pasikeitė skolininko bei kreditoriaus pavadinimai, bei bankas atsisakė įkeitimo daliai įkeistų prekių atsargų, todėl sumažėjo prekių atsargų vertė (t. 1, b. l. 37). Darant lakšto pakeitimą bankas elgdamasis nesąžiningai ir piktnaudžiaudamas daromu lakšto pakeitimu pridėjo turto apyrašą, kuriame naujai įtraukė Liniją, tokiu būdu nepagrįstai laikydamas, kad minėtas įrengimas bankui yra įkeistas. Toks turto apyrašo pridėjimas prie lakšto pakeitimo negali būti laikomas įrengimo įkeitimu, nes lakšto pakeitimu negalima įkeisti įrengimo.

4. Klaipėdos apygardos teismas 2001 m. spalio 22 d. iškeldamas AB ,,Klaipėdos maistas“ bankroto bylą taikė įmonės turtui draudimus. Tokios pat nuostatos dėl apribojimų įmonės nekilnojamajam ir kilnojamam turtui yra nurodytos ir Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnyje. 2001 m. spalio 19 d. lakšto pakeitimas hipotekos skyriui buvo pateiktas registruoti 2002 m. sausio 17 d., t. y. jau esant vykdomai AB ,,Klaipėdos maistas“ bankroto procedūrai. CK 4.213 straipsnis numato, kad kai įkeistas daiktas paliekamas įkaito davėjui įkeitimo teise atsiranda nuo įkeitimo įregistravimo hipotekos registre momento. 2001 m. spalio 19 d. kilnojamo turto įkeitimo lakšto pakeitimas hipotekos registre buvo įregistruotas 2002 m. sausio 18 d. Todėl yra pagrindas teigti, kad veiksmai su AB ,,Klaipėdos maistas“ turtu buvo atlikti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas ir sutartys yra niekinės nesukuriančios teisinių pasekmių.

5. Aplinkybę, kad AB SAMPO bankas neturėjo įkeitimo teisių į Liniją patvirtina ir tai, kad Linija buvo įkeista AB Vilniaus bankas. BAB ,,Argovegas“ yra pareiškusi ieškinį atsakovui AB SEB Vilniaus bankas ir Klaipėdos apygardos teisme esančioje byloje Nr. 2-152-159/2008 AB Vilniaus bankas yra pateikęs AB ,,Klaipėdos maistas“ įkeičiamų įrengimų AB Vilniaus bankas apyrašą, iš kurio matyti, jog į įkeičiamų įrengimų apyrašą tokiu pat inventoriniu numeriu Nr. 1002306 yra įtraukta Linija. Atsižvelgiant į tai, kad teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog Linija buvo įkeista tik AB SAMPO bankas, darytina išvada, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Atsakovas AB SAMPO bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1. Ieškovo argumentas dėl Linijos nepriskirtinumo prekių atsargoms iš esmės prieštarauja tiek bylos faktinėms aplinkybėms, tiek teisės aktų nuostatoms. 1998 m. rugpjūčio 7 d. kilnojamojo turto įkeitimo lakštu BAB ,,Argovegas“ AB SAMPO bankui įkeitė prekių atsargų už 11 700 Lt . Pagal tuo metu galiojusį Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 23 straipsnį bei Hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštų pildymo instrukcijos 32.2.7 punktą, prekių atsargos nebuvo detaliai aprašomos kadangi skolininkas įsipareigojo nemažinti bendros prekių atsargų vertės. Nuo kilnojamojo turto įkeitimo lakšto sudarymo dienos skolininkas BAB ,,Argovegas“ kreditoriui AB SAMPO bankui reguliariai teikė pažymas apie įkeistų prekių atsargų pasikeitimus. 1999 metais į atskiras dalis išmontuota ir sandėliuojama Linija taip pat buvo priskirta prie AB SAMPO bankui pagal minėtą lakštą įkeistų prekių atsargų. Teismo posėdžio metu liudytojai R. K. ir V. B. patvirtino, kad 1999 metais Linija buvo išmontuota ir nuo to laiko nebuvo ir negalėjo būti naudojama. Nei vieno kilnojamojo turto įkeitimo lakšto ir jo pakeitimo sudarymo bei Linijos priskyrimo prekių atsargoms metu galiojusio teisės akto nuostatos nedraudė gamyboje nenaudojamus ir demontuotus įrengimus buhalterinėje apskaitoje priskirti prie prekių atsargų.

2. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo AB SAMPO bankas 19 800 Lt ir palūkanas yra grindžiamas CK 6.240 straipsniu, t. y. įstatymo normomis įpareigojančiomis grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Tačiau AB SAMPO bakas reikalaujamą sumą įgijo vykdant kilnojamojo turto įkeitimo sandorį, kurio teisėtumas šioje byloje nėra ginčijamas. Sprendimas dėl Linijos pardavimo atsakovui buvo priimtas 2002 m. gruodžio 24 d. AB ,,Argovegas“ kreditorių sprendimu, kuris taip pat nėra ginčijamas. Įkeista Linija parduota ir gauti pinigai kreditoriui AB SAMPO bankas perduoti paties ieškovo atstovaujamo administratoriaus sprendimu. Todėl nėra pagrindo taikyti įstatymo normas reglamentuojančias be pagrindo įgyto turto grąžinimą. Be to, BAB ,,Argovegas“ administratorius šios įmonės sudarytų sandorių, įskaitant įkeitimo sandorių neginčija, o kvestionuoja pačių įmonės kreditorių ir buvusio administratoriaus sprendimus, kas nėra priskirtina jo kompetencijai ir dėl ko praleisti nustatyti terminai (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 24 str. 5 d.).

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje ginčo dalyku yra kreditoriaus – įkaito turėtojo teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pirmiau už kitus bankrutuojančios įmonės kreditorius.

Pareikštu ieškiniu bankrutuojančios įmonės ,,Agrovegas“ administratorius ginčija AB SAMPO banko (dabar Danske Bank A/S Lietuvos filialas) teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš parduoto įmonės turto – pasterizuotų kumpių plėvelėse gamybos linijos, motyvuodamas, jog šis turtas bankui nebuvo įkeistas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimas nepagrįstas, nes minėtas turtas bankui buvo įkeistas kartu su kitomis prekių atsargomis.

Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka.

Byloje nėra ginčo, jog AB SAMPO bankas buvo įkaito turėtoju UAB ,,Argovegas“ bankroto byloje, bankui buvo įkeistos prekių atsargos beveik už 12 milijonų litų 1998 m. birželio 30 d. kilnojamojo turto įkeitimo lakštu (t. 1, b. l. 29), įkeisto turto vertė buvo sumažinta iki 2 341 249,94 Lt kilnojamojo turto įkeitimo lakšto pakeitimu 2001 m. spalio 19 d. (t. 1, b. l. 33). Prie pastarojo pakeitimo Hipotekos registrui buvo pateiktas sąrašas prekių atsargų (t. 1, b. l. 16-22), kuriame įrašyta ir pasterizuotų kumpių plėvelėse gamybos linija. Ieškovas įrodinėja, kad šis turtas, kaip įrengimas, negalėjo būti įtrauktas į įkeisto turto sąrašą, nes bankui buvo įkeistos tik prekių atsargos.

Pagal Hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo lakštų pildymo instrukcijas, patvirtintas 1998 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr. 29 32.2 punktą, įkeičiant turtą, kuris neregistruojamas turto registruose (vertybinius popierius, įrengimus, daiktines, prievolines teises ir kt.), šis turtas turi būti aprašomas taip, kad jį būtų galima identifikuoti. Remdamasis šia nuostata, apeliantas nurodė, kad minėta Linija, kaip įrengimas, galėjo būti įkeista tik tuomet, jei ji būtų identifikuota ir atskirai nurodyta Hipotekos lakšte. Su tuo sutikti būtų galima tik tuo atveju, jei ginčo turtas (Linija) būtų priskirtinas prie įrengimų. Tačiau nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina priešingą išvadą, kad pasterizuotų kumpių plėvelėse gamybos linijos jos įkeitimo metu negalima buvo laikyti įmonės ilgalaikiu kilnojamuoju turtu ir įrengimu. Bankrutuojančios įmonės administratoriui pardavus šį turtą už 20 000 litų, įkaito turėtojas AB SAMPO bankas buvo pareiškęs ieškinį administratoriui dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo ginčijo turto pardavimo kainą. Pagal šį ieškinį išnagrinėtoje byloje, prijungtoje prie nagrinėjamos bylos, teismų procesiniuose sprendimuose yra konstatuota, kad ginčo turtas (Linija) nebuvo veikiančiu įrengimu, nuo 1999 metų buvo iškomplektuota, saugoma sandėlyje kartu su kitomis atsargomis ir nenaudojamomis detalėmis. Prijungtoje byloje atlikus kilnojamojo turto vertinimą (t. 1, b. l. 19-37), buvo nustatyta, kad pasterizuotų kumpelių plėvelėse gamybos linija vertintina ne kaip įrengimas, o tik kaip metalo laužas, jo vertė – apie 4 000 litų.

Nagrinėjamoje byloje liudytojais apklausti buvęs įmonės direktorius V B. ir vyr. finansininkė R. K. (t. 2, b. l. 97-107) patvirtino aplinkybę, kad Linija nuo 1999 metų, kai buvo uždarytas mėsos konservų gamybos cechas, buvo iškomplektuota ir saugoma sandėlyje, R. K. parodė, jog šis turtas buvo nurašytas į prekių atsargas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad toks turto priskyrimas prekių atsargoms atitiko LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 ,,Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ nustatytą ilgalaikio materialaus turto apskaitą ir jo naudojimo tvarką įmonėje.

Lietuvos Respublikos apskaitos standartų instituto tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu ,,Dėl verslo apskaitos standartų patvirtinimo“ 75 punktas numato, jog nurašius visiškai nudėvėtą turtą, gautos dalys ar medžiagos apskaitoje registruojamos kaip atsargos grynąja realizavimo verte, 76 punkte nurodyta, kad išmontavus turtą gaunamos dalys ar medžiagos apskaitoje registruojamos grynąja galimo realizavimo verte atsargų sąskaitoje.

Nors šis nutarimas priimtas vėliau ir negaliojo ginčo turto perkėlimo į atsargas dieną, tačiau minėtos nutarimo nuostatos patvirtina, jog ginčo Linija po jos iškomplektavimo negalėjo būti laikoma įrengimu. Kaip kad teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė įmonės buhalterinių dokumentų, kurie pagrįstų ieškovo poziciją, jog 2001 m. spalio 19 d. pasterizuotų kumpių plėvelėse gamybos linija buvo įtraukta į įmonės apskaitą kaip ilgalaikis įmonės turtas ir kaip įrengimas, todėl teismas, remdamasis jau minėtais kitais įrodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad šis turtas tuo metu galėjo būti laikomas prekių atsargomis.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad registruojant turto įkeitimą, šio turto sąrašo nei notarui, nei Hipotekos įstaigai pateikti nereikėjo ir kad jį bankas neva pateikė sąmoningai, siekdamas įrašyti į jį ginčo turtą, teisinės reikšmės ginčo sprendimui neturi, nes nei įkeitimo sutartis ar jos pakeitimai, nei prie jo pridėtas sąrašas teisme ginčijami nebuvo, ginčas kilo tik tuomet, kai bankui, kaip įkaito turėtojui, buvo išmokėtos lėšos (19 800 Lt) už realizuotą turtą. Be to, paneigiant apelianto argumentą apie banko nesąžiningumą, sudarant įkeistų prekių atsargų sąrašą, pažymėtina, kad šis sąrašas yra pasirašytas tiek įkaito turėtojo, tiek ir įkaito davėjo – šiuo atveju, įmonės direktoriaus.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad be ginčytinos pasterizuotų kumpių plėvelėse gamybos linijos, bankui kaip prekių atsargos buvo įkeisti ir kasos aparatai, subproduktų apdirbimo mašina, faršo maišyklė, juostinis pjūklas, šaldymo lentynos ir kitas panašaus pobūdžio turtas (t. 1, b. l. 16-22), tačiau bankrutuojančios įmonės administratoriui dėl šio turto priskyrimo prekių atsargoms abejonių nekilo. Todėl, remdamasi aptartais įrodymais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kilnojamojo turto įkeitimo lakšto pakeitimo metu, tai yra 2001 m. spalio 19 d., pasterizuotų kumpių plėvelėse gamybos linija buvo įmonės prekių atsargose.

Byloje nėra ginčo, kad AB SAMPO bankas (dabar akcinė bendrovė Danske Bank A/S) buvo įkeistos įmonei ,,Agrovegas“ (buvusi AB ,,Klaipėdos maistas“) prekių atsargos už 2 341 249,86 Lt (po įkeitimo lakšto pakeitimo). Šios prekių atsargos nebuvo identifikuotos, nes to nereikalavo nei Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas, nei Hipotekos ir kilnojamojo tirto įkeitimo lakštų pildymo instrukcija. Šalys susitarė, kad nemažės bendra įkeistų prekių atsargų vertė (t. 1, b. l. 33), o jų sudėtis ir kiekis gali keistis. Todėl dar kartą pažymėtina, jog nėra svarbu, kokios prekių atsargos yra įtrauktos į sąrašą prie įkeitimo lakšto pakeitimo ir ar iš viso toks sąrašas yra, nes svarbu konstatuoti, kad realizuotas turtas (šiuo atveju, pasterizuotų kumpių plėvelėse gamybos linija) yra priskirtina prekių atsargoms, kas ir buvo įkeista bankui.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog bankrutuojančios įmonės ,,Agrovegas“ administratorius apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad liko nepatenkintas atsakovo reikalavimas bankroto byloje – virš 800 tūkstančių litų, todėl išmokėjus bankui 20 000 litų už realizuotą turtą, negali būti žalos įmonei, nes tokio dydžio suma sumažėjo banko reikalavimas įmonei. Tokią poziciją teismų praktikoje suformulavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstoliui D. J., byla Nr. 3K-3-328/2008).

Teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumento, kad ginčo turtas – pasterizuotų kumpių plėvelėse gamybos linija dar buvo įkeista ir SEB Vilniaus bankui, nes šio argumento nei ieškinyje, nei pirmosios instancijos teismo posėdžių metu ieškovas nenurodė ir pirmosios instancijos teismas jo nenagrinėjo, o apeliacinės instancijos teismas naujų reikalavimų nagrinėti negali (CPK 312 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimu nėra pažeistos ar kitaip suvaržytos SEB Vilniaus banko teisės ar jam sukurtos pareigos, nes nėra pateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių apelianto argumentą apie turto įkeitimą SEB Vilniaus bankui. Be to, iš atsakovo atstovo apeliacinės instancijos teismui pateikto SEB Vilniaus banko 2008 m. birželio 17 d. rašto Nr. 3041 matyti, jog bankas žino apie turto įkeitimą atsakovui, šio turto realizavimą ir tam neprieštarauja. Tai dar katrą patvirtina, jog SEB Vilniaus banko teisės pažeistos nebuvo.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 88, 92, 93, 98 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į atsakovo atstovo advokato darbo bei laiko sąnaudas, sprendžia, kad prašomo priteisti 4 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimas mažintinas iki 2 000 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo BAB ,,Argovegas“ (į. k. 4067809) atsakovui AB SAMPO bankui (į. k. 112020289) 2 000 (du tūkstančius) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.