- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-19
- Bylos Nr.
- 2-210-370/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- AB SAMPO bankui
- Kategorijos
- 32.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėja D.Martinavičienė, sekretoriaujant S.Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovams bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui P.Puidokui, advokatui A.Jaskelevičiui, atsakovo atstovui advokatui M.Grajauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios AB „Argovegas“ ieškinį atsakovei AB SAMPO bankui dėl 24 240,08 Lt priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2007 08 03 ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 19 800 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 4440,08 Lt kaip už be pagrindo įgyto turtą vertine išraiška gautą naudą- paskaičiuotas 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2003 02 06 iki 2007 08 03, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2006 02 23 pasikeitus ieškovo bankroto administratoriui buvo nustatyta, kad atsakovas, būdamas ieškovo kreditoriumi, pagal 1998 06 30 sudarytą su ieškovu kilnojamojo turto įkeitimo lakštą ir vėlesnius jo pakeitimus, 2003 02 06 bankroto proceso metu nepagrįstai praturėjo iš ieškovo, nes neturėjo pirmumo teisės prieš kitus kreditorius gauti savo reikalavimų patenkinimą iš turto, kurį 2001 10 19 neteisėtai įtraukė į apyrašą prie keičiamų įkeitimo lakštų. Tai yra, atsakovė AB SAMPO bankas pagal 1998 06 30 kilnojamojo turto įkeitimo lakštą Nr. 03/2/199/0001004 neturėjo įkeitimo teisės į įrengimą – pasterizuotų kumpių plėvelėse gamybos liniją, todėl nebūdamas įkaito turėtoju, neturėjo teisės pirmąja eile prieš kitus kreditorius bankroto procedūros metu gauti už parduotą įrengimą sumokėtų 20 000 Lt. 2001 10 19, prieš pat bankroto bylos iškėlimą, ginčo šalys sudarė kilnojamojo turto įkeitimo lakšto Nr. 03/2/1998/0001004 pakeitimą. Lakšto pakeitimo esmė - pasikeitė skolininko bei kreditoriaus pavadinimai bei bankas atsisakė įkeitimo daliai įkeistų prekių atsargų, todėl sumažėjo prekių atsargų vertė. Tačiau 2001 10 19 darant lakšto pakeitimą bankas, elgdamasis nesąžiningai ir piktnaudžiaudamas daromu lakšto pakeitimu, pridėjo turto apyrašą, kuriame naujai įtraukė įrengimą, t.y. pasterizuotų kumpių plėvelėse gamybos liniją, tokiu būdu nepagrįstai manydamas, jog minėtas įrengimas bankui yra įkeistas. Toks turto apyrašo pridėjimas prie lakšto negali būti laikomas įrengimo įkeitimu, nes turėjo būti daromas naujas įrengimo įkeitimo lakštas, o pakeitimas galėjo apimti tik prekių atsargas. Todėl atsakovas privalo grąžinti be teisėto pagrindo gautas pajamas.
Ieškovo atstovai ieškinį palaikė ir nurodė, kad, jų nuomone, bankas be pagrindo bankroto procedūros metu gavo lėšas už parduotą turtą, nes nebuvo įstatymo nustatyta tvarka jam įkeistas ieškovo turtas-įrengimas, priskirtas prie ilgalaikio turto, o ne prie prekių atsargų. Bankui gi buvo įkeistos tik prekės atsargos, ir toks įkeitimo objektas fiksuotas ne tik pačiame lakšte, bet ir registruotas Hipotekos registre. Be to, 2001 10 19 lakšto pakeitimas buvo daromas atsakovui žinant apie bankroto bylos kėlimą, o lakšto registracija 2002 01 17 atlikta jau esant 2001 10 22 iškeltai bankroto bylai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jokių banko neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų dėl vykusių ieškovo turto įkeitimo lakšto sudarymo ir jo turinio ar turto apyrašų keitimų nebuvo iki bankroto bylos iškėlimo, minėti sandoriai nebuvo ginčijami nei iškėlus bankroto bylą, nei dabar. Ieškovas nenurodė konkrečių teisės normų pažeidimų ir juos patvirtinančių įrodymų. Mano, kad bankroto administratorius ieškinį pareiškė ne siekdamas ginti kreditorių interesus, o siekdamas sau materialinės naudos, t.y. siekdamas užsitikrinti lėšas administravimo išlaidoms, kurių skyrimo administratoriui pagrįstumą atsakovas yra apkundęs bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Atsakovo atstovas ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė banko veiksmų neteisėtumo. Banko, kaip kreditoriaus, visi finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti bankroto byloje, įkeisto turto pardavimo tvarka tai pat buvo nustatyta bankroto byloje dalyvaujančių kreditorių, niekas neginčijo atsakovo pirmumo teisės gauti lėšas iš parduoto įkeisto turto. Priešingai, bankas tik patyrė didelių nuostolių, nes įkeistas turtas nebuvo tinkamai saugomas. Ieškovas neginčijo, kad tarp šalių buvo teisiniai įkeitimo santykiai pagal 1998 metų įkeitimo lakštą, o 2001 10 19 buvo atliktas tik šalių pavadinimų pakeitimas ir įkeistų prekių atsargų vertės sumažinimas ir toks įregistravimas Hipotekoje nepažeidė jokių ieškovo ir jo kreditorių teisių. 2001 10 19 prekių atsargų apyrašas buvo tik infomacinio pobūdžio ir neturėjo būti pateiktas notarui tvirtinti prie lakšto pakeitimo įregistravimo, nes bankas nuolat gaudavo iš ieškovo informaciją apie ieškovo turtinę padėtį, t.,y., bendrovės atsargų likučių ataskaitą, nes tokios sąlygos buvo numatytos įkeitimo lakšte. Be to, tik šiam bankui buvo įkeistos bendrovės atsargos, o bendrovė, kaip įkeičiamo turto savininkė, turėjo teisę keisti įkeistų prekių atsargų sudėtį ir formą tik su sąlyga, kad nemažės bendra jų vertė. Kad bankui buvo įkeistas ginčo įrengimas buvo priskirtas prie prekių atsargų, patvirtina tos aplinkybės, jog jau anksčiau nagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-35-1159-03 pagal ieškovės AB SAMPO banko ieškinį atsakovei UAB KĮ „Sėnoja“ dėl nuostolių atlyginimo buvo konstatuota, jog pasterizuotų kumpių plėvelėse gamybos linija buvo nupirkta 1998 m., tačiau nuo 1999 m. nebenaudojama gamyboje (uždarytas mėsos konservų gamybos cechas), iškomplektuota ir saugoma sandėlyje, ir priskirta prie atsargų, kurios ir buvo įkeistos. Tai patvirtino ir liudytojai -buvusi įmonės vyriausioji finansininkė R.K. ir įmonės vadovas V.B..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti neva neteisėtai iš ieškovo gautas pajamas, nurodydamas, jog nebuvo teisėto pagrindo atsirasti teisei, kurios pagrindu buvo patenkintas atsakovo finansinis reikalavimas pardavus bankrutavusios įmonės turtą bankroto procedūros metu. Teismo nuomone, ginčo objektas yra įkeitimo objekto turinys ( LR CK 4.210 str.). Šiuo atveju matyti, kad šalys 1998 m. buvo sudariusios kilnojamojo turto įkeitimo sandorį, kuriuo ieškovas atsakovui įkeitė atitinkamą turto rūšį - prekių atsargas, todėl būtina nustatyta ar pagal 2001 10 19 ieškovo turėto turto apskaitą ginčo daiktas buvo ar galėjo būti priskirtas prie prekių atsargų, nes ieškovas neigia, jog bankui teisėtai atsirado įkeitimo teisė į ginčo turtą nuo 1998 m., kurį realizavus bankroto proceso metu atsakovas, kaip kreditorius, gavo savo reikalavimo patenkinimą be eilės ( LR CK 4.202 str.), nes ginčo turtas turėjo būti naujai įkeistas kaip atskiras kilnojamasis daiktas.
Pirmiausia pažymėtina, kad duomenimis apie ieškovo turto padėtį, kartu ir buhalterinę apskaitą turėtų disponuoti bankroto administratorius ir jis, o ne atsakovas, turi teikti teismui įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius ginčui išspręsti reikšmingus faktus. Tačiau bankroto administratorius paaiškinęs, jog nėra iki galo perėmęs iš buvusio bankroto administratoriaus visų bankrutavusios įmonės dokumentų, ir teigdamas, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo, neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo.
Iš bylos medžiagos bei minėtos pridėtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija savo 2004 10 04 nutartyje konstatavo ( t. 3, b.l. 123-124), jog ginčo turtas - paterizuotų kumpių plėvelėse gamybos linija (toliau Linija) buvo demontuota, o jos atskiros dalys sudėtos į sandėlius maždaug prieš dvejus metus iki bankroto bylos „Argovegui“ iškėlimo, per tą laiką nebuvo tikrinamas Linijos kompleksiškumas, jos techninė būklė ir byloje nebuvo įrodymų, jog administratoriui buvo perduota pilnos komplektacijos Linija, kuri sumontuota gali funkcionuoti. Linija buvo demontuota ir saugoma sandėliuose, negalėjo būti vertinama kaip veikianti, o galėjo būti vertinama kaip jos atskiros komplektuojamosios dalys. Be to, jos buvo saugomos sandėlyje, dalis komplektuojamųjų dalių buvo apkrautos kitais įrengimais, įvairiomis detalėmis, turto savininkas nepatvirtino, jog Linija pilnos komplektacijos ir tinkama naudoti. Šias aplinkybės iš esmės patvirtino ir liudytojai- buvusi įmonės vyriausioji finansininkė R.K. ir buvęs įmonės vadovas V.B., iš esmės paaiškinę, jog Linija buvo įsigyta apie 1997 m. ir naudojama iki 1999 m., tačiau uždarius įmonėje mėsos konservų gamybos cechą buvo demontuota, iškomplektuota ir laikoma sandėliuose, o buhalterinėje apskaitoje atskirai inventorizuota ir buvo priskirta prie atsargų, todėl galėjo būti įtraukta ir į apyrašą turto, pateikiamo prie su atsakovu sudaryto įkeitimo sutartį patvirtinančio lakšto. Teismas nemato pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, nes iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2001 10 22 iškėlus ieškovei bankroto bylą tik naujai 2001 12 17 paskirtajam bankroto administratoriui 2001 12 18 buvo perduotas įmonės turtas ir dokumentai pagal materialinių vertybių perdavimo ir priėmimos aktus ( Priedas prie civilinės bylos). Iš priedo dokumentų matyti, kad tiek ginčo Linija, kuri buvo inventorizuota numeriu 1002306, tiek ir kitos medžiagos ( b.l. 168-169) buvo ilgalaikio turto inventorizaciniame 2001 10 21 apyraše, tačiau priskirtos prie prekių grupės „Pagrindinės priemonės naudotos“ ( priedo b.l. 226), tačiau kitu kodu. Kad ginčo turtas buhalterinės apskaitos tvarka galėjo būti priskirtas prie atsargų, nėra teismui pagrindo abejoti, nes ne tik ginčo Linija, bet ir kitas turtas, esantis 2001 10 19 apyraše (t.1, b.l. 16- bent jau pirmosios 8 turto pozicijos ir kasos aparatas, b.l.l 21) būtent įtrauktas į paminėtų naudotų pagrindinių priemonių apyrašą ( priedo b.l. 226). Ieškovai neįrodė, jog buvo pažeisti galiojusių ar galiojančių teisės normų reikalavimai dėl turto priskyrimo prie atsargų. Iš bylos duomenų matyti, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos galiojusios LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo ir turto inventorizacijos tvarką reglamentuojančios teisės normos. 2001 10 19 turto apyraše nurodyto turto vertė - 2 341 249,86 Lt ( t. 1 , b.l.16-22) atitinka lakšto pakeitime nurodyto įkeisto turto vertę ( t. 1 , b.l.33).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 06 03 nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ ir jo pakeitimais patvirtintos tvarkos 17 punktas nustatė, kad ilgalaikis turtas, atsargos, pinigai ir kitas turtas inventorizuojami atskirai kiekvienoje jo buvimo vietoje ir pas kiekvieną už turto saugojimą atsakingą asmenį, 25 punktas ir 55 punkto 2 dalis - kad netinkamas naudoti ilgalaikis materialusis turtas ( kartu ir turtas, skirtas parduoti) įrašomas į atskirą inventorinį aprašą, nurodomi objektų pavadinimai, inventoriaus numeriai, vertė, nusidėvėjimo laipsnis, netinkamumo priežastis, 66 punktas,- kad galutinį sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą priima administracijos vadovas arba savininkas. Teismui nėra pagrindo abejoti, kad ginčo turtas, kaip įsigytas 1997 04 15 (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos t. 2, b.l. 109) ir nebenaudojamas įmonės ilgalaikis turtas, 2001 10 19 apyrašo sudarymo metu galėjo būti priskirtas prie atsargų. Tai neprieštaravo tuo metu galiojusioms teisės normoms ir dabar galiojančioms ilgalaikio turto nurašymą reglamentuojančioms teisės normoms, o šiuo atveju - 12- ojo Verslo apskaitos standarto 76, 78 punktų nuostatoms bei 9-ojo Verslo apskaitos standarto nuostatoms.
Esant tokioms aplinkybėms ieškinį tenkinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 178 str., 185 str.), nes ieškovas neįrodė, kad atsakovui nebuvo atsiradusi įkeitimo teisė į pasterizuotų kumpelių plėvelėse gamybos liniją pagal 1998 06 30 kilnojamojo turto įkeitimo lakštą ir 2001 10 19 prekių atsargų apyrašą prie įkeitimo lakšto pakeitimo. Duomenų pakeitimas 2001 10 19 lakšto pakeitime nepažeidė kitų ieškovo kreditorių reikalavimų, nes iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui bankroto byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ( kartu ir ginčo turtui), o šalių pavadinimų pasikeitimas ir įkeitimu užtikrintos prievolės dydžio sumažėjimas atitiko faktinę padėtį.
Kadangi ieškinys atmestinas, tai iš ieškovo atsakovui priteistinos advokato atstovavimo išlaidos. Atsižvelgus į bylos kategoriją ir apimtį, nagrinėjimo laiką ir advokato atliktų paslaugų pobūdį ( procesinių dokumentų rašymas, įrodymų rinkimas ir atstovavimas posėdžiuose) darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti 4000 Lt ( LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios AB „Argovegas“ 4000 Lt advokato teisinių paslaugų išlaidų atsakovui AB SAMPO bankui.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.