Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-07-05 · Baudžiamoji byla Nr. T-51-255/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-05
Bylos Nr.
T-51-255/2016
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00944-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Kategorijos
Byla Nr. T-51-255/2016
Proceso Nr. 1-85-1-00944-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15; 2.5.16; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. liepos 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės pavaduotojos, pavaduojančios Tarnybos direktorę, D. J. teikimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. N1-57-255/2016 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, L. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies 4 punktu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskiriant L. K. galutinę bausmę – devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant nuteistąjį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti Ž. K., M. K. ir S. G..

Šiame nuosprendyje liko neišspręstas nuteistajam L. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas.

Klaipėdos apygardos teisme 2016 m. gegužės 11 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam L. K. priteisimo. Teikime nurodoma, kad pažyma už suteiktą antrinę teisinę pagalbą teismui buvo pateikta laiku bei tinkamu būdu, tačiau antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimas nuosprendžiu išspręstas nebuvo ir todėl prašo priteisti iš kaltinamojo L. K. 98,43 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmetamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016-02-01 buvo pateikęs pažymą Nr. NTP-71233, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam L. K., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 98,43 Eur. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dalyvavo kaltinamojo gynėjas advokatas J. A..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 p. (kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją). Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju L. K. gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo būtinas, todėl priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidų nėra pagrindo.

Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia ir į nuteistojo L. K. turtinę padėtį bei kitas su tuo susijusias aplinkybes (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kadangi L. K. yra nedirbantis, pajamų ir turto neturi, todėl vadovaujantis ir šiuo pagrindu iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Įvertinus nurodytas aplinkybes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikime suformuluotas prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 361 straipsniu, 362 straipsniu 364 straipsniu,

nutarė:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės pavaduotojos, pavaduojančios Tarnybos direktorę, D. J. teikimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. N1-57-255/2016 atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teisėja Regina Bertašienė