Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. O. (A. O. ), jo atstovei advokatei S. B. , 2011-01-24 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. O. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir institucijai, priėmusiai nutarimą byloje - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatui dėl 2010-06-16 nutarimo Nr. 90N-261323-10 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-12-13 nutartimi teisme priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. O. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio viršininko R. M. (toliau – ir Institucija) 2010-06-16 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 90N-261323-10, kurioje jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį – 75 Lt bauda, panaikinimo (b.l. 32).

Skundu A. O. nesutinka padaręs pažeidimą. Teigia, kad Institucija nesurinko visų byloje aktualių įrodymų, priėmė nepagrįstą sprendimą. Paaiškina, kad ginčo vietoje yra trys šviesoforai, kurie reguliuoja eismą, į tai Institucija neatsižvelgė, įvykio schemos nesudarė, vaizdo (filmavimo) medžiaga nesirėmė. Nurodo į Kelių eismo taisyklių 171. ir 172. punktų nuostatas, reglamentuojančias važiavimą per sankryžas (b.l. 3-4).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką institucijai pranešta tinkamai, byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu A. O. ir jo atstovė skundą palaiko ir prašo tenkinti iš esmės skunde išdėstytų motyvų ir aplinkybių pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis teisės pažeidimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Įrodymai nustatomi: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybės asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad A. O. 2010-06-10 06.19 val., Neringos m., Smiltynės pl.12, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nesustodamas prieš kelio ženklą „Muitinė“, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 1 priedo 320 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje (b.l. 6, 7, 8).

Institucija 2010-06-16 nutarimu A. O. už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 75 Lt baudą (b.l. 10). Skirdama administracinę nuobaudą, Institucija A. O. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė, jam skirta administracinė nuobauda, atitinka sankcijos už padarytą pažeidimą ribas (ATPK 30² straipsnis).

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. KET 1 priede Nr. 320 nurodytas kelio ženklas „Muitinė“, paaiškinant, jog draudžiama važiuoti nesustojus prieš ženklą; toliau važiuoti – tik pareigūnui leidus. Pažymėtina, kad: iš Lietuvos Respublikos išvykstančias transporto priemones į Pasienio kontrolės posto (toliau – ir PKP) teritoriją įleidžia muitinės pareigūnas, įjungdamas žalią šviesoforo signalą ir pakeldamas pakeliamąjį užtvarą, transporto priemonei įvažiavus į PKP, muitinės pareigūnas įjungia raudoną šviesoforo signalą ir nuleidžia pakeliamąjį užtvarą; raudonas šviesoforo signalas gali būti neįjungiamas ir užtvaras nenuleidžiamas, jei nėra poreikio riboti patenkančių į PKP teritoriją transporto priemonių skaičiaus; transporto priemonės vairuotojas, vadovaudamasis kelio ženklais ir kelio ženklinimu pasirenka vieną iš dviejų eismo juostų, esančių patikrinimo juostoje (žr. 2008-03-04 VSAT prie LR VRM vado įsakymu Nr. 4-222/1B-156/3-20 patvirtintų Nidos kelio pasienio kontrolės punkto darbo nuostatų ir teritorijos schemos 18 punktą).

Liudytoju byloje apklausto R. A. parodymai vertintini kaip objektyvūs ir patikimi, ginčo pažeidimo faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys. Nustatyta, kad šis liudytojas yra Institucijos pareigūnas, kuris vykdydamas tarnybą vizualiai ir tiesiogiai matė A. O. važiavimą į Nidos pasienio kontrolės postą. Tai, jog šis liudytojas yra vienas iš pareigūnai, mačiusį ginčo pažeidimą, nėra pagrindas šio liudytojo parodymų laikyti nepatikimais, neteisingais ar pan. Be to, vien dėl savo užimamų pareigų policijos pareigūnai nėra laikomi šališkais, suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima (žr. Lietuvos vyriausiojo administracini teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-512/2007).

A. O. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 6), pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 7, 8), kitais bylos duomenimis. Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, protokolą surašę ir nutarimą priėmę pareigūnai tokią teisę turėjo (ATPK 259¹ straipsnio 2 dalis, 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Institucija išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir paskyrė nuobaudą pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalies ir 30² straipsnio 1 dalies taisykles (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Iš A. O. ir jo atstovės teismo posėlio metu pateiktų argumentų matyti, kad jis iš esmės nesutinka padaręs pažeidimą, teigdamas, jog pažeidimas Institucijos neįrodytas, jog dėl pažeidimo jis nekaltas. Atsižvelgiant į tai, jog A. O. pažeidimas įrodytas, minėti jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti jokiais objektyviais faktiniais duomenimis, kurie paneigtų Institucijos nustatytas pažeidimo aplinkybes ir (ar) sudarytų pagrindą abejoti pareigūnų, užfiksavusių pažeidimą, parodymų teisingumu ir (ar) jų kompetencija, ir pan. Be to, skunde nurodytos KET 171 ir 172 punktų nuostatos (171 p. - Vairuotojas privalo vadovautis reguliuotojo signalais ir nurodymais net ir tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforo signalams, kelio ženklams ir ženklinimo linijoms. 172 p. - Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais) reglamentuoja važiavimą per sankryžas, taigi akivaizdu, jog ginčo situacijoje jos neaktualios, nes kelias į ginčo PKP teritoriją nėra sankryža („Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, leidžiančios eismui judėti nuo vieno kelio prie kito.“ žr. Kelių eismo taisyklių 3 punktas).

Vertinant bylos faktinių duomenų visumą, nurodytus teisinius aspektus, konstatuotina, kad A. O. pažeidimą padarė tyčia, t.y. suprato, kad vairuodamas automobilį įvažiuoja į pasienio kontrolės posto teritoriją privalomai nesustodamas prieš kelio ženklą Nr. 320 „Muitinė“, numatė tokio veikimo galimas pasekmes ir sąmoningai leido joms kilti. Tai, jog pažeidimu nekilo jokių žalingų pasekmių, nebuvo sugadintas kitų asmenų turtas ir (ar) sužalota žmonių sveikata ir pan., nėra pagrindas tiriamo pažeidimo kvalifikuoti kitaip nei tai atliko Institucija, ir (ar) paminėtas aplinkybes laikyti pagrindu skundžiamam nutarimui panaikinti.

Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos tikslas - tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas prevencinėmis priemonėmis užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu ar išlaikymu.

Vertinant A. O. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad jis administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai, kadangi jo veikoje yra ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta sudėtis, nes jis pažeidė KET reikalavimus, numatytus 1 priedo 320 punkte.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms Institucijos skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio viršininko R. M. 2010-06-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 90N-261323-10 palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. O. skundo nepatenkinti.

Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.