- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-13
- Bylos Nr.
- 1S-1354-290/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- T. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. gegužės 27 d. nutarimo netaikyti nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad T. P., gimęs 1979-08-15, nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008-06-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 2 d., 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 253 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d. - laisvės atėmimu 11 metų.
Bausmės pradžia 2007-06-19, bausmės pabaiga 2018-16-19.
Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 27 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2014-05-22).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014-05-27 nutarimu priėmė sprendimą nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d. netaikyti.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. P. skundu Kauno apygardos teismui prašo panaikinti šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-07-09 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, jog tiek teismo nutartis, tiek Komisijos nutarimas yra neteisėti, nepagrįsti, priimti netinkamai taikant BVK nuostatas, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą ir kitus teisės aktus, bei Europos žmogaus teisių teismo formuojamą praktiką. Teismas pakartojo Komisijos nurodytas aplinkybes, kuri ignoravo, kad jis nuteistas pirmą kartą. Nuteistasis nurodė, jog skunde aiškiai išdėstė, kaip Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iajame sektoriuje administracija skirdama nuobaudas viršija savo įgaliojimus. Vien todėl, kad norėjo baigti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pradėtus mokslus t.y. pirmenybę skyrė mokyklos baigimui, jam buvo skirta nuobauda. Buvo pažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 4 str. 2 d., nes niekas negali būti verčiamas dirbti. Taip pat pažeistos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“. Teisingumo ministro įsakymo „Dėl pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 130 p. nurodo, kad nuteistuosius būtina aprūpinti naudingu darbu, ar kita veikla, kad jie būtų užimti visą dieną. Nei teismas, nei komisija nepastebi, ignoruoja įsakymus, rekomendacijas, konvencijas.
Be to jis skunde nurodė, kad bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi (BVK 143 str. 10 d.), paskutinę nuobaudą buvo gavęs prieš 5 metus. Už gerą elgesį, mokymąsi, darbą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo 6 kartus skatintas, baigė vidurinę mokyklą, įgijo kompiuterio operatoriaus, baldų apmušėjo specialybes, šiuo metu siekia įgyti odinės galanterijos taisytojo specialybę. Socialinius ryšius palaiko su mama, seserimi ir žmona. Teismo ieškinį dengia, būdamas laisvėje greičiau atlygintų žalą, įsidarbins vairuotoju ekspeditoriumi, gyvens pas žmoną. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta. Pagal „Oasys“ metodiką pakartotinių nusikalstamą riziką didinančių veiksnių nenustatyta, nustatyti mažinantys veiksniai (vertinimo rezultatas 13 balų). Vilniaus probacijos tarnyba, nurodė, jog patikrinus namą, kuriame gyventų nuteistasis yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą.
Skundo autorius teigia, kad jis nėra nusikaltėlis ar recidyvistas, nusikaltimą padarė anksčiau būdamas neteistas. BVK 158 str. yra baigtinis sąrašas, kada netaikomas lygtinis paleidimas ir niekas negali šio straipsnio aiškinti plečiamai. Iš šio straipsnio matyti, kad įstatymas nedraudžia asmenims padariusiems sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nei recidyvistam taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde cituoja Kauno apygardos teismo nutartį byloje Nr. 1S-505/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje 1S-673-209/2012, 1S-210-468/2011.
Skunde nuteistasis taip pat nurodė, kad nėra analizuojama kas slypi už noro griežtai nubausti nusikaltėlį, jį ilgam izoliuoti, nes įsivaizduojama, tai kaip savo saugumo garantiją, nors toks saugumas yra tik tariamas, laikinas. Po 5 ar 10 metų grįžęs žmogus iš pataisos įstaigos bus daug pavojingesnis, nes įkalinimas turi žalingą poveikį. Pozityvus poveikis galimas laisvėje, tam sukurtas Probacijos įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. P. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
BVK 157 str. nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios nuomonės laikėsi tiek Komisija priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras, atsiliepime pritaręs Komisijos nutarimui.
Apylinkės teismas, spręsdamas T. P. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, paskirtos bausmės dydį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos jo skunde, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu už pavyzdingą elgesį šešis kartus buvo skatintas, baigė vidurinę mokyklą, įgijo kompiuterių operatoriaus ir baldų apmušėjo specialybes, siekia įgyti odinės galanterijos taisytojo specialybę, rodo, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš bylos medžiagos matyti, kad T. P. bausmę atlieka už nusikalstamas veikas numatytas BK 260 str. 1 d., 260 str. 1 d. 260 str. 2 d., 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 253 str. 1 d. T. P. padaryti nusikaltimai yra sunkūs ir labai sunkūs, susiję su neteisėtu disponavimu dideliu ir labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, šios veikos pasižymi itin dideliu pavojingumu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat nesugebėjo laikytis nustatytų elgesio taisyklių, todėl du kartus buvo baustas drausmine tvarka, nors nuobaudos, kaip teisingai nurodo nuteistasis negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo metu nesistengė elgtis nepriekaištingai.
Nuteistasis skunde vadovaujasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 4 straipsnio 2 dalimi ir teigia, jog darbas negali būti priverstinis, o nuobauda jam buvo skirta todėl, kad nedirbo. Apygardos teismas pažymi, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 4 straipsnio 3 dalyje išaiškinama, koks darbas nelaikomas priverstiniu ar privalomu. Šio straipsnio trečiosios dalies „a“ punkte numatyta, kad tai toks darbas, „kurį paprastai reikalaujama atlikti kalinimo metu“, ir darbas „lygtinio atleidimo nuo tokio kalinimo laikotarpiu“. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1995-01-24 išvadoje „Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsnių ir jos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškino, kad pagal Konstitucijos 48 straipsnio penktosios dalies nuostatą „priverčiamuoju darbu nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas“. Kiekviena kriminalinė bausmė, numatyta Baudžiamajame kodekse, gali turėti tokį elementą, kaip nuteistojo pareigą dirbti. Konvencijoje suformuluota taisyklė leidžia numatyti pareigą dirbti tik asmeniui, iš kurio atimta laisvė arba kuris lygtinai atleistas nuo kalinimo. Todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog nuteistasis atvykęs į pataisos įstaigą atsisakė dirbti administracijos pasiūlytą apmokamą darbą (šiuo metu nedirba), tokiu būdu prarasdamas galimybę užsidirbti lėšų ir padengti skolą (iš 2932,09 Lt atlygino tik 75,74 Lt), tai rodo jo nenorą vykdyti finansinius įsipareigojimus.
Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą atlikti bausmės dalį, tačiau jo neatliktos bausmės dalis – 4 metai 27 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2014-05-22) dar labai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 11 metų). Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamame skunde nuteistasis iš esmės dėsto tas pačias aplinkybes ir nurodo tuos pačius duomenis, kurie jau buvo nurodyti ankstesniame jo skunde Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Naujų aplinkybių ar duomenų, kurie nebūtų žinomi ir aptarti skundžiamoje nutartyje bei verstų pagrįstai abejoti apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumu, nuteistasis nepateikė. Pažymėtina, kad šeimos bei gyvenamosios vietos turėjimas, nuteistojo planai įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini), nesudaro besąlyginio pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos T. P. atžvilgiu, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, ir pagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo T. P. skundą dėl Komisijos 2014 m. gegužės 27 d. nutarimo. Teismui netvirtinus Komisijos nutarimo, nei Lietuvos įstatymai, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nepažeisti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartis yra tinkamai argumentuota, teisinga, teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas
nutarė:
nuteistojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.