Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

kaltinamajam E. K., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui nuotoliniu būdu per Zoom programą,

kaltinamajai J. Š., jos gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei nuotoliniu būdu per Zoom programą,

kaltinamajam V. R. (V. R.) nuotoliniu vaizdo konferenciniu būdu iš Pravieniškių pataisos namų 1-osios kolonijos, jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį,

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, profesinio išsilavinimo, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista: 1) 2015-04-16 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 50 MGL (1883 Eur) bauda; 2) 2015-10-16 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 3, 9 dalis laisvės apribojimu 10 mėnesių ir 50 MGL (1883 Eur) bauda, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį,

V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-11-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams; 2) 2010-04-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; 3) 2011-08-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011-11-22 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, laisvės atėmimu 7 mėnesiams 15 dienų; 4) 2012-07-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012-11-16 nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 5) 2013-10-15 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, laisvės atėmimu 4 metams 2 mėnesiams; 6) 2015-04-16 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 2 metams; 7) 2018-12-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; 8) 2019-03-13 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 198-1 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų ir kurie atskleidžia nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir leidžia spręsti kaltinamųjų E. K., V. R., J. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą, visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji E. K., V. R., J. Š. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

BK 225 straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento. Neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir t. t.). (kasacinė nutartis Nr. 2K-390/2014). Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Papirkimo (BK 227 straipsnis) sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta: 1) pasiūlius duoti kyšį; 2) pažadėjus (susitarus) duoti kyšį; 3) davus kyšį. Dėl to asmens veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ne tik tada, kai kaltininkas realiai duoda kyšį, bet ir tada, kai tik pasiūlo ar pažada jį duoti. Pasiūlymas ar pažadas duoti kyšį paprastai pasireiškia nurodant valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui ar tarpininkui konkretų kyšio dydį, jo perdavimo būdą, laiką ir pan. Kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Neteisėtas neveikimas kyšininkavimo atveju teismų praktikoje suprantamas kaip sąmoningas susilaikymas nuo veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo privalo atlikti vykdydamas įgaliojimus, o neteisėtas veikimas – kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir pan.). Inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai neviršytų šio asmens tarnybinių galimybių ribų, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-390/2014, 2K-566/2014 ir kt.). Sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2014, 2K-540/2013, 2K-276-693/2018)

Kaip jau minėta anksčiau, kaltinamieji E. K., V. R., J. Š. visiškai pripažino savo kaltę atitinkamai dėl kyšininkavimo (BK 225 straipsnio 2 dalis), papirkimo (BK 227 straipsnio 2 dalis) ir padėjimo papirkti (BK 24 straipsnio 6 dalis ir 227 straipsnio 2 dalis).

Be pačių kaltinamųjų E. K., V. R., J. Š. prisipažinimo jų kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti anksčiau nurodyti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog kaltinamoji J. Š., bendraudama telefonu su kaltinamuoju V. R., aptaria ir susitaria papirkimo nusikalstamos veikos detales, t. y. V. R. nurodo J. Š. atvažiavusiam žmogui perduoti 90 Eur ir vieną telefoną, kuris bus įvyniotas į izoliaciją, o iš 2019 m. rugsėjo 24 d. vykusio J. Š. ir V. R. pokalbio matyti, kad V. R. J. Š. nurodė, kad „šiandien atvažiuos“ ir ji turės tam žmogui perduoti ir pinigus, iš J. Š. ir I. A. pokalbio matyti, jog asmuo, kuris „neša“, yra įvardijamas E.; kratos, atliktos Š. tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso 1 aukšte esančioje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuoti duomenys, kad minėtoje kameroje rasti du mobiliojo ryšio telefonai, tarp jų ir telefonas „L8STAR“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), bei dvi SIM kortelės.

Teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, jog V. R. susitarė su valstybės tarnautoju – Š. tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistu E. K. dėl kyšio (90 Eur) pastarajam perdavimo, padedant V. R. motinai – kaltinamajai J. Š., ir šį kyšį E. K. perdavė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padedant J. Š., už neteisėtą E. K. veikimą vykdant įgaliojimus – mobiliojo ryšio telefono įnešimą ir perdavimą V. R., kuris atliko laisvės atėmimo bausmę Š. tardymo izoliatoriuje. Kartu teismas pažymi, jog kaltinamajame akte kaltinamajai J. Š. ir kaltinamajam V. R. pareikštuose kaltinimuose yra padarytos akivaizdžios techninės klaidos, jog J. Š. 90 Eur ir telefoną E. K. perdavė 2020 m. sausio 24 d., adresu: (duomenys neskelbtini), nors iš byloje esančių aplinkybių, duomenų apie J. Š. gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 109) bei E. K. pateikto kaltinimo akivaizdu, jog turėjo būti nurodyta kita pinigų ir telefono perdavimo data ir vieta, t. y. 2019 m. sausio 24 d., (duomenys neskelbtini), todėl šios techninės klaidos, kurios nekeičia kaltinimo esmės ir neriboja kaltinamųjų teisės į gynybą, ištaisytinos, nurodant, jog J. Š. telefoną ir 90 Eur E. K. perdavė 2019 m. sausio 24 d., adresu: (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyti kaltinamųjų E. K., V. R., J. Š. padarytų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir padarytų nusikaltimų subjektyviąją pusę, kuri pasireiškė kaltinamųjų tiesiogine tyčia. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis E. K. suprato, jog būdamas valstybės tarnautoju susitarė ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, kaltinamasis V. R. suprato, jog susitarė papirkti ir padedant J. Š. papirko valstybės tarnautoją E. K. už pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o kaltinamoji J. Š. suprato, kad padeda V. R. papirkti valstybės tarnautoją už pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Teismas sprendžia, jog akivaizdu, kad kaltinamasis E. K., būdamas valstybės tarnautoju, žinodamas, jog privalo kontroliuoti, kad Š. tardymo izoliatoriuje laikomi suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ir draudimų, operatyviai reaguoti į pastebėtus pažeidimus ir apie tai pranešti Š. tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros vyriausiajam specialistui arba jo pavaduotojui, kaltinamieji V. R. ir J. Š., žinodami ir suvokdami, jog E. K. yra valstybės tarnautojas, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistieji negali turėti mobiliojo ryšio telefonų, kaltinamieji E. K., V. R., J. Š., būdami normalaus protinio išsivystymo, suaugę žmonės, suvokė pavojingą sąmoningai ir kryptingai daromos savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimo atitinkamai kaltinamiesiems E. K., V. R., J. Š. inkriminuotose veikose.

Kaltinamieji E. K., V. R., J. Š. visiškai pripažino savo kaltę, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, todėl teismas tai pripažįsta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis V. R. inkriminuojamą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), o tai teismas laiko jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamųjų E. K. ir J. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas vadovaujasi BK 54 straipsniu, kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininkų asmenybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamiesiems skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę ir skirtas bausmei individualizuoti, kadangi bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, tai yra ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką.

Vertindamas kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kaltinamasis E. K. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 225 straipsnio 2 dalis), kaltinamoji J. Š. padėjo padaryti vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 24 straipsnio 6 dalis ir 227 straipsnio 2 dalis), kaltinamasis V. R. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (11 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 2 dalis).

Vertindamas kaltinamųjų asmenybes, teismas atsižvelgia į jų pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius juos iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų padarymo metu ir po to.

Kaltinamasis V. R. anksčiau teistas net 11 kartų, teistumas neišnykęs, inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę bei jo atžvilgiu vyksta kitas baudžiamasis procesas, bylos duomenys patvirtina, kad buvo teistas ir užsienio valstybėse (3 t., b. l. 70–93), niekur nedirbantis (3 t., b. l. 68), visa tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę ir rodo jo nenorą laikytis įstatymų, susiformavusias antivisuomenines nuostatas.

Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo V. R. padaryto nusikaltimo pavojingumui, buvimą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam V. R. už tyčinio apysunkio nusikaltimo (BK 227 straipsnio 2 dalis) padarymą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis. Kadangi kaltinamasis V. R. savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. R. 2019 m. kovo 13 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 3 metams, be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. R. paskirta bausmė buvo subendrinta su bausme, paskirta pagal 2018 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, ir V. R. buvo paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 metams 4 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad V. R. nagrinėjamu atveju jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė dar iki Panevėžio apylinkės teismui priimant 2019 m. kovo 13 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu V. R. paskirta bausmė subendrinama dalinio sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu V. R. paskirta bausme. Įvertinus jau minėtas V. R. bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybės, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti, prie Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu V. R. paskirtos bausmės pridedant dalį – 4 mėnesius šiuo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitoma bausmė, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendį. Taip pat teismas pažymi, jog šioje byloje nėra pagrindo tenkinti kaltinamojo V. R. ir jo gynėjo prašymo į V. R. paskirtos bausmės laiką papildomai įskaityti jo užsienyje suėmime išbūto laiko, kadangi šioje byloje V. R. nebuvo suimtas, suėmimas buvo taikomas kitoje byloje, prašant užsienio valstybės V. R. perduoti Lietuvai pagal Europos arešto orderį (LITEKO duomenys).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. R. anksčiau yra daug kartų teistas, šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, jo atžvilgiu vyksta kitas baudžiamasis procesas, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Skirdamas bausmę kaltinamajai J. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad ji anksčiau teista 2 kartus, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 110, 111–113), tai rodo, kad ji yra linkusi pažeisti įstatymų reikalavimus, nepaisyti visuomenės elgesio taisyklių, anksčiau taikytos švelnesnės bausmės (bauda, laisvės apribojimas) kaltinamajai teigiamos įtakos nepadarė, ji savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad J. Š. nusikalto būdama senyvo amžiaus, yra pensininkė, išsiskyrusi (2 t., b. l. 109). Įvertinęs nurodytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamosios J. Š. padaryto nusikaltimo pavojingumui, buvimą, jos asmenybę apibūdinančius duomenis, į tai, kad nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajai J. Š. už padėjimą įvykdyti tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 24 straipsnio 6 dalis ir 227 straipsnio 2 dalis) laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis.

Kadangi kaltinamoji J. Š. savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajai paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažinama vienu trečdaliu

Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas, kaip bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas.

Anksčiau nurodytos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės, teismo įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamosios J. Š. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo nuomone, nors kaltinamoji J. Š. naują nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdama teista, esant neišnykusiam teistumui, atsižvelgiant į tai, kad J. Š. yra senyvo amžiaus, pensininkė, prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis – padėjėja, kaltinamajai atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ji bus pakankamai nubausta ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, kaltinamajai J. Š. taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir jai paskirtos bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, paskiriant įpareigojimą, numatytą BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte, t. y. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. K., atsižvelgia į tai, kad jis yra neteistas, yra buvęs baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 71, 72–73), dirbantis (2 t., b. l. 82–84), tai rodo, kad kaltinamasis E. K. nėra linkęs nusikalsti, pažeidinėti įstatymus, jo padaryta nusikalstama veika šiuo atveju laikytina daugiau atsitiktinio pobūdžio, be to, įvertintina ir tai, kad priimto kyšio dydis šiuo atveju yra nedidelis – 90 Eur. Taigi, įvertinęs nurodytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo E. K. padaryto nusikaltimo pavojingumui, buvimą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam E. K. už tyčinio sunkaus nusikaltimo (BK 225 straipsnio 2 dalis) padarymą baudą, artimą tokios bausmės minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Kadangi kaltinamasis E. K. savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažinama vienu trečdaliu

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, kaltinamajam E. K. į skiriamą bausmę įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. sausio 30 d., t. y. dvi paros (2 t., b. l. 31–32, 47), kurios, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prilyginamos 4 MGL dydžio baudai.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. K. priėmė 90 Eur dydžio kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, todėl teismas šią pinigų sumą pripažįsta konfiskuotinu turtu, kuris yra tiesioginis E. K. nusikalstamos veikos rezultatas. Pažymėtina, kad kaltinamasis E. K. nurodė, kad gautus pinigus jau yra išleidęs. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo E. K. išieškotina konfiskuotino turto vertė – 90 Eur pinigų suma.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam E. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 180 Eur, iš pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajai J. Š. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 144 Eur, iš pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam V. R. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 207 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamiesiems E. K., J. Š., V. R. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teisminio proceso meto valstybė patyrė atitinkamai 180 Eur, 144 Eur ir 207 Eur dydžio išlaidas, į tai, kad byloje nėra duomenų apie sunkią kaltinamųjų turtinę padėtį, valstybės išlaidos už kaltinamiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš kaltinamųjų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefonas „GTStar“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini); SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefonas „L8STAR“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini); SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurie supakuoti į plastikinį maišelį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiųsti kartu su byla, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti 180 MGL (9000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę bausmę – 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į E. K. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. sausio 30 d., dvi sulaikymo paras prilyginant 4 MGL (200 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalimis, išieškoti iš E. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 90 Eur (devyniasdešimt eurų).

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. K. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį ir jai paskirti laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Š. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant J. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis, J. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. Š. išaiškinti, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą. Sąskaitos Nr.: (duomenys neskelbtini) („Luminor“ bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir V. R. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į V. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. gruodžio 3 d.

Iš E. K. valstybės naudai priteisti 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Iš J. Š. valstybės naudai priteisti 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) už jai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Iš V. R. valstybės naudai priteisti 207 (du šimtus septynis eurus) Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefoną „GTStar“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini); SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „L8STAR“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini); SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurie supakuoti į plastikinį maišelį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiųsti kartu su byla, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam V. R. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.