Kauno apygardos teismo nutartis

2025-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-1049/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-23
Bylos Nr.
1A-270-1049/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49494-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vaida Baumilė, Arūnas Paštuolis, Audrius Meilutis
Nuteistasis
O. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-1049/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49494-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 2.4.6.1.
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo O. D. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį (2023 m. gruodžio 24 d. veika) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2023 m. gruodžio 24 d. veika) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. gruodžio 24 d. veika) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. sausio 26 d. veika) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. sausio 26 d. veika) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 10 d. veika) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. veika) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. birželio 3 d. veika) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. gruodžio 24 d. veikos), subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir O. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje (2024 m. sausio 26 d. veikos), subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir O. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, O. D. paskirtos apėmimo būdu subendrintos bausmės tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis už kitas atskiras nusikalstamas veikas, subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės (pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį apėmimo būdu subendrintos) bausmės pridedant dalį švelnesnių, ir O. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. D. paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesnei šiuo nuosprendžiu paskirtai bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir O. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityta O. D. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį visiškai ar iš dalies atlikta bausmė bei jame nurodyti įskaitytini laikotarpiai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas O. D. suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2025 m. vasario 27 d.

Pripažinta, kad O. D. nusikaltimus padarė būdama recidyvistė.

O. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

UAB „G.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir civilinės ieškovės naudai iš O. D. priteista 148,45 (vienas šimtas keturiasdešimt aštuoni eurai 45 centai) eurai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir nukentėjusiojo naudai iš O. D. priteista 1 500,00 (vienas tūkstantis penki šimtai) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo S. T. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir nukentėjusiojo naudai iš O. D. priteista 800,00 (aštuoni šimtai) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo J. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir nukentėjusiojo naudai iš O. D. priteista 830,00 (aštuoni šimtai trisdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. O. D. nuteista:

1.1. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. gruodžio 24 d., laikotarpiu nuo 13.20 val. iki 15.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Kaune, ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – D. L. vardu išduotą AB „SEB“ banko kortelę Nr. 516744*********3870, ir tikrus jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – kortelei suteiktą PIN kodą.

1.2. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – D. L. vardu išduotą AB „SEB“ banko kortelę Nr. 516744*********3870 įdėjo į „SEB“ bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą, tokiu būdu save melagingai pristatydama D. L., neteisėtai atliko finansines operacijas – iš D. L. banko kortelės sąskaitos išgrynino pinigus: 2023 m. gruodžio 24 d. 15.05 val. – 1 000,00 eurų, 2023 m. gruodžio 24 d. 15.06 val. – 400,00 eurų, 2023 m. gruodžio 24 d. 15.06 val. – 100,00 eurų, tokiu būdu suklaidindama informacinę sistemą taip pat ir banką, apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam D. L. priklausantį turtą – 1 500,00 eurų.

1.3. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. sausio 26 d. apie 20 val. 30 min., būdama prie „SEB“ banko bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), stebėdama bankomate finansines operacijas – piniginių lėšų išgryninimą atliekantį S. T., iš pastarojo rankos ištraukdama 800,00 eurų, atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajam S. T. priklausantį turtą, padarydama 800,00 eurų turtinę žalą.

1.4. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. sausio 26 d. apie 20 val. 30 min., būdama prie „SEB“ banko bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), stebėdama bankomate finansines operacijas – piniginių lėšų išgryninimą atliekantį S. T., iš pastarojo rankos ištraukdama J. V. T. išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę Nr. 516793******9467, tokiu būdu ją neteisėtai įgijo ir laikė laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 26 d. 20 val. 30 min. iki 2024 m. sausio 27 d. 10 val. 20 min.

1.5. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. gegužės 10 d. apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo J. B. dėvimų marškinių priekinės kišenės ištraukė 830,00 eurų grynųjų pinigų ir iš įvykio vietos pabėgo, tokiais veiksmais atvirai pagrobė svetimą turtą, padarydama J. B. 830,00 eurų turtinę žalą.

1.6. pagal BK 178 straipsnio 2dalį už tai, kad 2024 m. gegužės 30 d. apie 15 val. 40 min., būdama UAB „G.“ parduotuvėje „V.“, esančioje (duomenys neskelbtini), matant parduotuvės darbuotojai – kasininkei-pardavėjai R. N., nuo lentynos paimdama 1 butelį viskio „Jack Daniels“ 0,7 l talpos, 21,99 eurų vertės, 1 butelį viskio „Arbellot VSOP Cognac“, 0,7 l talpos, 29,99 eurų vertės, 1 butelį viskio „Hennessy VS Cognac“, 0,7 l talpos, 36,49 eurų vertės, prekes laikydama rankose, parduotuvės darbuotojai žodžiu liepiant prekes padėti, pasišalino iš parduotuvės, už prekes nesumokėjusi, tokiu būdu atvirai pagrobė UAB „G.“ priklausantį 88,47 eurų vertės turtą, padarydama 88,47 eurų turtinę žalą.

1.7. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. birželio 3 d. apie 11 val. 29 min., būdama UAB „G.“, parduotuvėje „V.“, esančioje (duomenys neskelbtini), matant parduotuvės darbuotojai – kasininkei - pardavėjai R. N., nuo lentynos paimdama 1 butelį viskio „Jack Daniels“, 1 l talpos, 29,99 eurų vertės, 1 butelį viskio „Albellot VSOP Cognac“, 0,7 l talpos, 29,99 eurų vertės, prekes laikydama rankose, ketino pasišalinti iš parduotuvės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes ją sulaikius kasininkei - pardavėjai R. N., ji numetė pasikėsintas pavogti prekes ant grindų, jas sudaužydama ir pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pasikėsino atvirai pagrobti UAB „G.“ priklausantį 59,98 eurų vertės turtą, padarydama 59,98 eurų vertės žalą.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, spręsdami bausmės skyrimo nuteistajai O. D. klausimą, atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, šešis apysunkius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia. O. D. anksčiau bausta administracine tvarka, teista dėl analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo. Ji yra nedirbanti, netekėjusi, vaikų neturi, nėra jokių duomenų apie jos palaikomus socialinius ryšius, kurie galėtų veikti kaip apsauginis veiksnys nuo tolesnio jos nusikalstamumo. Iki jai paskirto suėmimo vartojo narkotines medžiagas, turėjo priklausomybę, kurią šiuo metu gydosi. Taip pat atsižvelgta į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdama recidyviste. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, O. D. už jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą skirtos griežčiausios rūšies bausmės, kurios numatytos baudžiamajame įstatyme, tačiau jų dydžiai nustatyti artimi minimaliems sankcijoje numatytiems dydžiams.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai

3. Nuteistoji O. D. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę. Nuteistoji nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ji prisipažino kalta, gailisi ir vadovavosi BK 64¹ straipsniu, tačiau paskirdamas galutinę 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, teisingai nepaskaičiavo bausmių.

Atsiliepimas

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Donatas Jačiauskas atsiliepime į nuteistosios O. D. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajai O. D. bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atsižvelgė į visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes - tiek į nuteistosios asmenybę, tiek ir į jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus bei tikslus ir jas objektyviai įvertino.

4.2. O. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Kadangi O. D. minėtas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už kitų nusikalstamų veikų padarymą, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad ji nusikalto būdama recidyviste. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas O. D. bausmes, atsižvelgė į tai, kad ji iš savanaudiškų paskatų padarė 1 (vieną) nesunkų, 6 (šešis) apysunkius nusikaltimus ir 1 (vieną) apysunkį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje), nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Bausmės skyrimui reikšmingų duomenų kontekste atsižvelgta ir į O. D. asmenybę charakterizuojančius duomenis. O. D. praeityje teista daug kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Vienerių metų laikotarpyje ji daugybę kartų bausta administracine tvarka (daugiausiai už smulkias vagystes), duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. SODROS duomenimis ji praeityje įsidarbinusi buvo tik keletą kartų ir dirbo ganėtinai trumpus laikotarpius. Ankstesniais nuosprendžiais paskirtos su realiu laisvės atėmimu susijusios griežtos tiek arešto, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmės jokio ilgalaikio teigiamo poveikio nuteistosios elgesiui neturėjo, t. y., nepasiekė bausmės tikslų ir paskirties, kadangi ji ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas, darė administracinius nusižengimus. Dėl to darytina išvada, kad šios nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtos susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai O. D. už kiekvieną nusikalstamą veiką skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą ir nustatė teisingą jos dydį.

Atsiliepimas

4.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nuteistajai paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino pačiu įmanomai palankiausiu jai būdu. Iš galutinės subendrintos bausmės dydžio spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, pridėjo kiekvienos bendrintinos bausmės dalį, artimesnę minimaliam BK 50 straipsnyje numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžiui. Be to, nuteistosios atžvilgiu pritaikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos, nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Todėl ir galutinė subendrinta ir dar trečdaliu sumažinta bausmė yra teisinga, ne per griežta, neprieštarauja proporcingumo bei protingumo principams, todėl nelaikytina neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistosios O. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistoji O. D. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ar savo pačios kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistoji nesutinka tik su jai paskirta bausme, prašo ją sumažinti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, atskirai pasisako dėl nuteistosios prašymo sušvelninti jai paskirtą bausmę.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios O. D. apeliacinio skundo, prokuroro atsiliepimo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji įvykdė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurias pagrįstai kvalifikavo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajai už padarytas nusikalstamas veikas parinko teisingas bausmių rūšis ir jų dydžius, paskirtas bausmes pagrįstai subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

7. Spręsdama klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai paskirtos bausmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmę nuteistajai, nepadarė.

8. Pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus dėl bausmės O. D. skyrimo bei nuteistosios apeliacinio skundo ir prokuroro atsiliepimo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu O. D. už atskirų nusikalstamų veikų padarymą paskirdamas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai artimesni sankcijų minimumui, ir šias bausmes atitinkamai subendrindamas, BK 54 straipsnio ir BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui už atskiras nusikalstamas veikas aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) laisvės atėmimo bausmę. Be to, BK 64¹ straipsnio pagrindu šią bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistajai paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 2 (dvejų) metų 4 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

10. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas nuteistajai O. D. už jos padarytas nusikalstamas veikas parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nustatė vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimus padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padaryti vienas nesunkus, šeši apysunkiai nusikaltimai ir vienas apysunkis nusikaltimas, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Atsižvelgta ir į O. D. charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad ji praeityje eilę kartų teista, bausta administracine tvarka, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, iki suėmimo vartojo narkotines medžiagas. Pastebėtina, kad tarp O. D. vykdomų nusikalstamų veikų dominuoja turtinio pobūdžio nusikaltimai. Nusikaltimai, už kuriuos ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, taip pat padaryti siekiant gauti turtinės naudos. Nuteistajai anksčiau buvo skiriamos arešto, laisvės atėmimo bausmės. Tačiau akivaizdu, jog šių bausmių atlikimas įtakos nuteistosios elgesiui neturėjo, neatgrasė jos nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Šių duomenų visuma nuteistąją neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad O. D. nusikalto ne atsitiktinai, o yra linkusi sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Dabartiniai nusikaltimai yra tik dėsningas viso jos ankstesnio elgesio padarinys, ji yra nelinkusi laikytis teisės aktų reikalavimų, yra nekritiška savo neteisėtam elgesiui, linkusi elgtis neatsakingai. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

11. Aptartų nuteistąją charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės rūšys – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant jų dydį artimesnį straipsnių sankcijose numatytam laivės atėmimo bausmės minimumui, yra teisingos ir ne per griežtos, leidžiančios pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jos asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistosios teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Juolab, kad ir bendrinant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas apeliantei buvo taikyti palankesni bausmių bendrinimo būdai. Už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. gruodžio 24 d. veikos), bei BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje (2024 m. sausio 26 d. veikos), paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta po 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Šios apėmimo būdu subendrintos bausmės bendrintos tarpusavyje ir su už kitas nusikalstamas veikas, t. y., už pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 10 d. veika); pagal 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. veika); pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. birželio 3 d. veika) paskirtomis bausmėmis. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, o pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. BK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Iš nuteistajai O. D. paskirtos subendrintos bausmės dydžio, matyti, kad prie griežčiausios jai paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėti itin artimi minimaliam BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžiui bausmių dydžiai, tad nuteistajai paskirtą subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo. Be to, kadangi nuteistoji pripažino padariusi nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį vienu trečdaliu. Esant šių duomenų visumai teigti, jog nuteistajai paskirta subendrinta 2 (dvejų) 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta nepagrįstai ir yra per griežta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

12. Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias nuteista skundžiamu nuosprendžiu, O. D. padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą laisvės atėmimo bausmę, bendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamos veikos, už kurias O. D. nuteista skirtingais nuosprendžiais, labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, taip pat taikė nuteistajai palankesnį bausmių bendrinimo būdą – apėmimą, tad ir galutinę subendrintą bausmę laikyti aiškiai per griežta ir švelninti nėra pagrindo.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios O. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Vaida BaumilėAudrius MeilutisArūnas Paštuolis