Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-833-1083/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-07
Bylos Nr.
1-833-1083/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20960-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1-833-1083/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20960-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 2.1.8.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 7 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: prokurorei Rimai Matulionienei,kaltinamajam V. J., jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. 2020 m. gegužės 30 d. apie 20.48 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 21.19 val. jam buvo nustatytas 1,65 ‰ girtumas, o 21.35 val. jam buvo nustatytas 1,75 ‰ girtumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gegužės 30 d. buvo pas savo brolį (duomenys neskelbtini) kaime, kur vartojo alkoholį. Tądien dviese su broliu išgėrė 3 butelius alaus ir 1 butelį degtinės. Po to, apie 20 val., anūkės draugė nuvežė jį į kavinę „B.“, esančią netoli jo namų ((duomenys neskelbtini) kaime). Ten stovėjo jo automobilis „Renault Laguna“, valstybinio numerio skaičiai 794 (raidžių nepamena). Jam būnant šioje kavinėje po kiek laiko įvyko konfliktas tarp jo ir sutuoktinės, todėl jis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš kavinės. Automobiliu važiavo vienas. Prieš sėsdamas už automobilio vairo jautėsi šiek tiek apsvaigęs, suprato ir žinojo, kad išgėręs vairuoti automobilio jis negali. Taip pat žinojo, kad už automobilio vairavimą būnant neblaiviu gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones ir konfiskuotas automobilis, bet tuo metu apie tai negalvojo. Jis ketino vykti į savo namus, bet kaip atsirado prie pažįstamo V. namo ir kodėl važiavo pas jį, nepamena. Jis automobiliu įvažiavo į V. namo kiemą, tačiau V. nebuvo namuose, todėl išvažiuodamas iš V. namo kiemo atbuline eiga įvažiavo į šalia kelio esantį griovį. Jis ieškojo kas galėtų ištraukti jo automobilį iš griovio, tačiau po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Jie patikrino jo girtumą – pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,65 ‰ girtumas, o antro patikrinimo metu – 1,75 ‰ girtumas. Su tokiu girtumu sutiko, todėl pasitikrinti savo girtumo į gydymo įstaigą nevyko. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu – vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Automobilis „Renault Laguna“ yra asmeninė jo nuosavybė, šį automobilį jis įsigijo tuo metu, kai su savo sutuoktine kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio (su sutuoktine kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio apie 3 metus). Mano, kad reali šio automobilio vertė nedidelė – jis įsigijo šį automobilį už 350 eurų prieš metus laiko. Norėtų, kad automobilis nebūtų konfiskuotas, bet jeigu teismas nuspręstų išieškoti didesnę nei 350 eurų sumą, tuomet automobilis gali būti konfiskuotas. Neprieštarauja, jei jam būtų atimta teisė vairuoti. Jo vairavimo stažas nuo 1974 metų, per tą laiką anksčiau kelis kartus buvo nubaustas už greičio viršijimą, teisė vairuoti transporto priemones jam anksčiau nebuvo atimta. Šiuo metu jis yra pensininkas, gauna 320 eurų dydžio pensiją. Palaiko prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Santykiai su dukra Karolina geri, su ja susitinka dažnai, susiskambina telefonu. Apie aptariamą įvykį Karolina sužinojo tą pačią dieną, kai jį paleido iš areštinės. Jis viską papasakojo dukrai, kuri tokį jo elgesį vertino blogai. Mano, kad dukra Karolina yra tinkama laiduotoja.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis V. J. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. liudytojo A. L. parodymais apie tai, kad 2020 m. gegužės 30 d. apie 20.48 val., dirbdamas kartu su D. V. gavo pranešimą, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), į griovį įvažiavo automobilis „Renault“ ir aplink automobilį vaikšto du neblaivūs asmenys. Nuvykus nurodytu adresu rado į griovį įvažiavusį automobilį „Renault Laguna‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir netoli automobilio stovinčius du asmenis – V. K. ir V. J.. Pastarasis prisipažino, kad jis vairavo automobilį išgėręs ir važiuodamas iš draugo namo kiemo įvažiavo į griovį, nes nespėjo sustabdyti automobilio. Alkoholio kiekio matuokliu pirmo patikrinimo metu (apie 21.19 val.) V. J. buvo nustatytas 1,65 ‰ girtumas, antro patikrinimo metu (21.35 val.) – 1,75 ‰ girtumas. V. J. vykti į VšĮ „Panevėžio Respublikinė ligoninė“ atsisakė. Automobilis ir užvedimo rakteliai buvo atiduoti automobilio nuvežti atvykusiam tralo vairuotojui, kuris automobilį nuvežė į automobilių saugojimo aikštelę. V. J. buvo pristatytas į policijos įstaigą (58–59 b. l.);

2.3.2. liudytojo V. K. parodymais apie tai, kad 2020 m. gegužės 30 d., tikslaus laiko nurodyti negali, jam paskambino V. J. ir paprašė jo paskolinti kastuvą. Jis sutiko. Tuo metu jis (liudytojas) buvo prie alaus baro, esančio (duomenys neskelbtini) kaime. Grįždamas į namus, Lėvens gatvėje pamatė kitoje gatvės pusėje į griovį įvažiavusį automobilį „Renault Laguna“ ir V. J., stovintį prie automobilio. Daugiau asmenų prie automobilio nebuvo. Jis V. J. žmonos prie automobilio nematė, kur ji buvo, jis taip pat nežino. Automobiliu jis (liudytojas) su V. J. nevažiavo. Nežino, ar V. J. pasiskolino kastuvą iš jo, buvusį malkinėje, prie jo namo (47–48 b. l.);

2.3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvažiavęs į griovį. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta (8–12 b. l.);

2.3.4. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikta informacija ir jos apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad 2020 m. gegužės 30 d. 20.48 val. buvo gautas pranešimas apie ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), esančius du neblaivius vyrus, bandančius iš griovio išstumti automobilį „Renault“, vyšninės spalvos (65, 67–68 b. l.);

2.3.5. vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad vaizdo įrašuose užfiksuota kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kaip jie nustato, jog įvykio vietoje esantis automobilis yra V. J., kaip V. J. prisipažįsta vairavęs automobilį, kaip policijos pareigūnai patikrina V. J. girtumą (72–77 b. l.);

2.3.6. informacija apie automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog minėtas automobilis yra kaltinamojo V. J. (28 b. l.).

2.4. Kaltinamajam V. J. nustatytas girtumas (1,65 ‰ ir 1,75 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis V. J. suprato, jog jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis V. J. padarė veikdamas tyčia.

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis V. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2.6. Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1. 2020 m. rugsėjo 29 d. teisme buvo gautas kaltinamojo V. J. dukros K. J. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (K. J.) atsakomybei (153 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. ir laiduotoja (jo dukra) K. J. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad su kaltinamuoju gyvena skirtingose gyvenvietėse, tačiau su juo susitinka savaitgaliais ir per šventes, dažnai bendrauja telefonu – kas antrą dieną, o kartais ir dažniau. Jie yra artimi, kaltinamasis konsultuojasi su ja svarbiais klausimais ir atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotoja K. J. nurodė, kad sutinka būti savo tėčio laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės daryti teigiamą įtaką savo tėčiui. Anksčiau kaltinamasis V. J. nėra nusikaltęs, jai nėra žinomi tokie atvejai. Apie kaltinamojo V. J. padarytą nusikalstamą veiką ji sužinojo iš savo sesers, kuri buvo nuvykusi pasiimti tėčio iš policijos įstaigos (nes tėtis neturėjo su savimi telefono), tą pačią dieną, kai tėtis buvo paleistas iš areštinės. Kaltinamasis dėl savo veikos pergyvena. Kaltinamasis V. J. su ja (laiduotoja) elgiasi tinkamai ir pagarbiai. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, darbovietėje charakterizuojama teigiamai ir neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pasak pačios laiduotojos K. J., jos sveikatos būklė netrukdys jai būti tėčio laiduotoja. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo dukros K. J. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. J..

3.4. Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis V. J. neteistas, prieš įvykį administracine tvarka buvo baustas 2 kartus, paskirtas nuobaudas įvykdė nedelsdamas, duomenų apie ankstesnį jo baustumą byloje nėra, jis pensininkas, nėra įrašytas į psichiatro ir priklausomybės kabinetų įskaitas (79–81, 83–87, 90, 93 b. l.). Svarbu įvertinti kaltinamojo V. J. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis V. J. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į prokurorės poziciją, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį, kuri nėra labai gera (bendros jos šeimos (kurioje auga du vaikai) pajamos sudaro apie 1000 eurų, kurių pakanka pragyvenimui; šeima savo nekilnojamojo turto neturi; pajamų iš turto šeima negauna), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos K. J. (dukros) atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.

4. Uždraudimas vairuoti transporto priemones

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis V. J. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas vidutinis girtumas. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.

4.3. Pasak paties kaltinamojo V. J., teisę vairuoti transporto priemones jis turi daugiau nei 45 metus. Per šį laikotarpį jis kelis kartus buvo nubaustas už vairuojant transporto priemones padarytus nusižengimus. Iš byloje esančių duomenų matyti tai, kad kaltinamasis buvo nubaustas už du nusižengimus, vienas iš jų padarytas naudojantis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones, paskirtas baudas jis sumokėjęs. Duomenų apie kitus kaltinamojo padarytus nusižengimus, o taip pat apie tai, kad jam kada nors būtų buvusi atimta teisė vairuoti transporto priemones, byloje nėra. Anksčiau jis nebuvo teistas ar baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Kaltinamasis yra pensininkas. Atsižvelgiant į tai, į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, draudimo vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajam nustatomas švelnesnis už numatytą tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, t. y. 1 metams 6 mėnesiams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.4. 2020 m. gegužės 30 d. sprendimu kaltinamasis V. J. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (26 b. l.), o 2020 m. gegužės 31 d. nutarimu jam buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (132–133 b. l.). Matyti, jog kaltinamajam V. J. teisė vairuoti transporto priemones buvo apribota nuo 2020 m. gegužės 30 d., jį nušalinus nuo transporto priemonių vairavimo ir po to laiko jis teisės vairuoti transporto priemones neatgavo. Todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2020 m. gegužės 30 d.

5. Turto konfiskavimas

5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Įvykio metu kaltinamojo V. J. vairuota transporto priemonė yra jo paties asmeninė nuosavybė (28 b. l.), tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis. Be to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamajam V. J. buvo nustatytas vidutinis girtumas, savo nusikalstama veika jis sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei ar sveikatai. Ne mažiau svarbu tai, jog kaltinamasis V. J. yra transporto priemonės savininkas ir šios transporto priemonės nekonfiskavus, kaltinamasis po teismo procesinio sprendimo priėmimo galės toliau naudotis minėtu automobiliu, o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamojo bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant kaltinamajam V. J. užkirsti kelią daryti naujus teisės pažeidimus panaudojant tą pačią transporto priemonę, jam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

6. Kiti klausimai

6.1. Prokurorė prašė skirti kaltinamajam V. J. dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tačiau atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes (į kaltinamojo asmenybę, jo amžių, turtinę padėtį (gaunamos pensijos dydis apie 320 eurų) ir kitas svarbias aplinkybes) teismas mano, jog atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai gali būti pasiekti netaikant paminėtos baudžiamojo poveikio priemonės.

6.2. Kaltinamajam V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (132–133, 135–136 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

6.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas ir dokumentai – automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.

6.4. Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už kaltinamojo V. J. automobilio transportavimą bei saugojimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir automobilio transportavimą bei jo saugojimą, iš kaltinamojo V. J. neišieškomos.

6.5. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

V. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos K. J. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 30 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

V. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą ir dokumentą – automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.

Išaiškinti V. J., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai K. J., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas