- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- e2-650-372/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- UAB „Efektyvūs procesai“
- Atsakovas
- Akmenės rajono savivaldybės administracijai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Efektyvūs procesai“ ieškinį atsakovei Akmenės rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo panaikinti Akmenės rajono savivaldybės administracijos 2019-08-12 rašte Nr. S-1978 nurodytą sprendimą dėl UAB „Efektyvūs procesai“ pasiūlymo atmetimo. Akmenės rajono savivaldybės administracija vykdo viešąjį pirkimą „Įgyvendinamo projekto „Paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimas Akmenės rajono savivaldybėje“ LEAN vadybos metodų diegimo, sertifikavimo ir mokymo paslaugų“, pirkimo Nr. 436502, kuriame tiekėja pretendavo ieškovė.
2. 2019-08-12 perkančioji organizacija raštu Nr. S-1978 informavo dėl tiekėjos pasiūlymo atmetimo. Perkančioji organizacija nurodė, kad tiekėja pakeitė pasiūlymo formoje nurodytus kiekius ir mato vienetus, todėl pasiūlymą atmetė. 2019-08-19 tiekėja pateikė pretenziją dėl priimto sprendimo. Tiekėja nurodė, kad perkančiosios organizacijos teiginys apie tariamai pakeistus kiekius ir mato vienetus neatitinka tikrovės, nes tiekėja pasiūlė visą paslaugų apimtį. 2019-08-27 perkančioji organizacija atmetė tiekėjos pretenziją. Perkančioji organizacija nurodė, kad tiekėjos pateikto pasiūlymo nebuvo įmanoma paaiškinti, nes draudžiama paaiškinti pasiūlymo duomenis, susijusius su pasiūlymo kaina.
3. Pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas. B dalis“ lentelėje nurodyta, kad kiekvieno paslaugų teikimo etapo (iš viso yra penki paslaugų teikimo etapai) mato vienetas yra „vnt.“, o kiekis – „1“. Tiekėja, teikdama pasiūlymą, prie kiekvienos paslaugos nurodė mato vienetą „diena“, bei nurodė konkrečius kiekius (nuo 2 iki 61 dienos). Perkančioji organizacija atmetė tiekėjos pasiūlymą remdamasi vien tuo, kad ji neva nesilaikė pasiūlymo formos.
4. Pasiūlymas gali būti atmestas tik esant konkrečiam pagrindui. Šiuo atveju, kaip matyti iš Perkančiosios organizacijos 2019-08-12 sprendimo dėl tiekėjos pasiūlymo atmetimo, pasiūlymas buvo atmestas Pirkimo sąlygų 9.10.4 p. pagrindu. Pirkimo sąlygose nebuvo draudimo patikslinti teikiamų paslaugų kiekius bei vienetus.
5. Tuo atveju, jeigu perkančiajai organizacijai yra nepriimtinas tiekėjo atliktas mato vienetų bei kiekių patikslinimas, ji privalėjo įrodyti, jog dėl atlikto patikslinimo tiekėja pakeitė pasiūlymo esmę, t. y. pasiūlė ne tokias ir/ar ne tiek paslaugų, kiek siekiama įsigyti Pirkimu.
6. Šiuo atveju pasiūlymas buvo atmestas dėl neva netinkamų tiekėjų pasiūlytų paslaugų kiekių (bei mato vienetų). Tokiu atveju turėjo būti laikoma, kad pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų 2.3 p., pagal kurį pasiūlymas turi būti pateiktas visai pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nurodytai apimčiai. Tačiau perkančioji organizacija minėtos Pirkimo sąlygos nenurodė, kas reiškia, jog ji nepaneigė aplinkybės, jog tiekėja bet kuriuo atveju pasiūlė visą perkamų paslaugų kiekį.
7. Jeigu perkančiajai organizacijai tiekėjos pasiūlymas buvo neaiškus, ji privalėjo kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti jos pasiūlymą. Aplinkybę, kad perkančiajai organizacijai tiekėjos pasiūlymas galėjo atrodyti neaiškus, patvirtina ir pačios perkančiosios organizacijos atsakymas į pateiktą pretenziją. 2019-08-27 perkančioji organizacija nurodė, kad jai nėra aišku, kodėl tiekėja pasiūlyme nurodė patikslintus mato vienetus ir kiekius.
8. Perkančioji organizacija net nesigilino, ką reiškia tiekėjos pateiktoje pasiūlymo formoje nurodyti mato vienetai bei kiekiai. Ji net nesvarstė, ar tiekėja siūlo visą paslaugų apimtį bei ar tiekėja nepakeitė siūlomų paslaugų turinio. Tokiu būdu Perkančioji organizacija iš esmės net neanalizavo pasiūlymo ir formaliais teiginiais priėmė sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo.
9. Tuo tarpu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 45 str. 3 d. jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad perkančioji organizacija, radusi klaidų ar netikslumų tiekėjo pasiūlyme, turi pareigą kreiptis į tiekėją dėl pasiūlymo patikslinimo, paaiškinimo, klaidų ištaisymo, nes priešingai net ir mažiausia formali nurodytų dokumentų neatitiktis, nekeičianti jų turinio esmės, lemtų perkančiosios organizacijos pareigą visą tiekėjo pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų. Sprendimas tokiu formaliu pagrindu atmesti tiekėjo pasiūlymą paneigtų pirkimo sąlygose įtvirtintus tikslus ir viešojo pirkimo procedūrų esmę, būtų formalus ir neproporcingas.
11. Tiekėjos pateiktas pasiūlymas pagal savo turinį atitinka visus Pirkimo sąlygų reikalavimus. Labai svarbu yra tai, kad tiekėja savo pasiūlymu nepakeitė nei paslaugų turinio, nei paslaugų apimties. Iš tiekėjos pateiktos pasiūlymo B formos matyti, kad ji siūlo lygiai tokias paslaugas, kokių yra prašoma Pirkimo sąlygose.
12. Pirkimo sąlygų 2 priedo „B DALIS. KAINA“ nurodyta, kad paslaugos turės būti suteiktos penkiais etapais, ir nurodyta, kokios paslaugos turės būti suteiktos konkrečiame etape. Lygiai tokia pati informacija yra nurodyta ir Pirkimo sutarties 2.10 p. Tiekėja, teikdama pasiūlymą, nepakeitė paslaugų apimties ir pasiūlė lygiai tokias pačias paslaugas, kurias siūlo teikti taip pat penkiais etapais.
13. Be to, atsiskaitymas už tiekėjos teikiamas paslaugas bus vykdomas ne pagal mato vienetus, bet po kiekvieno paslaugų suteikimo etapo, t. y. iš viso penkiais etapais. Pagal Pirkimo sutarties 2.10 p. tarpiniai mokėjimai bus atliekami tik visiškai pabaigus kiekvieną atskirą paslaugų teikimo etapą. Tai reiškia, kad nepaisant to, koks kiekis ar mato vienetas yra nurodytas tiekėjos pasiūlyme, bet kuriuo atveju tiekėja turės paslaugas suteikti tinkamai.
14. Pirkimo sąlygų 5.8 p. pateikdamas pasiūlymą, dalyvis sutinka su konkurso sąlygomis ir patvirtina, kad jo pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia norint tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Analogiškas tiekėjos patvirtinimas buvo nurodytas ir pateiktoje pasiūlymo A formoje.
15. Tiekėja pasiūlė būtent tokias ir tiek paslaugų, kiek ir yra nurodyta Pirkimo sąlygose. Perkančiosios organizacijos teiginys, kad tiekėja „pakeitė pasiūlymo formoje nurodytus kiekius ir mato vienetus“, neatitinka tikrovės ta apimtimi, kad faktiškai tiekėja bet kuriuo atveju pasiūlė visą paslaugų apimtį. Tai, kaip paslaugų apimtis bus skaičiuojama (vienetais, kaip nurodė perkančioji organizacija, ar dienomis, kaip nurodė tiekėja), nekeičia pasiūlymo esmės ir teiktinų paslaugų apimties, todėl tiekėjos pasiūlymas negalėjo būti atmestas.
16. Tiekėjo pasiūlyme nurodyti mato vienetai (dienos) bei kiekiai (dienų skaičius) bet kuriuo atveju nedaro įtakos nei pateikto pasiūlymo esmei, nei Pirkimo sutarties vykdymui. Bet kuriuo atveju tiekėja privalės suteikti absoliučiai visas paslaugas. Tai patvirtina pačios Pirkimo sutarties projekto nuostatos.
17. Pagal Pirkimo sutarties 2.1 p. ši sutartis yra fiksuotos kainos sutartis. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2019-01-24 įsakymu Nr. 1S-13 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – „Metodika“) 12.2 p. pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuotą kainą tiekėjui sumokama visa sutarties kaina už visas sutartyje numatytas prekes ir (ar) paslaugas. Tai reiškia, kad tiekėjui už suteiktas visas paslaugas bus sumokėta viena (fiksuota) kaina, nurodyta kaip galutinė kaina pasiūlyme, nepriklausomai nuo to, kiek laiko paslaugų teikėjas užtruks teikdamas paslaugas, taip pat nepriklausomai nuo suteiktų paslaugų kiekio.
18. Jeigu tiekėjo suteiktos paslaugos turėtų trūkumų, pagal Pirkimo sutarties 3.4 p. pirkėjas, atsižvelgdamas į trūkumų pobūdį, kiekį bei sudėtingumą, priėmimo–perdavimo akte nurodo Paslaugos teikėjui protingą terminą pašalinti paslaugų trūkumus nuo raštiškų pastabų pateikimo dienos. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokios apimties paslaugas tiekėja suteiktų, bet kuriuo atveju ji privalėtų ištaisyti visus paslaugų trūkumus (jeigu tokių būtų).
19. Pasiūlymo B dalis yra skirta nurodyti paslaugų kainai. Tiekėjos pasiūlymo B formoje yra aiškiai nurodyta bendra pasiūlymo kaina. Tiekėja, be kita ko, taip, kaip ir nurodyta Pirkimo sąlygose, paslaugų kainas išskaidė į penkis etapus, bei nurodė kiekvieno skirtingo etapo kainą. Šia prasme tiekėjos pasiūlymas visiškai atitinka Pirkimo sąlygas, kadangi apskaičiuojant kainą buvo atsižvelgta į visą techninėje specifikacijoje nurodytą perkamų Paslaugų apimtį. Be to, į kainą buvo įskaičiuotos visos išlaidos ir visi mokesčiai.
20. Perkančioji organizacija sprendime dėl tiekėjos pasiūlymo atmetimo nenurodė, kokią įtaką pasiūlymo vertinimui turi tiekėjos nurodyti paslaugų vienetai (dienos) ir kiekiai (skaičius). Tai reiškia, kad perkančioji organizacija pasiūlymą vertino formaliai, net nesigilindama į pasiūlymo turinį. Pasiūlymo atmetimas yra pati griežčiausia sankcija tiekėjui, todėl pasiūlymo atmetimas negali būti formalus, o turi būti motyvuotas. Pagal suformuotą teismų praktiką „perkančiųjų organizacijų sprendimų motyvai ir pagrindai yra svarbūs, nes leidžia suprasti perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumą ar galimą neteisėtumą. Dėl to perkančioji organizacija tiekėjui turi vienu metu nurodyti visas jo pasiūlymo neatitiktis, kurias atitinkamoje procedūroje galima nustatyti“.
Žemesnės instancijos teismas
21. Be to, viešuosiuose pirkimuose yra įtvirtintas ir proporcingumo principas (Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 d.), pagal kurį ne kiekviena tiekėjo pasiūlyme įvelta klaida vertintina kaip VPĮ ir pirkimo sąlygų neatitiktis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (I)). Perkančiajai organizacijai nenurodžius, kokias konkrečiai neigiamas pasekmes sukeltų vien mato vienetų ir kiekių pakeitimas (kai pačių paslaugų turinys ir apimtis nesikeitė), sprendimas dėl tiekėjos pasiūlymo atmetimo laikytinas pažeidžiančiu ir proporcingumo principą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018), todėl perkančiosios organizacijos sprendimas naikintinas ir kaip pažeidžiantis imperatyviąsias teisės normas (viešųjų pirkimų principus).
22. Viešuosiuose pirkimuose galioja turinio viršenybės prieš formą principas. Šis principas taip pat yra ypatingai svarbus ir jo pažeidimas sukelia neigiamas teisines pasekmes Perkančiajai organizacijai. Turinio viršenybės prieš formą principas reiškia, kad „nežymūs nukrypimai nuo reikalaujamos pateiktinų dokumentų formos neturėtų būti pasiūlymo (plačiąja prasme) atmetimo pagrindas; priešingu atveju būtų paneigti pirkimo dokumentų sąlygų tikslas ir viešojo pirkimo procedūrų esmė, dėl to pasiūlymo atmetimas šiuo pagrindu būtų formalus ir neproporcingas; kiekvienu atveju reikėtų vertinti, ar tam tikra dokumento neatitiktis pirkimo dokumentuose nustatytai jų formai daro įtaką jo galiojimui, ar dėl to susilpninama perkančiosios organizacijos apsauga“.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė Akmenės rajono savivaldybės administracija nurodė, kad viešojo pirkimo komisija 2019-05-21 protokolu Nr. 274 patvirtino Pirkimo sąlygas. Prie Pirkimo sąlygų, kaip jų 2 priedas, buvo pridėtos pasiūlymo A ir B dalių formos. Nurodytoje pasiūlymo B formoje buvo aiškiai išdėstyta, kokios paslaugos Pirkimu perkamos (Pirkimo objektas), ką turi įvertinti kiekvienas tiekėjas apskaičiuodamas kainą, t. y. kad tiekėjai turi atsižvelgti į visą Techninėje specifikacijoje nurodytą perkamų paslaugų apimtį. B pasiūlymo formoje paslaugos buvo išskaidytos į penkias atskiras dalis, kurias tiekėjai privalėjo įvertinti ir jas įkainuoti. Kiekviena pasiūlymo paslaugų dalis turėjo jau atsakovės nurodytą (užpildant pasiūlymo B dalies formoje) konkretų kiekį ir mato vienetą – „1“ ir „ vnt.“ (pasiūlymo lentelės 3 ir 4 skiltys), o kitas likusias pasiūlymo B dalies formos lentelės skiltis turėjo savarankiškai užpildyti teikiantys pasiūlymą tiekėjai. Vykdydama Pirkimą 2019-07-31 9.00 val. komisija atplėšė B dalies tiekėjų pasiūlymus, tame tarpe ir ieškovės, kuriuose buvo nurodytos kainos. Buvo nustatyta, kad ieškovė, pateikdama atsakovei pasiūlymą, nesilaikė komisijos patvirtintos pasiūlymo B dalies formos, ko buvo aiškiai ir nedviprasmiškai reikalauta pirkimo dokumentuose, ir jame, prie paslaugų dalių, pakeitė nurodytus kiekius ir mato vienetus įrašydama savo – „9“ ir „d.“ bei atitinkamai „7 d., 28 d., 61 d., 2 d.“, kas remiantis Lietuvos Respublikos VPĮ 2 straipsnio 21 dalimi, laikytina netinkamu viešojo pirkimo pasiūlymu, t. y. pasiūlymu, kuris neatitinka viešojo pirkimo objekto ir be esminių pakeitimų negalėtų patenkinti pirkimo dokumentuose nustatytų viešojo pirkimo objektui keliamų perkančiosios organizacijos poreikių ir reikalavimų.
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), tačiau ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktika). Nurodytos VPĮ nuostatos ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad Atsakovė negalėjo leisti Ieškovei pateikti naujo pasiūlymo, todėl vadovaujantis Pirkimo sąlygų 9.10.4. p. ir VPĮ 45 str. 1 d. 1 p., Ieškovės pasiūlymas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, buvo teisėtai atmestas.
Šalies argumentai
25. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad A. P. sąlygose nebuvo draudimo pasiūlymo B dalyje patikslinti teikiamų paslaugų kiekių bei vienetų. Tačiau pažymėtina, kad ir tokio leidimo Pirkimo sąlygose nebuvo. Priešingai, Pirkimo sąlygų 5.5.2 p. buvo nurodyti konkretūs reikalavimai dėl pasiūlymo B dalies formos pildymo: „CVP IS pasiūlymo lango „Vokas 2“ eilutėje „Prisegti dokumentai“ pateikiama užpildyta pasiūlymo B dalies „Kaina“ forma, parengta pagal konkurso sąlygų 2 priedą. Pasiūlymo B dalyje nurodoma eurais (suapvalinant iki dviejų skaičių po kablelio) pasiūlymo kaina turi būti apskaičiuota ir išreikšta taip, kaip nurodyta konkurso sąlygų 2 priede“. Tiekėjai privalėjo ją užpildyti jos nekeisdami, todėl Ieškovės argumentas, kad neva nebuvo draudimo tikslinti paslaugų kiekius ir vienetus prieštarauja Pirkimo sąlygoms.
26. Neteisingas ieškovės argumentas ir dėl to, kad atsakovė jos pasiūlymą turėjo atmesti Pirkimo sąlygų 2.3 p. pagrindu. Pastarasis sąlygų papunktis numato Pirkimo objekto apimtis ir niekaip nėra susijęs su pasiūlymo atmetimo pagrindais. Pirkimo sąlygų IX dalies „Pasiūlymų nagrinėjimas ir pasiūlymų atmetimo priežastys“ 9.10 p. numato konkrečius atvejus, kuomet Komisija privalo atmesti pasiūlymą ir kurio vienu iš jų, t. y. sąlygų 9.10.4 p. pagrindu, ieškovės pasiūlymas ir buvo atmestas.
27. Kiti argumentai, kuriais remdamasi Ieškovė nurodo, kad jos pasiūlymas nepagrįstai buvo atmestas ir su kuriais nesutinka Atsakovė yra tie, kad Atsakovė jos pasiūlymą atmetė dėl visiškai formalių priežasčių, kad Atsakovė nesigilino ir nevertino to, kad Ieškovė nepakeitė pasiūlymo esmės, nes pasiūlė visą perkamų paslaugų apimtį. Tačiau suskaičiavus Ieškovės pasiūlyme nurodytą dienų skaičių susidaro 107 dienos, kai tuo tarpu planuojama pirkimo sutarties trukmė 22 mėnesiai. Tarkime, kad Ieškovė paskaičiavo, kad ji pirkimo sutartį realiai įvykdys per 3,5 mėnesio. Tačiau jeigu Ieškovė, kaip ji nurodo ieškinyje, įvertino Atsakovės Pirkimui pateiktą Techninę specifikaciją ir pirkimo sutartį, kad nustatyti Pirkimo apimtis ir paslaugų suteikimui reikalingą terminą, tai pastaruosiuose dokumentuose yra numatyta, kad: „Per 5 darbo dienas nuo sutarties su Tiekėju pasirašymo, surengiamas įvadinis susitikimas, kuriame dalyvauja Tiekėjo ir Perkančiosios organizacijos atstovai. Įvadinio susitikimo metu detalizuojami numatyti paslaugos tikslai, uždaviniai, veiklos ir rezultatai, kuriuos turi atlikti ir pasiekti Tiekėjas, aptariama rezultato pateikimo Perkančiajai organizacijai forma“ (Techninės specifikacijos 3.1 p.) bei, kad Paslaugų teikėjas įsipareigoja: „per 5 darbo dienas nuo Sutarties įsigaliojimo pateikti suderintą su Pirkėju Paslaugų teikimo grafiką bei jo laikytis. Grafikas, remiantis Sutarties nuostatomis, gali būti koreguojamas“ (pirkimo sutarties projekto 4.1.3 p.). Iš nurodyto akivaizdu, kad paslaugų apimtis/kiekvienos jų dalies teikimo terminas turėjo būti suderintas su Atsakove ir konkretizuotas tik po pirkimo sutarties sudarymo. Tuo tarpu Ieškovė, savo pačios iniciatyva, jau pasiūlyme, be jokio derinimo su Atsakove, pakeisdama pasiūlymo formą nusprendė, kiek kiekviena paslaugų dalis truks ir pagal tai paslaugos dalį įkainavo. Todėl Atsakovės nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Ieškovė nėra teisi teigdama, kad ji tinkamai įvertino paslaugų apimtis. Ne tik pagal formą, tačiau ir pagal turinį pasiūlymo, atitinkančio Atsakovės pasiūlymo B dalies reikalavimus, Ieškovė nepateikė.
28. Kadangi ieškovė pasiūlyme vietoje paslaugų dalims numatyto 1 vnt. nurodė dienų skaičių ir jį sudaugino iš savo siūlomo dienos įkainio, tai, tarkime jei Atsakovė ir galėtų prašyti Ieškovės patikslinti pasiūlymą, Ieškovė turėtų savo pasiūlyme keisti ne tik 3 ir 4 stulpelius, bet ir 5 bei 6 stulpelius. Ieškovės pasiūlymo 5 ir 6 stulpelyje nurodytas įkainis yra sudaugintas iš 3 stulpelyje nurodyto kiekio, o 7 ir 8 stulpelyje pateikta gauta sandaugos suma (pvz. 1 683,00 x 9 = 15 147,00). Tokiu būdu, ieškovei keičiant nurodytus kiekius ir mato vienetus turi būti tikslinamos/keičiamos ir nurodytos kainos. Lieka neaišku, kurią sumą tikslindama pasiūlymą būtų palikusi/nurodžiusi ieškovė – atsakovės pateikto 1 vnt. ar savo bendrą dienų įkainių (pvz. kuomet paslaugų kiekis yra 9 dienos) sumą? Tačiau kokiu atveju bevertintume, tai situacijos nekeičia, nes ieškovė pakeisti pasiūlymo įrašydama 1 vnt. negalėtų, dabartinis pasiūlymas neatitinka reikalavimų, tad vis tiek turėtų būti atmetamas.
Šalies argumentai
29. Ieškovė taip pat neteisi teikdama, kad atsakovė privalėjo kreiptis į ją su prašymu paaiškinti pasiūlymą. Šiuo atveju ieškovė klaidingai interpretuoja tiek VPĮ, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Tai patvirtina ir aukščiau cituota VPĮ 45 str. 3 d., kuri numato kad tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams ir kt., o svarbiausia – nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad naujų dokumentų pateikimas pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui nelaikytinas tik formaliu, redakcinio pobūdžio klaidų ištaisymu, nes juos priėmus ieškovės pasiūlymas iš neatitinkančio Konkurso sąlygų taptų jas atitinkantis, o VPĮ 55 str. 9 d. nuostatos nurodo, kad Perkančioji organizacija negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą ar padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014; 2015-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015; 2016-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016).
30. Ieškovė klysta teikdama, kad atsakovė nepateikė tinkamų argumentų dėl pasiūlymo atmetimo. Argumentas pasiūlymo atmetimui buvo konkretus ir aiškus – pakeista pasiūlymo forma, kurios patikslinti ir kitaip ištaisyti negalima ir todėl pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų bei privalo būti atmestas. Tokios pozicijos laikosi tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, teikdama atsakymus į perkančiųjų organizacijų paklausimus, kuriuose nurodo, kad toks patikslinimas, kai iš neatitinkančio reikalavimus pasiūlymas padaromas atitinkančiu, keičia pasiūlymo esmę, todėl toks pasiūlymas turi būti atmetamas. Pastaroji nurodo, kad situacija, kai tiekėjui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Kitaip tariant, identifikuotą ieškovės pasiūlymo trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant visą B dalies pasiūlymą. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).
31. Dėl ieškovės teiginių, kad šiuo atveju buvo atlikti neva nežymūs nukrypimai nuo dokumentų formos, konstatuotina, kad vertinant nagrinėjamu atveju toks dokumentų pakeitimas nelaikytinas nežymiu. Jeigu pasiūlymo pakeitimas, kokį atliko ieškovė, lemia, kad pasiūlymas turi būti atmetamas, ką nurodo ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir teisminė praktika, pakeitimą prilyginti nežymiam neįmanoma. Antra, nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, nes siaurąja prasme turinio, atitinkančio B pasiūlymo dalies reikalavimus, ieškovė apskritai nepateikė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016).
32. Reikalinga pažymėti, kad dėl susiklosčiusios situacijos išaiškinimo, Atsakovės Komisija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (užklausimas pridedamas) ir Europos socialinio fondo agentūrą, kadangi projektas finansuojamas Europos socialinio fondo agentūros lėšomis. Abi įstaigos, viena raštu (Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymas pridedamas), kita žodžiu telefonu patvirtino, kad pasiūlymo tikslinimas yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai gali būti tik redakcinio pobūdžio ir lengvai ištaisomi. O šiuo nagrinėjamu atveju, ištaisymas galimas tik teikiant naują pasiūlymą, kas yra draudžiama.
33. Ieškovė Pirkimo sąlygų neginčijo, pretenzijų nepateikė, taip pat nepateikė jokių klausimų susijusių su pasiūlymo formomis. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad Pirkimo sąlygos ir jame esančios pasiūlymo formos (A ir B dalys) Ieškovei buvo aiškios.
34. Pirkimo sąlygas atsakovė turi taikyti vienodai visiems tiekėjams, t. y. visų viešojo pirkimo procedūrų metu turi pareigą griežtai laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų pirkimo sąlygų, užtikrinant tiekėjų teisėtus lūkesčius dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo, neiškraipant tiekėjų tarpusavio konkurencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009), todėl atsakovė neturi teisės netaikyti kurios nors Pirkimo sąlygos tiekėjų atžvilgiu.
Šalies argumentai
35. Ieškovė ieškinyje teigia ir tai, kad teikdama pasiūlymą sutiko su pirkimo sąlygomis ir tai reiškia, kad pateikė pasiūlymą visai paslaugų apimčiai. Tačiau iš pasiūlymo akivaizdu, kad ji sutiko su tomis sąlygomis, kurios buvo palankios jai, o ne atsakovei. Jei ieškovė būtų sutikusi su atsakovės pirkimo sąlygomis, ji būtų nekeitusi pasiūlymo B dalies formos bei jo esmės ir tinkamai pateikusi pasiūlymą, iš kurio atsakovė būtų galėjusi spręsti, kad įsigis iš Ieškovės to, ko jai reikia, o pirkimo sutartis bus vykdoma reikalavimus atitinkančio ir pajėgaus tiekėjo.
36. Dublike ieškovė nurodo, kad perkančioji organizacija klaidina teismą, sutapatindama pirkimo sutarties trukmę ir paslaugų teikimo trukmę. Pirkimo sutarties trukmė yra laikotarpis, per kurį turi būti suteiktos paslaugos. Pagal Pirkimo sutarties 1.3 p. Paslaugų suteikimo terminas – 22 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Tuo tarpu paslaugų teikimo
trukmė yra laiko tarpas, kurio metu yra teikiamos paslaugos. Pirkimo sutarties galiojimo metu paslaugų teikėjas ne kiekvieną dieną teiks Pirkimo sutartyje numatytas paslaugas, o tik tomis dienomis ir tiek, kiek bus reikalinga. Šiuo konkrečiu atveju Tiekėjas, dalyvaudamas pirkime, skaičiuodamas savo sąnaudas apskaičiavo, kad per 22 mėnesių sutarties galiojimo laikotarpį paslaugos turėtų būti teikiamos 107 dienas. Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį neįrodė ir net neįrodinėjo, kad paslaugoms teikti reikalinga skirti didesnį dienų skaičių.
37. Pagal Pirkimo sutarties 4.2.3 p. Paslaugų teikėjas turi teisę suteikti Paslaugas anksčiau nei numatyta Sutartyje. Tai reiškia, kad paslaugos gali būti suteiktos ir greičiau nei per 22 mėn. Sutarties galiojimo terminą. Todėl argumentas, kad tiekėjo apskaičiuotas paslaugoms teikti reikalingas dienų skaičius nesutampa su sutarties galiojimo terminu, yra nepagrįstas, kadangi tai yra visiškai skirtingi dalykai ir jie sutapti negali. Dar daugiau – perkančioji organizacija galėtų atmesti pasiūlymą tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad paslaugų teikėjas ketina visas paslaugas suteikti per ilgesnį nei sutarties galiojimo laikotarpis. Tačiau šiuo atveju ieškovė, teikdama pasiūlymą, nenurodė, kad paslaugas teiks ilgiau nei numatyta pirkimo sąlygose.
38. Pasiūlyme nurodytas mato vienetas (dienos) ir jų skaičius nedaro įtakos Tiekėjo įsipareigojimui suteikti visas paslaugas, numatytas Pirkimo sąlygose ir Pirkimo sutartyje. Pagal Pirkimo sutarties 4.1.1 p. Paslaugų teikėjas įsipareigoja kokybiškai, savo rizika bei sąskaita kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai suteikti visas šioje Sutartyje ir jos prieduose numatytas Paslaugas. Be to, pagal Pirkimo sutarties 4.4.1 p. Pirkėjas turi teisę reikalauti, jog tinkamai, laiku ir kokybiškai būtų teikiamos Paslaugos, kontroliuoti ir prižiūrėti Paslaugų teikimą bei teikti pastabas, nurodymus dėl jų teikimo, taip pat žodžiu ir raštu nurodyti Paslaugų teikėjui teikiamų Paslaugų trūkumus ir/ar neatitikimus;
reikalauti, kad jie būtų pašalinti per protingą terminą. Taigi, nepriklausomai nuo to, kiek dienų paslaugoms teikti yra nusimatęs Tiekėjas, Pirkimo sutarties vykdymo metu bet kuriuo atveju reikės suteikti visas Paslaugas neatsižvelgiant į dienų, kurias planavo teikti paslaugas Tiekėjas, skaičių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Tiekėjo pasiūlymo formoje nurodytas dienų skaičius nepaneigia Paslaugų teikėjo pareigos suteikti visas Pirkimo sąlygose nustatytas sąlygas.
39. Atsiliepime į ieškinį nurodytas argumentas, kad „paslaugų apimtis/kiekvienos jų dalies teikimo terminas turėjo būti suderintas su atsakove“, yra pagrįstas tik iš dalies. Minėtas teiginys dalyje dėl paslaugų apimties susiderinimo su atsakove yra nepagrįstas, kadangi paslaugų apimtys yra nustatytos Pirkimo sąlygose bei Techninėje specifikacijoje. Nei perkančioji organizacija, nei tiekėjas neturi teisės Pirkimo sutarties vykdymo metu keisti (didinti ar mažinti) paslaugų apimties. Tuo tarpu atsiliepime į ieškinį nurodytas teiginys dalyje dėl paslaugų teikimo termino suderinimo su atsakove yra pagrįstas tik iš dalies. Neginčytina, kad pagal Pirkimo sutarties 1.3 p. Paslaugų teikėjas Paslaugas teikia pagal su Pirkėju suderintą grafiką. Tačiau grafikas negali prieštarauti Pirkimo sąlygoms, o pagal Pirkimo sutarties 1.3 p. Paslaugų suteikimo terminas – 22 mėn. nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Tai reiškia, kad negali būti sudarytas toks grafikas, pagal kurį paslaugos turėtų būti suteikiamos per ilgesnį nei 22 mėnesių laikotarpį. Be to, grafiko ir dienų, kuriomis bus teikiamos paslaugos, skaičiaus negalima sutapatinti. Sutarties vykdymo grafikas yra skirtas nurodyti, kokiais terminais turėtų būti suteiktos paslaugos, o dienų, kuriomis bus teikiamos paslaugos, skaičius priklauso nuo tiekėjo – kiekvienas tiekėjas turi skirtingą patirtį ir įgūdžius, todėl skirtingiems tiekėjams reikės skirtingo dienų, kuriomis bus teikiamos paslaugos, skaičiaus tam, kad būtų laiko ir tinkamai suteiktos paslaugos.
40. Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį nepaneigė ieškovės teisės aiškinti ir/ar tikslinti pasiūlymą, tačiau nurodė, kad ieškovė nesugebėtų pasiūlymo tinkamai paaiškinti ir/ar patikslinti. Perkančiosios organizacijos nurodyti argumentai yra nepagrįsti vien dėl to, kad perkančioji organizacija šioje stadijoje neturi teisės prognozuoti, kokiu konkrečiai būdu tiekėjas paaiškins ir/ar patikslins pasiūlymą.
41. Pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką perkančioji organizacija, jeigu perkančiajai organizacijai tiekėjo pasiūlymas buvo neaiškus, perkančioji organizacija privalėjo kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti tiekėjo pasiūlymą, o gavusi tiekėjo atsakymą spręsti, ar tiekėjo paaiškinimas/patikslinimas pakeitė pasiūlymo esmę bei ar tai sudaro pagrindą atmesti tiekėjo pasiūlymą.
42. Aplinkybę, kad perkančiajai organizacijai tiekėjo pasiūlymas buvo atrodyti neaiškus, patvirtina ir pačios perkančiosios organizacijos atsakymas į pateiktą pretenziją. 2019-08-27 perkančioji organizacija nurodė, kad jai nėra aišku, kodėl tiekėjas pasiūlyme nurodė patikslintus mato vienetus ir kiekius. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 45 str. 3 d. jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą.
43. Taip pat nesutiktina su perkančiosios organizacijos atsiliepime į ieškinį nurodytu argumentu, kad „ieškovė pakeisti pasiūlymo įrašydama 1 vnt. negalėtų“. Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį net nenurodo, kad mato vienetų keitimas (iš vnt. į dienas ar atvirkščiai) turi kokios nors įtakos pasiūlymo turiniui ar paslaugų apimčiai. Akivaizdu, kad skirtingi mato vienetai gali būti laikomi lygiaverčiais (pavyzdžiui, kilometrai ir mylios; litrai ir galonai; coliai ir centimetrai ir t. t.). Šiuo atveju perkančioji organizacija net neanalizavo Pirkimo sąlygose nurodytų mato vienetų (vnt.) ir tiekėjo nurodytų mato vienetų (dienų) lygiavertiškumo. Tuo tarpu nustačius, kad tiekėjo pasiūlytas mato vienetas yra lygiavertis Pirkimo sąlygose nustatytam mato vienetui, turi būti padaroma išvada, kad tiekėjo pasiūlymas negali būti atmetamas.
44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai konstatavęs, kad nukrypimai nuo dokumentų formos nėra pasiūlymo atmetimo pagrindas. Vertinant turinio viršenybės prieš formą principo aspektu konstatuotina, kad pasiūlymas galėtų būti atmestas tik tuomet, kai nukrypimas nuo pasiūlymo formos būtų esminis, t. y. jeigu tiekėjas pakeistų paslaugų turinį ir/ar apimtis.
45. Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacija nepatvirtina perkančiosios organizacijos argumentų. Viešųjų pirkimų tarnyba nenurodė, ar tiekėjo pasiūlymas turi būti atmestas, ar vietoje to tiekėjo pasiūlymas turi būti pripažintas tinkamu. Viešųjų pirkimų tarnyba tik pacitavo suformuotą teismų praktiką ir apsiribojo bendrais, abstrakčiais išaiškinimais.
46. Perkančioji organizacija taip pat nepaneigė ieškinio argumento, kad tiekėjo pasiūlyme nurodyti mato vienetai (dienos) bei kiekiai (dienų skaičius) bet kuriuo atveju nedaro įtakos nei pateikto pasiūlymo esmei, nei Pirkimo sutarties vykdymui, kadangi bet kuriuo atveju tiekėjas privalės suteikti absoliučiai visas paslaugas.
47. Perkančioji organizacija nepaneigė ir ieškinyje nurodyto argumento, kad pasiūlymo atmetimas šiuo atveju pažeidžia proporcingumo principą (Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 d.), pagal kurį ne kiekviena tiekėjo pasiūlyme įvelta klaida vertintina kaip VPĮ ir pirkimo sąlygų neatitiktis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (I)). Perkančiajai organizacijai nenurodžius, kokias konkrečiai neigiamas pasekmes sukeltų vien mato vienetų ir kiekių pakeitimas (kai pačių paslaugų turinys ir apimtis nesikeitė), sprendimas dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo laikytinas pažeidžiančiu ir proporcingumo principą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018), todėl perkančiosios organizacijos sprendimas naikintinas ir kaip pažeidžiantis imperatyviąsias teisės normas (viešųjų pirkimų principus).
48. Triplike atsakovė Akmenės rajono savivaldybės administracija nurodo, kad nors atsakovė dublike ir nurodo, kad prieš teikdama pasiūlymą ir skaičiuodama savo sąnaudas apskaičiavo, jog per 22 mėnesių Sutarties galiojimo laikotarpį paslaugos turėtų būti teikiamos 107 dienas, kad ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo, kad sutartinėms paslaugoms suteikti reikalinga skirti didesnį dienų skaičių, tačiau iš toliau dublike dėstomų aplinkybių matyti, kad savo nurodytu 107 dienų terminu, kaip pagrįstu ir pakankamu, abejoja pati ieškovė, kadangi nurodo, kad jos nurodytas dienų skaičius nedaro įtakos jos įsipareigojimui suteikti visas paslaugas, numatytas Pirkimo sąlygose ir Sutartyje. Taip pat, kad ieškovės pasiūlymo formoje nurodytas dienų skaičius nepaneigia ieškovės pareigos suteikti visas Pirkimo sąlygose nustatytas sąlygas. Dėl tokių neužtikrintų ir deklaratyvių ieškovės pareiškimų kyla klausimas, ar ieškovė tikrai yra visa apimtimi ir pakankamu terminu įvertinusi pirkimo objektą ir pasiūliusi atitinkamą kainą. Ieškovė turi ne deklaruoti, kad visa apimtimi vykdydama Sutartį suteiks paslaugas, o įvertinusi pirkimo objektą pasiūlyti atitinkamą kainą. Pareiga pateikti tinkamą pasiūlymą tenka tiekėjui, todėl ieškovė turėjo įvertinti visus perkančiosios organizacijos (atsakovės) Pirkimo dokumentais keliamus reikalavimus ir jų laikytis. Atsiliepime jau buvo minėta, kad Pirkimo sąlygų 5.5.2 papunktyje buvo nurodyti konkretūs reikalavimai dėl pasiūlymo B dalies formos pildymo („CVP IS pasiūlymo lango „Vokas 2“ eilutėje „Prisegti dokumentai“ pateikiama užpildyta pasiūlymo B dalies „Kaina“ forma, parengta pagal konkurso sąlygų 2 priedą. Pasiūlymo B dalyje nurodoma eurais (suapvalinant iki dviejų skaičių po kablelio) pasiūlymo kaina turi būti apskaičiuota ir išreikšta taip, kaip nurodyta konkurso sąlygų 2 priede“), todėl visi tiekėjai, įskaitant ir ieškovę, privalėjo šią formą užpildyti jos nekeisdami.
49. Atsakovė nesutinka su ieškovės dublike išdėstytu teiginiu, kad, kadangi ji pasiūlė visą paslaugų apimtį, todėl jos pasiūlymas vertinant turinio viršenybės prieš formą principo atžvilgiu atitiko keliamus reikalavimus. Nustatant Pirkimo sąlygas ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį jų reikalavimams, visiems tiekėjams buvo sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti, ir jų buvo laikomasi vykdant pirkimo procedūras. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė savo atsiliepime jau buvo pateikusi nuorodą į Viešųjų pirkimų tarnybai (toliau – VPT) pateiktą klausimą dėl pasiūlymo formos keitimo ir jos atsakymą į jį, kad: „Toks patikslinimas, kai iš neatitinkančio reikalavimus pasiūlymas padaromas atitinkančiu, keičia pasiūlymo esmę, taigi pasiūlymas turi būti atmetamas“. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas neatitiko atsakovės Pirkimo sąlygose įtvirtinto reikalavimo, jog rengiant pasiūlymą negali būti keičiamas jo turinys/išdėstymas. Todėl atsakovės nustatyti ieškovės pasiūlymo trūkumai pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip tokie neatitikimai, kurie negali būti ištaisyti nepakeičiant pasiūlymo esmės. Pagal kasacinio teismo praktiką, net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018). Įvertinus ieškovės pasiūlymą siaurąja prasme buvo nustatytas reikšmingas trūkumas, taip pat remiantis teismų praktika, numatančia, kad: „<...> net jei ieškovės siūlomi darbai iš tiesų vėliau galėtų būti tinkamai atlikti ir iš esmės tenkintų atsakovės nustatytus reikalavimus, tačiau kai ieškovė tokių duomenų nenurodė pasiūlyme ar juos nurodė su esminiais trūkumais, jos pasiūlymas siaurąja prasme negali būti pripažintas atitinkančiu viešojo pirkimo sąlygas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019), ieškovės pasiūlymas buvo atmestas.
Atsiliepimas
50. Dublike ieškovė teigia, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nepaneigė ieškovės teisės aiškinti ir/ar tikslinti savo pasiūlymą. Tačiau atsiliepime atsakovė detaliai nurodė ir pagrindė, kodėl atmetė ieškovės pasiūlymą, t. y. kad jis remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2 straipsnio 21 dalimi, laikytinas netinkamu viešojo pirkimo pasiūlymu, kad pagal VPĮ 45 str. 3 d., be kita ko, tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina ir t.t., ką būtent ir būtų tikslinusi Ieškovė. Paminėtina ir tai, kad atsakovė atsiliepime neprognozavo, kaip ieškovė patikslins savo pasiūlymą, o tik konkretizavo, kokios pasiūlymo lentelės skiltys turėtų būti ištaisytos (jei būtų tokia galimybė), kad ieškovės pasiūlymas atitiktų atsakovės Pirkimo dokumentais pasiūlymo formai ir turiniui iškeltus reikalavimus. Kadangi, vadovaudamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais bei pasiūlymo paaiškinimo aspektu formuojama teismų praktika, atsakovė negalėjo leisti ieškovei paaiškinti pasiūlymą, pakeisti kainą ar padaryti kitų pakeitimų, kas reikštų jo atitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams, tai Akmenės rajono savivaldybės administracijos teiginys atsakyme į pretenziją, kad nėra aišku, kodėl ieškovė pasiūlyme nurodė pakeistus/patikslintus mato vienetus, Ieškovės neturėtų būti traktuojamas kaip neaiškaus pasiūlymo pateikimas, kadangi Ieškovė savo nuožiūra pakeisti pasiūlymo formos neturėjo jokios pareigos ir/ar teisių. Todėl nustačiusi, kad pasiūlymo trūkumų ištaisyti nekeičiant pasiūlymo esmės nebuvo įmanoma, atsakovė neprašė ieškovės tikslinti savo pasiūlymą. Jei atsakovė būtų pasielgusi priešingai, ji būtų pažeidusi VPĮ, viešųjų pirkimų principus bei būtų diskriminavusi kitus tiekėjus.
51. Ieškovė skundžiamą atsakovės sprendimą ginčija kaip pernelyg formalų, pažeidžiantį kasacinio teismo praktikoje nustatytą turiningojo vertinimo pareigą. Tačiau kasacinio teismo ne kartą pabrėžtas turinio viršenybės prieš formą principas viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus; viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir pirkimo sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus. Vis dėlto, tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas turi ribas. Tai reiškia, kad turinio viršenybės prieš formą principas negali būti suabsoliutintas, pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, reguliavimo tikslus, paneigiant perkančiosios organizacijos pareigą objektyviai, kruopščiai ir skaidriai vertinti jai pateiktų dokumentų turinį bei neatsižvelgiant į perkančiosios organizacijos valią, įtvirtintą pirkimo sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsižvelgiant į tokią teismų formuojamą praktiką, spręstina, kad nepateikusi tinkamo pasiūlymo Ieškovė prarado teisę tikslinti pasiūlymą, o atsakovė galėjo tokį pasiūlymą atmesti be papildomo paaiškinimo (patikslinimo). Teismų praktikoje, atsižvelgiant į skirtingus VPĮ keliamus reikalavimus bei netapačią viešųjų pirkimų santykių šalims suteikiamų teisių ir pareigų apimtį, yra išskiriamos sąvokos „pasiūlymas siaurąja prasme“ ir „pasiūlymas plačiąja prasme“. Pasiūlymas siaurąja prasme iš esmės reiškia tą pasiūlymo dalį, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. Tuo tarpu pasiūlymas plačiąja prasme reiškia perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų visumą. Atsiliepime jau buvo minėta, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016), kaip ir šiuo atveju Ieškovė. Be to, VPĮ nenustatyta „techninių“ klaidų taisymo galimybė, neįvirtintas tokios klaidos apibrėžimas, o kasacinio teismo praktikoje techninė klaida prilyginama akivaizdžiai klaidai; ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016). Ieškovės padarytos klaidos negali būti vertinamos kaip aritmetinės, akivaizdžios ar redakcinio pobūdžio, todėl šių klaidų rizika tenka pačiai ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
52. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Efektyvūs sprendimai“ pateikė siūlymą dalyvauti viešajame pirkime, kurį organizavo atsakovė Akmenės rajono savivaldybės administracija. Atsakovė pašalino ieškovę iš konkurso jo sąlygų 9.10.4 p. pagrindu.
53. VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina.
54. Taigi situacija, kai tiekėjui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės pasiūlyme, kuriame pateiktose sąmatose nebuvo, kaip reikalaujama, jokia forma išskirtos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, nes jam ištaisyti nepakanka paprasto ieškovės paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, iš naujo papildant sąmatas. Be to, nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu ta prasme, kad jis kitų subjektų nebūtinai būtų tapačiai identifikuotas ir (ar) ištaisytas, t. y. trūkumo taisymo rezultatas priklausytų nuo subjekto, atliekančio klaidos korekciją.
55. Sąvoka „gali prašyti“ nereiškia ir neturėtų būti aiškinama kaip laisvas perkančiųjų organizacijų apsisprendimas kreiptis ar ne į tiekėją. Tais atvejais, kai pirkėjas nustato, jog tiekėjo (-ų) pasiūlyme (-uose) yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti a fortiori nekeičiant pasiūlymo esmės, jis (pirkėjas) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydamas (prašydamas) paaiškinti redakcinio pobūdžio, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Pirkėjų diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).
56. Dėl pasiūlymo „siaurąja prasme“ vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus bei atitinkamų VPĮ normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais. Pagal šią praktiką, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia, atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014). Situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015). Pasiūlymo siaurąja prasme taisymu iš esmės gali būti laikomos tik aritmetinės, redakcinio pobūdžio klaidos, kurioms pagrįsti pakanka paprasto paaiškinimo ir kuris nekeičia pradinio pasiūlymo esmės bei kainos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1031-180/2018).
57. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo bei Teisingumo Teismo praktika). Viešojo pirkimo sąlygų aiškumas svarbus ir ginčus sprendžiantiems teismams, kad šie galėtų efektyviai patikrinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino pasiūlymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
58. Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, kad perkančioji organizacija neteisėtai pašalino ieškovę iš pirkimo, nesuteikusi jai teisės patikslinti pasiūlymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270, 423 ⁸ straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės UAB „Efektyvūs procesai“ ieškinį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.