- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-69-524/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01236-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- A. J. G.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- K. M., notarė G
- Kategorijos
- 48.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Jolantos Gailevičienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-37-669/2013 pagal ieškovės A. J. G. ieškinį atsakovei V. M. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, tretieji asmenys K. M., notarė G. K., bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013-07-26 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė
nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, 2012-05-31 jos sudarytą su atsakove ir patvirtintą Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės G. K., bei grąžinti jos asmeninėn nuosavybėn sutarties pagrindu atsakovei perleistą nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 13,79 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2012-05-19 dėl dešinio žastikaulio galo lūžimo buvo paguldyta į Plungės ligoninę. Tolima giminaitė atsakovė V. M. 2012-05-28 ją paėmė iš ligoninės, nuvežė į Klaipėdą, tikindama, kad reikia sutvarkyti tėvų žemės reikalus. Po kelių dienų atsakovė ją nuvežė į notarų biurą, prašydama, kad ieškovė atsakovei perrašytų nuosavybės teise priklausančią žemę, o už tai žadėjo rūpintis ieškove ir išlaikyti. Po to ieškovė kelioms savaitėms buvo paguldyta į Klaipėdos ligoninę, iš kurios parvežta namo į Plungę. Ieškovė namie neberado buto inventorizacinės bylos, atsiskaitymo knygelės, todėl įtarė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), jai jau nebepriklauso. Ieškovė pasijautė apgauta ir apvogta. Ieškovės prižiūrėti ir aprūpinti atsakovė neturi galimybės, kadangi ji gyvena Klaipėdoje. Ieškovės priežiūrai atsakovė pasamdė moterį, kuri iš ieškovės imdavo pinigus už maistą, nesirūpino ieškovės higiena, veždavosi kiekvieną dieną į savo namus. Ieškovė nenorėjo, kad ja rūpintųsi samdyta moteris. Ieškovė 2012 m. liepos pabaigoje susisiekė su artimais, nuo seno pažįstamais žmonėmis R. ir Z. D., kurie sutiko ieškove rūpintis. Jų bute (duomenys neskelbtini), ieškovė apsigyveno. Ieškovė bute, kuris teko atsakovei, bijo būti viena, kadangi atsakovė su ja kalbėdavo agresyviai, vadindavo ją beprote, liepė gerti vaistus, kurie, kaip vėliau sužinojo, veikia psichiką. Ieškovei nebuvo leidžiama bendrauti su draugėmis. Per tariamos rūpybos laiką iš ieškovės sąskaitos banke su kortele buvo paimta 800 Lt. Pinigai buvo paimti Klaipėdoje bankomate 2012-07-16 nakties metu 23.22 val. – tai patvirtina aplinkybę, kad pati ieškovė pinigų paimti negalėjo. Be to, atsakovė ieškovei neatidavė išlaikymo iki gyvos galvos sutarties egzemplioriaus. Ieškovė nepasitiki ir nepageidauja su atsakove turėti reikalų. Atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų teikti maitinimą, leisti gyventi be nuomos mokesčio jai perleistame bute, išskalbti drabužius, teikti asmens higienos ir kitas būtinas paslaugas, taip iš esmės pažeisdama sutartį.
Šalies argumentai
Atsakovės su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškove (savo teta) rūpinasi, globojo ją ir su ja bendrauja daugelį metų. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta laisva abiejų šalių valia, sutarties sąlygos buvo išsamiai aptartos. Atsakovė tinkamai vykdė savo sutartines pareigas, tačiau neteko tokios galimybės dėl ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių. 2012-05-28 į Klaipėdos universitetinę ligoninę atsakovė ieškovę išvežė gavusi Plungės ligoninės sutikimą dėl kvalifikuotos medicininės pagalbos. Iš Plungės ligoninės išrašyta ieškovė pati prašėsi atvežama prie banko, kuriame pasiėmė 7 000 Lt ir juos įsidėjo prie savo daiktų. Ieškovė, prieš išvažiuodama į Klaipėdos ligoninę, liepė iš jos buto paimti visus dokumentus, taip pat ir inventorizacijos bylą, atsiskaitymo knygelę, kadangi atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti mokesčius. Ieškovė ligoninėse iš viso pragulėjo pusantro mėnesio. Ieškovė buvo patenkinta atsakovės veiksmais ir garantuota atsakovės sąžiningumu. Kol ieškovė gulėjo ligoninėje, atsakovė jai kasdien po kelis kartus atnešdavo maisto, laikraščių, bendraudavo su ieškove ir su ligoninės personalu. Būdama ligoninėje ieškovė prašė nors laikinai parvežama į Plungę, todėl atsakovė su pačia ieškove aptarė pastarosios laikiną buvimą Plungėje. Šalys susitarė, jog kasdienę priežiūrą (skalbimą, prausimą, maitinimą ir bendravimą) atliks ieškovės sena pažįstama A. Ž., su kurios šeima ieškovę sieja ilgalaikiai ryšiai – A. Ž. netgi buvo įtraukta į 2010-09-10 ieškovės testamentą. Atsakovė maistą, rūbus, vaistus ir kt. nupirkusi vežiodavo į Plungę, sumokėdavo mokesčius už butą, esantį Plungėje, telefonu A. Ž. teiraudavosi apie ieškovės būklę. Atsakovė nuo ieškovės parvežimo į Plungę iš ligoninės (nuo 2012-07-13 iki 2012-07-29), pas ją buvo apsilankiusi 3 kartus. Atsakovė niekada ieškovės nevadino beprote, su niekuo nedraudė bendrauti ir niekada nebuvo agresijos iš jos ar sutuoktinio. Vaistus, kuriuos ieškovė gerdavo, jai prirašė medikai, o jų gėrimo tvarką atsakovė buvo parašiusi didesnėmis raidėmis ant lapelių. Atsakovė 800 Lt paėmė iš ieškovės sąskaitos, nes pati ieškovė prašė tai padaryti ir jai atvežti pinigų. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties egzemplioriaus ieškovei neatidavė, nes tokio dokumento pastaroji ir neprašė. 2012-07-29 atvykusi į Plungę aplankyti ieškovės, atsakovė pirmąkart susidūrė su D., kurie naudodamiesi sunkia ieškovės psichine liga, ją išvežė, o 2012-07-31 Z. D. savavališkai pakeitė buto, kuriame gyveno ieškovė, spyną. Atsakovei žinoma, kad 2012-08-07 ieškovė surašė testamentą, kuriuo savo turtą po savo mirties palieka Z. D. Iki tol Z. D. ar jo šeimos nariai jokios paramos ieškovei nėra teikę, jie nežinojo net kur tiksliai ieškovė gyveno. Atsakovė turi abejonių dėl ieškovės veiksnumo, pastarosios gebėjimo suprasti vykstančius aplinkui procesus, dėl to jai daro įtaką pašaliniai jos turtu suinteresuoti asmenys.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2013-07-26 sprendimu ieškinį tenkino: nutraukė šalių 2012-05-31 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir ieškovei grąžino sutarties pagrindu atsakovei perduotus butą ir žemės sklypą; iš atsakovė priteisė 3 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų ieškovei ir 1 371 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė kelis kartus keitė testamento turinį ir savo turtus dalydavo tai vienai, tai kitai, tai keliems iš karto, todėl padarė išvadą, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi tikroji valia buvo siekis apsaugoti ieškovės turtą nuo neapgalvotų testatoriaus veiksmų ir tik po to mėginta įgyvendinti sutartyje numatytus įsipareigojimus. Teismas nustatė, kad ieškovės netenkino atsakovės periodiškas atvykimas, tarpusavio bendros kalbos neradimas, svetimų žmonių vykdoma jos priežiūra. Ieškovė nepasitiki atsakove, todėl ieškovė nenori būti prižiūrima atsakovės samdomų svetimų žmonių ir pačios atsakovės, nes jos netenkino pastarosios vykdoma priežiūra. Iš esmės nuo ginčo sutarties pasirašymo ieškovė iš atsakovės tiesioginio materialaus išlaikymo negavo, su atsakove bendravo tik ligoninėje, o po to bendravimas buvo epizodinis, ją prižiūrėjo kiti asmenys. Ieškovė yra vieniša, prastos sveikatos, garbaus amžiaus. Teismas konstatavo, kad ieškovė sutartimi prisiimtą prievolę vykdė netinkamai, be to, prarastas šalių pasitikėjimas, kuris esantį išlaikymo iki gyvos galvos teisiniams santykiams yra būtinas. Įvertinęs Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-171/2013 išvadą, kad 2013-06-18 ieškovė, nepaisant jai nustatytų pažintinių funkcijų sutrikimų, su rūpintojo pagalba gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti, teismas padarė išvadą, jos ieškovės valios išraiška yra tikslesnė nei sutarties sudarymo momentu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo išvada, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, yra nepagrįsta, padaryta klaidingai interpretuojant bylos aplinkybes bei ieškovės parodymus, kurių ji teismo posėdyje negalėjo nuosekliai išdėstyti bei patvirtinti. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė grįžusi iš ligoninės savo namuose prižiūrima Ž. tik dvi savaites, kai pas ją apsilankę D. ją išsivežė į savo namus. Teismas neįvertino aplinkybės, jog būtent dėl D. veiksmų atsakovė negalėjo tinkamai vykdyti išlaikymo prievolės. Atsakovė, ieškovei būnant Plungėje, nuolat teikė išlaikymą: nupirkdavo rūbus, vaistus ir kt., mokėdavo mokesčius už butą, kasdien skambindavo A. Ž. ir ieškovei. Todėl teismui nebuvo pagrindo konstatuoti esminio sutarties pažeidimo. Be to, atsakovė ketino ieškovę nuo rugsėjo 1 d. pervežti gyventi pas save į Klaipėdą, kadangi pati ieškovė norėjo savo namuose pagyventi iki rudens. Šiuo metu D. ir kiti asmenys naudojasi ieškovės bejėgiškumu siekdami sau turtinės naudos, o teismas neįsigilino į bylos esmę. ir tam neužkirto kelio. Ieškovė jau po savaitės nuo jos išvežimo pas D. D. naudai pakeitė testamentą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pati ieškovė neigia tai dariusi, – tai reiškia, kad ji neprisimena arba nesuprato savo veiksmų keisdama testamentą. Testamentas neužtikrina jos socialinių poreikių tenkinimo taip kaip išlaikymas iki gyvos galvos. Jau parengiamojo posėdžio metu buvo išsakytos abejonės dėl ieškovės veiksnumo. Apklausta ieškovė negalėjo nieko rišliai pasakyti, pati negalėjo pasakyti, kuriame mieste gyvena. Tai patvirtino abejones dėl ieškovės veiksnumo, taigi D., manipuliuodami ieškove, kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo, nes priešingu atveju jų naudai surašytas testamentas yra nieko vertas. Pagal prokuroro pareiškimą, ginant galbūt neveiksnaus asmens interesus, nagrinėjant šią bylą, yra iškelta kita civilinė byla dėl ieškovės veiksnumo, joje ekspertui pavesta atsakyti ir į klausimą, ar ieškovė galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti sudarydama 2012-05-31 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti šią civilinę bylą, iki bus išspręstas ieškovės veiksnumo klausimas. Be to, teismas rėmėsi ekspertizės akto išvada, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, kad išvadoje konstatuojama, jog ieškovė tik su rūpintojo pagalba gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ieškovei rūpintojas nėra paskirtas, todėl ji savarankiškai net negalėjo pasirašyti ieškinio, susitarti su advokate ir tiksliai suformuluoti savo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog sutartis sudaryta šalių valia. Pati apeliantė teisme pripažino, jog su sutuoktiniu svarstė, ar būtų geriau testamentas, ar sutartis. Taigi dėl sutarties buvo nuspręsta spontaniškai, be ieškovės valios. Apeliantė net nesiruošė išlaikyti ieškovės, nebuvo tam pasirengusi, sutarties nevykdė, nes siekė savanaudiškų tikslų. Atsakovė pasisavino ieškovės pinigus, taip pastaroji neteko ir nekilnojamojo turto, ir pinigų. Ieškovė nepasitiki atsakove ir nepageidauja, kad ši ja rūpintųsi, santykiai yra konfliktiški ir toliau sutarties nebus įmanoma vykdyti. Ieškovė su atsakove artimų santykių anksčiau nepalaikė, atsakovė nepateikė jokių giminystės ryšį su ieškove patvirtinančių įrodymų. Ieškovė yra 87 metų amžiaus, dėl jaudulio dalyvaujant teisme jai sunku tiksliai, teisingai ir nuosekliai pasakyti, tačiau tai neturi būti vertinama kaip ieškovės nesugebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Ieškovė buvo prižiūrima pašalinių asmenų. Liudytojas Ž. patvirtino, kad ieškovė už savo priežiūrą (maistą ir kt.) Ž. atsiskaitydavo pati, fakto, kad atsakovė teikė išlaikymą, jis negalėjo patvirtinti. Taigi ieškovė iš atsakovės tiesioginio materialinio išlaikymo negavo, kitų asmenų, o ne atsakovės teikiama pagalba nelaikytina tinkamu sutartinių prievolių vykdymu. Ieškovė pati susisiekė su Daukšais, kurie jai suteikė pagalbą. Klausimas apie testamentus šioje byloje nenagrinėtinas. Apeliantės teiginiai apie ieškovės psichinę negalią, neveiksnumą yra visiškai nepagrįsti. Pati atsakovė rūpinosi pripažinti ieškovę neveiksnia, nes netrukus po sutarties pasirašymo kreipėsi į psichiatrus. Atsakovės inicijuota byla dėl ieškovės pripažinimo neveiksnia yra nutraukta. Aplinkybė, kad ieškovei dėl jos senyvo amžiaus ir ligų reikalingas rūpintojas, nereiškia, jog ji absoliučiai nesupranta savo veiksmų ir nesugeba jų valdyti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus, sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą galima patikrinti apeliacinėje instancijoje ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo nėra pagrindo.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2007; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2011; kt.). CK 6.464 straipsnyje įtvirtinti du skirtingi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pabaigos pagrindai: 1 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi dėl rentos gavėjo mirties pasibaigus išlaikymo prievolei, t. y. įvykdymu; 2 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi rentos gavėjo reikalavimu, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia prievolę teikti išlaikymą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. gegužės 31 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi atsakovė kaip rentos davėja įsipareigojo išlaikyti nedarbingą ieškovę iki jų gyvos galvos, slaugyti sergančią, aprūpinti reikiama pagalba, maistu, apranga, be nuomos mokesčio leisti gyventi ieškovės bute, tvarkyti butą, daryti jo remontą ir kitas teikiamas paslaugas, o ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei nuosavybėn jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir butą (t.1, b. l. 4-18). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė iš atsakovės tiesioginio materialaus išlaikymo negavo, su atsakove bendravo tik ligoninėje, o po to bendravimas buvo epizodinis, ją prižiūrėjo kiti asmenys. Atsakovė, ginčydama teismų išvadas dėl išlaikymo prievolės vykdymo apeliaciniame skunde iš esmės kelia ieškovės veiksnumo klausimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytą faktinę situaciją pirmosios instancijos teismas pagrįstai manė, jog, atsakovei laiku nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, buvo pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai ir interesai, prarastas pasitikėjimas atsakove, kuris išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose yra būtinas, todėl atsakovė ginčo sutartį pažeidė iš esmės (CK 6.217 straipsnis). Visų pirma byloje įrodyta, kad ieškovė buvo išrašyta iš ligoninės 2012-05-28, t.y. prieš pat ginčo sutarties sudarymą ir ligoninėje buvo nuo 2012-06-04 iki 2012-07-13(t.1, b. l. 8, 56), o nuo 2012-07-05 ieškovei nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis (t.1, b.l.86), todėl akivaizdu, jog atsakovė privalėjo įrodyti, jog ji nuolat pati slaugė ieškovę, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės įsipareigojimai pagal sutartį buvo kasdienės priežiūros prievolė, kurią būtina vykdyti nuolat, o ne retkarčiais. Ieškovės sąskaitos išrašu (t.1, b. l. 7) įrodyta, kad 2012-05-28 paimta iš ieškovės sąskaitos didelė pinigų suma, t.y. jos išrašymo iš ligoninės dieną ieškovės paaiškinimą, jog paimant šią sumą dalyvavo atsakovė, patvirtina liudytoja A. Ž. ( t.1, b.l. 115), o ginčo sutartis buvo sudaryta 2012-05-31, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šią aplinkybę kaip pagrindą nepasitikėti atsakove, nes ieškovė paaiškino, jog atsakovė šiuos pinigus pasiėmė (t.1, b.l.108). Ginčo sutartis buvo sudaryta po poros dienų, todėl atsakovė, dalyvavusi kartu su ieškove banke ir prisiėmusi ieškovės išlaikymo ir rūpinimosi ja prievolę, privalėjo įrodyti, jog ji ieškovei padėjo susitvarkyti su didele pinigų suma, padėti vesti šių pinigų apskaitą. Be to, byloje įrodyta, kad iš ieškovės sąskaitos buvo paimti pinigai 2012 -07-16 Klaipėdoje ir šioje byloje nėra įrodymų, kad šie pinigai buvo perduoti ieškovei. Ieškovė nurodo, jog dėl šių aplinkybių nepasitiki atsakove. Be to, byloje įvertinti ir atsakovės veiksmai po sutarties sudarymo dėl ieškovės pripažinimo neveiksnia praėjus vos mėnesiui po ginčo sutarties sudarymo ( t.1, b.l. 84-85). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl pažeidžiamų asmenų (dėl psichikos sutrikimo) teisių apribojimo, kaip asmens teisių apribojimo instituto, reikšmės, šio instituto svarbą ne kartą savo praktikoje pabrėžė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012), todėl toks atsakovės požiūris į ieškovę sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė ginčo sutartį, kuri turi būti paremta abipusiu pasitikėjimu. Byloje įrodyta, kad ieškovė nebuvo pripažinta neveiksnia CK (t.1, b. l. 170-171), tačiau apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog ieškovė tik su rūpintojo pagalba galėjo suformuluoti ieškinio reikalavimus ir pasirašyti sutartį su advokate. Tokia pozicija yra neparemta įstatymu, nes ieškovė yra veiksni. Toks atsakovės požiūris į rentos gavėją prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintam teisingumo ir sąžiningumo principams, nes akivaizdu, jog tokia sutartis sudaroma su asmeniu, kuriam būtina visokeriopa, kasdieninė pagalba. Ekspertizės akte, kuriuo buvo rekomenduojama nustatyti ieškovei rūpybą, yra konstatuotas visiškas ieškovės veiksnumas, todėl pagal CPK 509 str.1d. nurodyta, kad veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją. Byloje nėra įrodymų jog toks prašymas buvo paduotas ar kad ieškovė buvo pripažinta ribotai veiksnia, todėl šis apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas. Ieškovės visiškas veiksnumas byloje yra įrodytas, todėl paneigti apeliacinio skundo motyvai dėl ieškinio reikalavimų suformulavimo ir sutarties su advokatu sudarymu. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti CK 6.464 straipsnio 2 dalį ir nutraukti ieškovės su atsakove 2008 m. gegužės 31 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2013-07-26 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.