Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. J. G. ieškinį atsakovei V. M., tretieji asmenys K. M., G. K., dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po to buvo patalpinta į Klaipėdos ligoninę, kurioje pragulėjo kelias savaites, iš kurios parvežta namo į Plungę. Namuose neberado buto inventorizacinės bylos, atsiskaitymo knygelės, todėl įtarė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Plungėje, jai jau nebepriklauso. Jaučiasi apgauta ir apvogta. Jos prižiūrėti ir aprūpinti, V. M. neturi galimybės, kadangi ji gyvena Klaipėdoje. Jos priežiūrai pasamdė moterį, kuri iš jos imdavo pinigus už maistą, nesirūpino jos higiena, veždavosi kiekvieną dieną į savo namus. Nenorėjo, kad samdyta moteris ja rūpintųsi. 2012m. liepos pabaigoje susisiekė su artimais, nuo seno pažįstamais žmonėmis Rūta ir Z. D., kurie apsiėmė ja rūpintis, pas kuriuos apsigyveno adresu (duomenys neskelbtini), Plungėje. Bute, kuris atiteko atsakovei bijo būti viena, kadangi atsakovė su ja kalbėdavo agresyviai, vadindavo ją beprote. Liepė gerti vaistus, kurie, kaip vėliau sužinojo veikia psichiką, jai nebuvo leidžiama bendrauti su draugėmis. Ieškinyje nurodoma, kad per tariamos rūpybos laiką, iš jos sąskaitos banke, su kortele buvo nuimta 800 litų. Pinigai buvo nuimti Klaipėdoje bankomate, 2012-07-16 nakties metu - 23val. 22 minutės, kas rodo kad pinigus nuimti pati negalėjo. Be to, V. M. neatidavė jai priklausančios sutarties - dublikatą teko paimti 2012-08-01 notarės biure. Nurodo, kad nepasitiki ir nepageidauja su V. M. turėti reikalų. Nurodo, kad savo įsipareigojimų nustatytų sutarties 6.1 punkte: teikti maitinimą, leisti gyventi be nuomos mokesčio jai perleistame bute, išskalbti drabužius, teikti asmens higienos ir kitas būtinas paslaugas) V. M. nevykdė, tuo iš esmės pažeisdama Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Ieškinyje teigiama, kad buvo kreiptasi į V. M. gražiuoju, kad grąžintų jai turtą geruoju. Jai nesutikus, 2012-08-07 notarė I. Š. persiuntė atsakovei jos prašymą gera valia nutraukti sutartį, tačiau jokio atsakymo negavo. Ieškovė reiškia norą kuo skubiau nutraukti sudarytą sutartį ir susigrąžinti jai priklausantį turtą.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šioje byloje nustatyta, kad 2012-05-31 tarp ieškovės A.J. G. ir atsakovės V. M. buvo pasirašyta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kurią patvirtino Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K., pagal kurią ieškovė perleido atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), 13,7900 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), Plungės r., o atsakovė įsipareigojo ieškovę pilnai išlaikyti iki gyvos galvos, teikdama jai maistą, vaistus ir slaugą ligos atveju, o jai mirus – palaidoti ir apmokėti visas laidotuvių išlaidas (sutarties 2.1 p., 2.2 p., 6.1 b.l. 11-19). Bylos lape 20 esantys 2012-08-21 duomenys iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad A.J. G. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamų daiktų neturi, patvirtina, kad ieškovė prievolę įvykdė tinkamai.

Renta priskiriama sandoriams, kurių pagrindu turtas perleidžiamas kitam savininkui. Rentos sutarties samprata, įtvirtinta CK 6.439 straipsnio 1 dalyje, leidžia išskirti keletą šių teisinių santykių bendrų bruožų: norint gauti rentą, būtina prieš tai perduoti tam tikrą turtą rentos mokėtojui; santykių nepertraukiamumas; neversliškumas. Bet kurios rentos rūšies atveju rentos mokėtojas turi prievolę mokėti rentą ar išlaikyti rentos gavėją sutartyje, įstatyme, teismo sprendime nustatyta tvarka ir sąlygomis. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 str. 2 d.). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – rentos gavėjo poreikių tenkinimas, atsižvelgiant į jo poreikius, gali būti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra; kai sutartimi apibrėžiama išlaikymo vertė, ji turi būti ne mažesnė nei nustatyta įstatyme (CK 6.461 str. 2 d.); sutartyje gali būti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo išlaidas; galimybė išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis įmokomis iš esmės yra išimtinė, ji gali būti taikoma atsižvelgiant į sutarties pobūdį ir konkrečias aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, jog, atsižvelgiant į išvardintus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties požymius ir sutarties esmę, galima daryti išvadą, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai, vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-02 nutartis civilinėje bylojeNr.3K-3-207/2006).

CK 6.461 straipsnio 1 dalis numato, kad į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja - ir jo priežiūra. Ieškovė A.J. G. yra 87 metų amžiaus, ligota moteris, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra ir visapusiška pagalba (b.l. 9). Ieškovė A.J. G. ir jos atstovė, reikalavimą nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį grindė ta aplinkybe, kad atsakovė nuo sutarties sudarymo dienos netinkamai vykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų ir taip iš esmės pažeidžia sutartį. Ieškovė parodymuose nurodo, kad atsakovės veiksmus suprantanti, kaip siekį užvaldyti jos turtą, o ne tinkamai vykdyti sutarties įsipareigojimus. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad pasigedo dokumentų patvirtinančių jos nuosavybės teisę ir tai jai kėlė nerimą. Per trumpą laiką nuo jos sąskaitos buvo nuimta dalis pinigų,. Ieškovės atstovė patvirtino, kad jos atstovaujamosios netenkino atsakovės periodiškas atvykimas, tarpusavio bendros kalbos neradimas, svetimų žmonių vykdoma jos priežiūra. Ieškovė nepasitiki atsakove, todėl ieškovė nenori būti prižiūrima atsakovės samdomų svetimų žmonių ir pačios atsakovės, nes jos netenkino pastarosios vykdoma priežiūra.

Tokie ieškovės paaiškinimai iš esmės nebuvo paneigti, atvirkščiai, juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: bylos duomenimis, b.l. 7, 2012-05-28 per du kartus nuo ieškovės sąskaitos nuimta 7000 Lt suma Plungės m., o Klaipėdoje, 2012-07-16, 23 val.22 min ir 23val. 23 min. nuimta 800 Lt suma.

Byloje apklausta liudytoja E. T. patvirtino, kad ieškovė yra jos kaimynė ir kad ją lankydavo svetimi žmonės. Neneigia, kad yra mačiusi, jog J. G. lankė atsakovė su sutuoktiniu, bet lankė nedažnai. J. G. kiekvieną dieną lankydavo A. Ž.. Pati J. G. yra sakiusi, kad giminaitė iš Klaipėdos ją vadina „durne“ (b.l. 113).

Liudytoja A. Ž. patvirtino, su ieškove seniai bendrauja ir sužinojusi, kad ieškovė su lūžusiu žastikauliu guli Plungės ligoninėje, apie tai paskambinusi pranešė atsakovei. J. G. išvežant į Klaipėdos ligoninę, buvo palydėjusi J. G. į banką, kur ji turėjo išsiimti pinigų. Kartu buvo ir atsakovė. Kokia suma ir kokiam tikslui buvo išimta – pasakyti negali. Žino, kad ieškovę ligoninėje lankė ir ja rūpinosi atsakovė A. M.. J. G. labai norėjo parvažiuoti iš ligoninės į namus, todėl ji pati pasisiūliusi A. M. J. G. prižiūrėti, nes vėliau atsakovė planavo J. G. parsivežti pas save. Po ligoninės, J. G. pietus atveždavo į namus, ją pačią parsiveždavo pas save į namus, o vakarais parveždavo namo. Patvirtino, kad per tas dvi savaites V. M. yra atvežusi žuvies, kitokių maisto produktų, siūlėsi mokėti už teikiamas paslaugas. Po to, kai ieškovė išvyko su Z. D., ji su ieškove daugiau nebuvo susitikusi. (b.l. 114-115). Jos parodymus iš esmės patvirtino liudytoju apklaustas jos sutuoktinis S. Ž. ( b.l. 114), todėl jo parodymai atskirai neaptartini.

Liudytojai J. B. (b.l. 114), Z. P. (b.l. 142-143) patvirtino, kad jiems J. G. guodėsi, jog yra apgauta, netekusi turto, kad nenori matyti V. M., siekė būti su D. šeima.

Liudytojas J. V. parodė, kad nuomodavosi iš J. G. 13 hektarų žemės sklypą. Žemę perregistravus V. M., jis buvo atvykęs į J. G. namus, kuriuose buvo Z. D. su sutuoktine. Po to atvyko V. M. ir tarp jos ir buvusių kambaryje įsiplieskė ginčas. Apie ką buvo kalbama tikslai pasakyti negali, bet tiek ieškovė, tiek atsakovė vartojo necenzūrinius žodžius (b.l. 113).

Liudytojas Z. D. paaiškino, kad ieškovę pažįstantis apie 70 metų, o atsakovę tik nuo 2012-07-29 dienos, kada ši atėjusi į J. G. namus supyko jo ir jo šeimos narių apsilankymu. Parodė, kad buvo atsigirdę gandus, kad J. G. buvo Klaipėdoje ligoninėje, kad iš jos pabėgo, todėl norėdami sužinoti kas jai atsitiko , pradėjo jos ieškoti – buvo nuvykę pas Ž. į namus, po to ieškovę rado namuose. Ieškovė skundėsi, kad būnant ligoninėje buvo girdoma vaistais nuo kurių visą laiką imdavo miegas, kad V. M. buvo uždraudusi su kuo nors susitikinėti, niekur neleido išvykti. 2012-07-29 J. G. sakėsi bijanti pasilikti namuose, todėl norėjo važiuoti su jais. Vakare J. G. parvežė atgal į namus, pakeitė durų spyną, tačiau 2013-07-30 pati ieškovė atvyko pas juos į namus ir pasiprašė pagalbos. Šiai dienai J. G. gyvena pas juos ( b.l. 141-142).

Liudytoja J. P. patvirtino, kad lankant J. G. ligoninėje, ši sakė, kad jos dokumentus yra paėmusi V. M. ir ji nežinanti ką daryti, prašėsi pagalbos (b.l. 153-154).

Liudytojų T. Z. (b.l. 112), L. P. (b.l. 112), V. K. (b.l. 113), D. B. (b.l. 114), D. U. (b.l. 139-140) parodymai atskirai neaptartini, teisiškai nėra reikšmingi ir neturi tiesioginio įtakos bylos ištyrimui.

Baigiamųjų kalbų metu, atsakovė A. M. pasisakė, kad J. G. ne kartą norėjo jiems užrašyti turtą, ji pati buvo radusi ir testamentą. Siekdama apsaugoti tetą, apsitarusi su vyru nusprendė, kad jai bus saugiau, jei bus sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Ši aplinkybė svarbi aptariant sutarties sudarymą ir jos tikrąją paskirtį. Byloje tiek ieškovė duodama parodymus, tiek liudytoja A. Ž. bei liudytoja J. P. tvirtino, kad ieškovė kelis kartus keitė testamento turinius ir savo turtus dalindavo tai vienai, tai kitai, tai keliems iš karto. Darytina išvada, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi tikroji valia buvo siekis apsaugoti ieškovės turtą nuo neapgalvotų testatoriaus veiksmų ir tik po to mėginta įgyvendinti sutartyje numatytus įsipareigojimus. Teismas tokią išvadą daro remdamasis ne tik įvykių sekos detalizacija, parodymų analize, bet vertindamas Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 85TPK-171/2013 (bylos lapai 170-171), kurio tyrimo aprašomojoje dalyje pažymima, kad ekspertizės metu J. G. pažintinės funkcijos akivaizdžiai geresnės, nei 2012-07-02. Pažymėtina, kad tuo metu J. G. nuo 2012-06-04 iki 2012-07-13 gulėjo Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje (b.l. 56). Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis sudaryta jos gydimosi ligoninėje metu – 2012-05-31. Po mėnesio, t.y. 2012-07-02 gydytoja psichiatrė konsultavusi J.G. K. medicinos slaugos ligoninėje, įvertinusi jos būseną, konstatavo nepatikslintą kraujagyslinę demenciją (duomenys iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 85TPK-171/2013 , bylos lapai 170-171). Vertinant Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-171/2013 duodamą išvadą, kad 2013-06-18 dienai A. J. G., nepaisant jai nustatytų pažintinių funkcijų sutrikimų, su rūpintojo pagalba gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti, darytina pagrįsta išvada, kad jos valios išraiška yra tikslesnė, nei sutarties sudarymo momentu, bei, kad ji tinkamai yra suformulavusi savo reikalavimus.

Kaip matyti iš aukščiau nustatytų aplinkybių, iš esmės nuo ginčo sutarties pasirašymo ieškovė iš atsakovės tiesioginio materialaus išlaikymo negavo, su atsakove bendravo tik ligoninėje, o po to bendravimas buvo epizodinis, ją prižiūrėjo kiti asmenys. Ieškovė yra vieniša, prastos sveikatos, garbaus amžiaus (1926 m. gimimo). Prarastas šalių pasitikėjimas, kuris išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose yra būtinas.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais (CPK 185 str.), daroma išvada, kad atsakovė sutartimi prisiimtą prievolę vykdė netinkamai. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, o sąžiningumo ir teisingumo principai šios sutarties atveju taikytini, visų pirma, išlaikymo gavėjo – ieškovės interesų apsaugai, ieškinys tenkinamas ir sutartis nutraukiama, o turtas, perduotas pagal sutartį atsakovei, grąžinamas ieškovei (CK 6.458 str., 6.464 str. 2 d.).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Viso ieškovė turėjo sumokėti 1371 Lt žyminio mokesčio. Teismo nutartimi žyminio mokesčio mokėjimas jai buvo atidėtas iki bus išnagrinėta byla (b.l. 22). Todėl iš atsakovės priteistina 1371 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – pagal pateiktus kvitus 3500 Lt (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 5, 93, 96, 98, 176-185, 269-270 straipsniais ir CK 1.5, 6.460-6.464 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti – nutraukti Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pasirašytą 2012 metų gegužės 31 dieną tarp A. J. G. ir V. M. bei grąžinti A. J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) perduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Plungėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 13,7900 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), Plungės r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1371 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Plungės rajono apylinkės teisme.