Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-482-485-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-09Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-03
Bylos Nr.
1A-482-485-2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-01047-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
A. P., M. Š.
Advokatai
Georgijus Zavtrakovas, Linas Stanislovas Bagdonas, Albertas Romualdas Gidra
Kategorijos

Pranešėjas: Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-482-485-2014

Teisėja: Tatjana Butkienė Teisminio proceso Nr. 1-20-9-01047-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, nuteistiesiems A. P., jo gynėjui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui, D. V., jo gynėjui advokatui Albertui Romualdui Gidrai, M. Š., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo, kuriuo:

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 258 str. 2 d. 10 MGL (1 300,00 Lt) dydžio bauda (šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas).

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 8 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. sausio 9 d.

D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. V. išteisintas pagal BK 260 str. 1 d. (narkotinių medžiagų platinimas M. Š.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 8 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. Š., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. už tai, kad jis, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent laikotarpiu iki 2013 m. rugpjūčio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį – tai yra 1 751,07 g, rusvai žalios spalvos augalinės medžiagos, turinčios savo sudėtyje narkotinės medžiagos - kanapių dalių, kurią iki 2013 m. rugpjūčio 13 d., 15.30 val., laikė baro, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje supakuotą trijuose polietileniniuose maišuose, kai ši narkotinė medžiaga buvo surasta ir paimta kratos metu.

D. V. nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. už tai, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų, o būtent laikotarpiu iki 2013 m. rugpjūčio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo 15,4385 g rusvai žalios spalvos augalinės medžiagos, turinčios savo sudėtyje narkotinės medžiagos - kanapių dalių, kurią supakuotą dvylikoje polietileninių maišelių iki 2013 m. rugpjūčio 13 d., 15.20 val., automobiliu J. G. C., kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atgabeno iki namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikė paslėpęs tarp priekinių automobilio sėdynių, kol ši narkotinė medžiaga buvo surasta ir paimta apžiūros metu.

Be to, jis išteisintas pagal BK 260 str. 1 d., kaltinant tuo, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas tikslą ją parduoti ir neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: laikotarpiu iki 2013 m. rugpjūčio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti 0,9169 g rusvai žalios spalvos augalinės medžiagos, turinčios savo sudėtyje narkotinės medžiagos - kanapių dalių, kurią 2013 m. rugpjūčio 13 d., apie 14.35 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), supakuotą viename užspaudžiamame plastiko maišelyje neteisėtai pardavė M. Š..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendį:

- A. P. nusikalstamą veiką (dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų) kvalifikuoti pagal BK 260 str. 2 d. ir paskirti jam 9 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. l d., 2 d., 5 d. skirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 10 MGL dydžio bauda skirta už BK 258 str. 2d. numatytą nusikalstamą veiką ir tokiu būdu galutinę bausmę skirti 9 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. V. išteisintas dėl BK 260 str. l d. (narkotinių medžiagų platinimas M. Š.) numatyto nusikaltimo padarymo, nenustačius nusikalstamos veikos ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat pakeisti nuosprendžio dalį D. V. nusikalstamą veiką (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis) kvalifikuojant pagal BK 260 str. l d. ir D. V. nusikalstamus veiksmus pripažinti vieninga, tęstine nusikalstama veika numatyta BK 260 str. 1 d. ir pripažinus kaltu skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose;

Žemesnės instancijos teismas

- pripažinti, kad M. Š. 2013-08-13 narkotinę medžiagą kanapes įgijo iš D. V..

Šalies argumentai

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo padaryta išvada, jog ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkti duomenys, patvirtinantys A. P. kaltę, dėl inkriminuotos veikos, numatytos BK 260 str. 2 d. nepagrįsta. Teismas surinktus įrodymus įvertino netinkamai, atsietai, nevertino įrodymų viseto, visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo metu A. P. duotų parodymų, neaptarė dėl kokios priežasties teisminio nagrinėjimo metu A. P. pakeitė savo parodymus dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog teismas, vertindamas atskirų įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, turi atsižvelgti į subjektyviosios kilmės įrodymų šaltinio (asmens) santykį su teikiamos informacijos svarba paties kaltinamojo ar liudytojo asmeniniams interesams ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-440/2010). Asmenų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių.

Prokuroro nuomone, A. P. parodymai, jog jis iš G. S. perėmė narkotines medžiagas, svarstykles, polietileninius maišelius ir visa tai laikė, ketindamas juos perduoti atgal, t.y. grąžinti G. S., yra nelogiški ir nepatikimi. Be to, teismas nevertino liudytojo A. U., turinčio ilgametę patirtį kovoje su narkotinių medžiagų neteisėta apyvarta, kuris nurodė, kad nėra logiška aplinkybė, jog asmuo turintis priklausomybę ir nedisponuojantis ženklesnėmis pinigų sumomis savo dispozicijoje turėtų didelį kiekį ir nemažos vertės narkotinių medžiagų. Teismas neskyrė reikiamo dėmesio ir liudytojo ONTV tyrėjo E. T. parodymams.

Prokuroras sutinka, kad nuosprendyje teisingai nurodoma, jog sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (nurodo kasacines nutartis Nr. 2K-159/2011, 2K-113/2011, 2K-166/2010), tačiau pažymi, kad vien teismų praktikos paminėjimas nėra ta aplinkybė, kuri leistų neginčijamai teigti, kad šios bylos įrodymų vertinimas atliktas visapusiškai, išsamiai, įvertinant duomenų visetą.

Skunde teigiama, kad teismas vertindamas kratos metu rastų objektų (maišų su kanapėmis) buvimo vietą, turinį padarė klaidingą išvadą, jog narkotinės medžiagos nebuvo paruoštos platinti, t.y. nesupakuotos į atskirus mažos talpos maišelius. Kratos metu buvo aptikti trys maišai su kanapėmis - vienas įdėtas į spintelės vidų, kiti ant spintelės viršaus. Greta rastos svarstyklės su kanabinoidų pėdsakais, tušti polietileniniai maišeliai. Šios aplinkybės kaip tik ir patvirtina, kad objektai išdėstyti buvo būtent taip, kad juos būtų galima lengvai pasverti, supakuoti į mažesnius paketus ir toliau platinti. Teismas teigia, kad objektai nebuvo specialiai slepiami. Tačiau vertindamas šią aplinkybę teismas neskyrė pakankamo dėmesio tam, kad kanapės buvo laikomos pagalbinėse baro patalpose, kurios nebuvo naudojamas, t.y. į minėtas patalpas negalėjo patekti pašaliniai asmenys ir dirbę darbuotojai.

Šalies argumentai

Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad teismų praktika rodo, jog ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 str. 5 d. prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Šioje konkrečioje byloje A. P. kaltė yra grindžiama ne tik tiesioginiais (kratos protokolu, specialistų išvados), bet ir netiesioginiais įrodymais: liudytojo E. T., A. U. parodymais. Įvertinus tai, kad pareigūnai eilę metų dirba tokio pobūdžio darbą, jiems neabejotinai yra žinomas su narkotikų prekyba susijusių asmenų elgesys, ar įprasta narkotinių medžiagų platinimo schema.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad narkotinė medžiaga - kanapės yra civilinėje apyvartoje uždraustas objektas, dėl kurio negali būti sudaromi (kilti) kokie nors civiliniai sandoriai (pvz. pasauga), todėl A. P. veiksmai laikant narkotines medžiagas ir jas ketinant vėliau perduoti G. S., vertintini vienareikšmiai, kaip narkotinių medžiagų laikymas turint tikslą jas platinti.

Šalies argumentai

Prokuroras skunde nurodo, kad remiantis teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais, yra pagrindas teigti, kad nuteistasis D. V. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, bei 2013-08-13 dalį jų (0,9169 g.) neteisėtai išplatino perduodamas M. Š. Prokuroro nuomone, padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., sudėtį ir nebuvo teisinio pagrindo ją perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d. Teismo argumentas, kad narkotinės medžiagos buvo rastos vienoje automobilio vietoje, o ne išskirstytos po automobilį, nepadėtos specialiose ertmėse, yra nepagrįstas. Apžiūrint automobilį „J. C." v. n. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje rasta 12 vnt. maišelių su kanapėmis, kurių bendra masė 15,4385 g. Ši aplinkybė patvirtina, kad tos pačios rūšies medžiaga buvo supakuota į atskirus maišelius (paruošiant platinimui skirtas dozes) ir saugoma vieningoje vietoje. Akivaizdu, kad toks vienetų kiekis yra ženklus ir šis kiekis aiškiai per didelis, kad jį būtų galėjęs suvartoti vienas asmuo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nesuprantamas teismo argumentas (teismo nuomone paneigiantis tikslo platinti narkotines medžiagas buvimą), dėl automobilio apžiūros metu nerastų aparatų, medžiagų, žaliavų ir kitų platinimą liudijančių daiktų. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad D. V. gabeno automobiliu į 12 maišelių supakuotas narkotines medžiagas kanapes. Susipažinus su specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad kanapes supakuoti į užspaudžiamą polietileninį maišelį nereikalinga jokia speciali technika, ar įrankiai. Kanapės, kaip narkotinė medžiaga yra gaminama iš augalo žiedų ir lapų. Pažymėtina, kad D. V. nebuvo kaltinamas narkotinių medžiagų gaminimu, todėl tai, kad nebuvo rasta žaliavų niekaip nėra susiję su subjektyviosios pusės požymio buvimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prokuroro nuomone, galima neginčijamai konstatuoti, kad toks neteisėtas į atskirus paketus (paruošiant platinimui skirtas dozes) sudėtų narkotinių medžiagų disponavimas, įvykdytas turint tikslą jas platinti.

Prokuroro nuomone byloje išnagrinėtų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad D. V. dalį narkotinių medžiagų neteisėtai išplatino, jas perduodamas M. Š. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino pareigūno E. T. duotus parodymus apie tai, kad jis matė įvykį, jog D. V. kažką perdavė M. Š. Prokuroras pažymi, kad D. V. kaltė dėl neteisėto narkotinių medžiagų išplatinimo yra įrodinėjama ne tik liudytojo parodymais, bet ir slapto sekimo protokolu bei pažyma, M. Š. asmens kratos protokolu. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad slapto sekimo protokolas ir pažyma surašyti netiksliai, kadangi nenurodyta kas buvo perduota. Pažymėtina, kad tiek protokole, tiek pažymoje nurodyta, kad buvo perduota „kažkas“, tai padaryta todėl, kad pareigūnai siekė būti visiškai objektyvūs. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad D. V. ir M. Š. bendravo ir anksčiau iki perdavimo, vienas kitą pažįsta ir supranta iš pusės žodžio, o jų iškelta versija dėl telefono numerio perdavimo yra nelogiška.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu ginčijama kad A. P. nusikalstama veika nepagrįstai perkvalifikuota iš BK 260 str. 2 d. į BK 259 str. 1 d., o D. V. veika iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d., be to D. V. nepagrįstai išteisintas dėl BK 260 str. 1 d. (narkotinių medžiagų pardavimas M. Š.). Nuosprendžio dalis dėl M. Š. pripažinimo kaltu pagal BK 259 str. 2 d. ir A. P. pripažinimo kaltu dėl BK 258 str. 2 d. neskundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai taikė įstatyme įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 str. nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai perkvalifikavo A. P. veiką iš BK 260 str. 2 d. į BK 259 str. 1 d., ir D. V. veiką iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d., o dėl veikos, numatytos BK 260 str. 1 d. padarymo pagrįstai išteisino, kadangi byloje nėra jokių objektyvių tikslą platinti narkotines – psichotropines medžiagas patvirtinančių įrodymų.

Tiek BK 259 str., tiek BK 260 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Tai būtinasis veikos, numatytos BK 260 str., sudėties požymis. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010 ir kt.).

Dėl A. P. nuteisimo pagal BK 259 str. 1 d.

A. P. pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai disponavo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: laikotarpiu iki 2013 m. rugpjūčio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį – tai yra 1 751,07 g, rusvai žalios spalvos augalinės medžiagos, turinčios savo sudėtyje narkotinės medžiagos - kanapių dalių, kurią iki 2013 m. rugpjūčio 13 d., 15.30 val., laikė baro, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje supakuotą trijuose polietileniniuose maišuose, kai ši narkotinė medžiaga buvo surasta ir paimta kratos metu (BK 259 str. 1 d.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus susijusius su narkotinėmis medžiagomis, o teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad jis tik laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, o pardavimo faktą nuosekliai neigė, teigdamas, kad šias medžiagas jam buvo atnešęs pasaugoti jo pažįstamas G. S. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. S. praeityje buvo teistas už narkotinių medžiagų platinimą, apklausti jo teismo posėdžio metu nebuvo galimybės, nes jis yra miręs. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ši A. P. versija byloje objektyviais įrodymais nepaneigta. Prokuroro nuomone, A. P. parodymai, jog jis iš G. S. perėmė narkotines medžiagas, svarstykles, polietileninius maišelius ir visa tai laikė, ketindamas juos perduoti atgal, t.y. grąžinti G. S., yra nelogiški ir nepatikimi, tačiau kaip teisingai ir nurodė pirmos instancijos teismas ši versija nebuvo paneigta jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad A. P. versiją dėl narkotinių medžiagų laikymo iš dalies patvirtina tai, kad 2013-08-13 kratos metu A. P. darbo vietoje, bare, esančiame (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose buvo rasta trys maišeliai augalinės kilmės medžiagos, svarstyklės, polietileniniai maišeliai ( t. 1, b. l. 102-103). Iš 2013-08-26 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kratos metu paimtuose trijuose maišeliuose yra narkotinė medžiaga – kanapių dalys ( t. 1, b. l. 107-108). Šios rastos narkotinės medžiagos buvo rastos trijuose maišeliuose, jos nebuvo padalintos į mažesnes atskiras, atitinkamo svorio dalis (dozes), jos buvo rastos skirtingose vietose (viena dalis ant spintelės, kita dalis spintelėje), ką patvirtino ir pareigūnai atlikinėję kratą apklausti teisiamojo posėdžio metu, todėl kolegija sutinka su pirmos instancijos padaryta išvada, kad narkotinių medžiagų suradimo aplinkybės (pagalbinėse baro patalpose, didžioji jų dalis buvo laikoma tiesiog ant spintelės, nebuvo paslėptos kažkokiose ertmėse) taip pat patvirtina nuteistojo A. P. parodymus, jog narkotines medžiagas jis išėmė iš sportinio krepšio ir padėjo pagalbinėse patalpose. A. P. neneigia, kad pats iškrovė minėtas narkotines medžiagas ir kitas priemones, t.y. svarstykles ir užspaudžiamus maišelius, taigi dėl šios priežasties ir galėjo atsirasti specialisto išvadose nustatyti A. P. rankų pirštų pėdsakai. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šios aplinkybės, jog A. P. pirštų antspaudai atsirado dėl kitų priežasčių, nėra paneigtos kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais.

Atmestinas ir prokuroro argumentas, kad narkotinių medžiagų aptikimo aplinkybės, jų laikymo sąlygos kaip tik ir patvirtina, kad objektai išdėstyti buvo būtent taip, kad juos būtų galima lengvai pasverti, supakuoti į mažesnius paketus ir toliau platint, teismas neskyrė pakankamo dėmesio tam, kad kanapės buvo laikomos pagalbinėse baro patalpose, kurios nebuvo naudojamas, t.y. į minėtas patalpas negalėjo patekti pašaliniai asmenys ir dirbę darbuotojai. Kolegija sutinka su apylinkės teismo konstatavimu, kad vien tai, jog kratos metu buvo rasti įrankiai ir priemonės, t.y. svarstyklės ir maišeliai bei ant svarstyklių rasti narkotinių medžiagų pėdsakai, yra pagrindas tik hipotetinei prielaidai, o ne išvadai dėl tikslo parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas (nutartis kasacinėje byloje Nr. Nr. 2K-619/2012). Byloje nėra duomenų, kad A. P. būtų siūlęs ar platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas nei vienas asmuo, kuriam A. P. būtų siūlęs, pardavęs ar ketinęs parduoti narkotines medžiagas, nėra nustatyti jokie kontaktai, telefoniniai pokalbiai ar susirašinėjimo faktai su vartotojais. Kratos metu bare nebuvo rasta jokių prekybos užrašų, skaičiavimų, taip pat nebuvo rasta piniginių lėšų nei prekybos vietoje, nei pas A. P. namuose, be to, nemažiau svarbu ir tai, kad nuteistasis A. P. nėra nė karto teistas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų prekybą ar platinimą.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų – ilgametę patirtį turinčių policijos pareigūnų - E. T., A. U. parodymus dėl nelogiškos A. P. versijos ar dėl pokalbių išklotinių, kurios rodo, kad A. P. platino narkotines medžiagas, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šių pareigūnų parodymai tėra tik prielaidos, jų nepatvirtina jokie kiti byloje, esantys objektyvūs duomenys.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Remiantis Teismų praktika draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nebėra galimybių ištirti ir objektyviai paneigti A. P. versijos, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį – tai yra 1 751,07 g, narkotinės medžiagos - kanapių dalių, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai nuteisė A. P. pagal BK 259 str. 1 d., ir jo veikos kvalifikuoti pagal BK 260 str. 2 dalį nėra pagrindo.

Dėl D. V. nuteisimo pagal BK 259 str. 1 d. ir išteisinimo pagal BK 260 str. 1 d.

D. V. pripažintas kaltu dėl to, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 15,4385 g rusvai žalios spalvos augalinės medžiagos, turinčios savo sudėtyje narkotinės medžiagos - kanapių dalių, kurią supakuotą dvylikoje polietileninių maišelių iki 2013 m. rugpjūčio 13 d., 15.20 val., automobiliu J. G. C., kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atgabeno iki namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikė paslėpęs tarp priekinių automobilio sėdynių, kol ši narkotinė medžiaga buvo surasta ir paimta apžiūros metu (BK 259 str. 1 d.).

Iš byloje esančio 2013 08 13 automobilio J. C., v/n (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad tarp priekinių sėdynių esančioje daiktadėžėje buvo rasta ir paimta 12 vnt. polietileninių maišelių su augalinės kilmės medžiaga, popierėliai cigaretėms (t. 1, b. l. 167-168). Rastos narkotinės medžiagos buvo išfasuotos į atskirus maišelius, padėtus vienoje automobilio vietoje, o ne išskirstytos keliose vietose po visą automobilį, nepadėtos specialiose ertmėse turint tikslą jas paslėpti. Jokių kitų priemonių, aparatų, medžiagų, žaliavų ir kitų platinimą liudijančių daiktų automobilio apžiūros metu nebuvo rasta. Be to, automobilio apžiūros metu nerasta ir jokių užrašų susijusių su prekyba narkotinėmis medžiagomis. Kaip jau minėta, vertinant tikslą platinti narkotines medžiagas taip pat labai svarbus yra kontaktas su vartotojais. Nenustatyta, kad D. V. narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis būtų prekiavęs ilgą laiką ar dideliais kiekiais, byloje nėra jokių duomenų apie tai, iš kokių pajamų realiai gyveno D. V. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl D. V. tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas byloje nėra, todėl jis pagrįstai nuteistas dėl narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo su savimi automobilyje J. G. C., v/n (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina 2013 08 13 automobilio J. C., v/n (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas, 2013 08 23 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 10 11 objektų apžiūros protokolas (t. 1, b.l.167-168,172-173 190-198).

D. V. išteisintinas dėl narkotinių medžiagų platinimo M. Š. kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t.y. dėl BK 260 str. 1 d. Jis buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai pardavė anksčiau minėtą narkotinę medžiagą M. Š. 2013 m. rugpjūčio 13 d., apie 14.35 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), supakuotą viename užspaudžiamame plastiko maišelyje. Kaip matyti iš bylos duomenų, vyko slaptas sekimas, kurio metu buvo užfiksuotas D. V. ir M. Š. susitikimas minėtoje aikštelėje, taip pat perdavimo faktas, tačiau nei slapto sekimo protokole nebuvo įrašytą ką konkrečiai D. V. perdavė, nei teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas, surašęs šį protokolą, negalėjo tiksliai nurodyti ką būtent perdavė D. V., taip pat negalėjo ir patvirtinti, kad sekimo metu D. V. perdavė paketėlį M. Š., nurodė, kad tai galėjo būti ir lapelis. Pažymėtina, kad ir specialistų išvados nepatvirtino, jog narkotinės medžiagos rastos pas D. V. ir narkotinės medžiagos, rastos pas M. Š. yra bendro kilmės šaltinio. Kaip matyti iš specialisto išvadų skiriasi medžiagų koncentracija, polietileniniuose maišeliuose rastų medžiagų kiekiai. Be to, iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos, t.y. telefoninių skambučių išklotinių, telefoninių pokalbių, susirašinėjimo SMS žinutėmis, negalima konstatuoti platinimo fakto, kadangi ši ikiteisminio tyrimo medžiaga neinformatyvi ir nėra jokių užuominų, susijusių su narkotinių medžiagų platinimu, juose nėra jokių pasikartojančių koduotų žodžių ar žargono, būdingo narkotinių medžiagų platinimui ( t. 1 , b. l. 34-36). Iš šių pokalbių ir žinučių galima spręsti, jog D. V. ir M. Š. glaudžiai bendravo, tardavosi dėl susitikimų, tačiau kokiu tikslu jie susitikdavo, išvados iš pokalbių ir žinučių turinio padaryti negalima. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro neginčijamo pagrindo teigti, jog D. V. turėtą narkotinę medžiagą platino M. Š., todėl jis pagrįstai išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d. Remiantis šiomis aplinkybėmis atmestinas prokuroro prašymas pripažinti, kad M. Š. 2013-08-13 narkotinę medžiagą kanapes įgijo iš D. V.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas A. P. ir D. V. kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, tinkamai kvalifikavo jų padarytas nusikalstamas veikas bei paskyrė nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį atitinkančias bausmes, bei pagrįstai išteisino D. V. pagal BK 260 str. 1 d. (narkotinių medžiagų platinimas M. Š.), todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalį ar jį kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (t. 4, b.l. 127), iš kurios matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu antrinę teisinę pagalbą šioje byloje nuteistajam M. Š. teikia advokatas Georgijus Zavtrakovas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 100 litų. 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios – teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014-06-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo M. Š. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 100 Lt, iš nuteistojo M. Š. nepriteisti.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Svetlana JurgaitienėDmitrijus Korsakovas