- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-09
- Bylos Nr.
- 1S-14-317/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-01047-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Linas Stanislavas Bagdonas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, gynėjui-advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, teismo posėdyje nagrinėdamas kaltinamojo A. P. gynėjo-advokato Lino Stanislavo Bagdono skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria pratęstas A. P. suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 7 klasių išsilavinimo, dirbantis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas.
Jis kaltinamas nusikalstamų veikų numatytų LR Baudžiamojo kodekso 260 str. 2 d., 258 str. 2 d., padarymu, o būtent: tuo, kad laikotarpiu iki 2013 m. rugpjūčio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį – 1 751,07 g rusvai žalios spalvos augalinės medžiagos, turinčios savo sudėtyje narkotinės medžiagos – kanapių dalių, kurią iki 2013 m. rugpjūčio mėn. 13 d., 15.30 val., laikė baro, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, virtuvėje supakuotą trijuose polietileniniuose maišuose, kai ši narkotinė medžiaga buvo surasta ir paimta kratos metu. Be to, jis, iki 2013 m. rugpjūčio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo kastetą – smogiamojo-trupinamojo poveikio nešaunamąjį-šaltąjį savadarbį ginklą, kuris 2013 m. rugpjūčio mėn. 13 d., 16.10 val., buvo rastas miegamojo spintoje, gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune.
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi paskyrė A. P. kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, suėmimo pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. 2013 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas vienam mėnesiui nuo 2013 m. lapkričio 13 d., o 2013 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė-suėmimas pratęstas 3 mėn., skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. gruodžio 13 d.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. P. gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2013-12-09 nutartį panaikinti ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodo, jog teismas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, be motyvų padarė išvadą, kad A. P. padarė jam inkriminuojamą nusikaitimą, nors pagal LR BPK 121 straipsnio 2 dalį teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Gynėjo nuomone, tokiu būdu buvo pažeistas Konstitucijos 31 straipsnis. Jo tvirtinimu, nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad rastos narkotinės medžiagos buvo laikomos tikslu parduoti, ar kitaip platinti. Skunde taip pat nurodoma, kad rastas kastetas yra priskiriamas D kategorijos ginklams, kuriuos gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų. Tokį kastetą draudžiama nešiotis savigynai, tačiau kaip ir bet kurį kitą D kategorijos ginklą, jį galima teisėtai gabenti ir laikyti. Gynėjas skunde nurodo, kad jeigu A. P. būtų kastetą atvirai nešiojęs, tai, blogiausiu atveju, jam grėstų administracinė atsakomybė. Akivaizdu, kad jo veikoje nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 258 str. 2 d., sudėties. Anot gynėjo, teismo teiginys, kad kaltinamasis gali bėgti nuo tyrimą atliekančių pareigūnų, prokuratūros, teismo, yra niekuo nepagrįsta prielaida, o Kauno apylinkės teismas suėmimo pratęsimo metu vadovavosi formalia nuostata, kad A. P. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu. Duomenų, jog A. P. darys naujus nusikaltimus ar pasislėps nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo nėra, o teismas neatsižvelgė, kad A. P. gyvena šeimoje, išlaiko savo nepilnametę dukrą.
Teismo posėdyje kaltinamojo A. P. gynėjas prašė jo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundas tenkintinas.
BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.
Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis/kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti būtent jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
Kaltės klausimas nagrinėjant skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar jo termino pratęsimo iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Tačiau, vertinant pateiktą medžiagą kardomosios priemonės-suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo prasme, galima sutikti su skundo argumentais, jog pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia suabejoti tuo, kad A. P. pagrįstai kaltinamas būtent jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Kaltinamajame akte išvardinti duomenys duoda pagrindą manyti, jog kaltinamojo veiksmuose yra ne sunkios, o kitos-švelnesnės nusikalstamos veikos požymiai.
Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. P. padarymu nusikaltimų, už kuriuos numatyta ir leidžiama taikyti kaltinamiesiems kardomąsias priemones.
Iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, jog Kauno apylinkės teismas pratęsė A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindą numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte t.y. padaręs prielaidą, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir tokiu būdu trukdyti ir vilkinti procesą.
Iš skundžiamos nutarties turinio matome, jog pirmosios instancijos teismas, pratęsęs kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tokį sprendimą motyvavo tuo, jog kaltinamasis yra kaltinamas vieno sunkaus nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymu, už kuriuos jam gresia griežta ir tik reali laisvės atėmimo bausmė, be to, jis turi tamprius ryšius užsienio valstybėse.
Aukštesnės instancijos teismų praktikoje (pvz. LR Apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-436/2013) šiuo metu jau laikomasi nuostatos, jog vien nusikaltimo, kurio padarymu asmuo kaltinamas, sunkumas ir galimai gresianti bausmė negali būti pagrindu skirti griežčiausią kardomąją priemonę šiuo pagrindu, kuomet kitos bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatas, nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pirmiausiai būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, t. y. būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą galima nuspręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai šia aplinkybe remiantis galima padaryti išvadą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės. Nors A. P. kaltinamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsiejamai nuo visų byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga nepaneigia kaltinamojo gynėjo skundo argumentų apie A. P. tvirtus socialinius ryšius (kaltinamasis turi šeimą, mažametę dukrą, nuolatinę gyvenamąją vietą). Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog jis iš esmės pripažįsta faktines bylos aplinkybes (t.3 b.l.73), anksčiau nebuvo teistas, iki sulaikymo dirbo, nuo pareigūnų nesislapstė. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šiuo atveju, vien tik inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog A. P., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog yra įtariamas (kaltinamas) sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštus įtarimus bei kaltinimus, bet ir konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Jeigu tokių faktinių duomenų nėra surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys tokios, kaip – suimtas kaltinamasis, būdamas piliečiu užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan. - gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės-suėmimo tęsimą ilgą laiką Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu.
Šiuo atveju ne tik, kad tokių išimtinių aplinkybių nėra nustatyta, bet nenustatyta ir BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindų, kurie yra būtini nusikaltimo padarymu kaltinamam asmeniui skiriant pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą. Kardomųjų priemonių tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti taikant šioje baudžiamojoje byloje kaltinamam A. P. kitą-švelnesnę kardomąją priemonę (namų areštą, dokumentų paėmimą ir kt.).
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.