- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-12
- Bylos Nr.
- AN2-52-908/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00338-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. L.
- Institucija
- "Susiekimo paslaugos", Šalčininkų rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Viačeslavas Ivanovas
- Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-52-908/2021 Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00338-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.4.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. (K. L.) advokato Viačeslavo Ivanovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė : I. Nagrinėjamų klausimų esmė 1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. K. 2020 m. spalio 15 d. nutarimu K. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, dėl to, kad jis 2020 m. rugsėjo 17 d., 10.50 val., Šalčininkų r., kelio Vilnius – Lyda 30 km vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pradėjo lenkimą kelio vingyje neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė ta pačia kryptimi važiavusius automobilius taip pat ir vilkiką, lenkimą baigė už sankryžos, taigi lenkimą atliko vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) draudžiama tai daryti, sankryžoje su Pramonės g., pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, savo veiksmais pažeidė KET 9, 140.1 ir 1.40.3 ir KET priedo 114 punktus, sukeldamas pavojingą situaciją, realią grėsmę eismo saugumui, savo ir kito automobilio vairuotojo gyvybei, sveikatai ir turtui. 2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi K. L. skundo netenkino, konstatavęs, kad nepasitvirtino tik ta aplinkybė, jog K. L. atliko pavojingą lenkimą kelio vingyje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 15 d. nutarimą paliko nepakeistą. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. advokatas V. Ivanovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną K. L. atžvilgiu nutraukti; priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme K. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš valstybės. 4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo K. L. administracinį nusižengimą, remdamasis vien tik policijos pareigūnų parodymais, nors teismai, nagrinėdami analogiško pobūdžio bylas, yra išaiškinę, kad asmens kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo negali būti grindžiama vien policijos pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos medžiagoje esantys duomenys (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-243-458/2018; Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-170-813/2020). Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad skundžiama nutartis yra nenuosekli, jos išvados apie liudytojų parodymus prieštaringos. 5. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnai tarnybos metu nežymėtu tarnybiniu automobiliu atliko patruliavimą. Pažymėjo, kad pagal Policijos veiklos instrukcijų 9.3, 9.4, 9.4.1, 9.4.2. punktus policijos patruliai aprūpinami garso, vaizdo fiksavimo, priartinimo, matavimo prietaisais, privalo turėti policijos patrulio dokumentaciją, patruliavimo maršruto ar posto kortelę, informacinį sektoriaus biuletenį arba užduoties lapą. Pagal Policijos veiklos instrukcijų 20.2 punktą patruliams draudžiama išjungti radijo stotį, telemetrinę įrangą, automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangą, o 20.9.3 punktas įpareigoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį supažindinti su matavimo prietaiso, ar kitos tarnybinėje transporto priemonėje įdiegtos stacionarios įrangos rodmenimis, jei pažeidimas yra realiai užfiksuotas. Skunde akcentuojama, kad nežymėtų policijos automobilių patruliavimo tikslas yra fiksuoti administracinius nusižengimus specialiomis priemonėmis, jog būtų neginčijamai nustatomi tiek pažeidimą padarę asmenys, tiek jų padaryti ANK pažeidimai. 6. Apeliantas mano, kad A. G. (A. G.) atsakymas raštu, kad įranga sumontuota nebuvo, nėra tinkamas, nes nežinoma, kada tiksliai įranga sumontuota minėtame automobilyje, tai nurodė S. Č.. Pats A. G., apklausiamas teismo posėdžio metu, negalėjo tiksliai nurodyti, ar buvo sumontuota speciali įranga nežymėtame policijos automobilyje pažeidimo fiksavimo metu. Be to, S. Č. yra užfiksuotas viešoje erdvėje sustabdęs greitį viršijusį automobilį tuo pačiu tarnybiniu automobiliu, kuriuo jau buvo fiksuotas tiek viršytas greitis, tiek pažeidimo vaizdas. Dėl šių priežasčių apeliantas mano, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. vaizdo įrašas nebuvo pateiktas byloje, nes K. L. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėties. 7. Nors A. G. ir S. Č. teigimu, policijos automobilį vairavo A. M., tačiau ji nėra pateikusi tarnybinio pranešimo, nėra davusi parodymų teisme, nors, apelianto manymu, būtent vairavęs policijos automobilį asmuo galėjo matyti K. L. atliekamą lenkimo manevrą. A. G. sėdėjo automobilio keleivio sėdynėje, o S. Č. – automobilio gale. Abu liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad paties K. L. vilkiko lenkimo metu jie nevažiavo paskui pastarojo automobilį, prieš juos buvo lengvųjų automobilių kolona. Iš nuotraukų matyti, kad sėdint ant automobilio galinės sėdynės ar keleivio vietoje, objektyviai neįmanoma matyti K. L. atlikto lenkimo manevro pabaigos, taigi A. G. ir S. Č. paaiškinimai kelia abejonių. 8. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad byloje nebuvo atlikta tikslių kelio atkarpų ar nuvažiuoto atstumo matavimų. Apeliantas pateikia savo skaičiavimus, nurodydamas, kad K. L. atliktas lenkimo manevras nuo pradžios iki pabaigos turėjo užtrukti mažiausiai 8 sekundes, dėl to lenkiančio automobilio greitis (vidutinis toje atkarpoje) turėjo būti 225 km/h. Pažymi, kad A. G. ir S. Č. parodė, kad K. L. važiavo 150-160 km/h greičiu. 9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad K. L. pozicija nuo bylos iškėlimo pradžios buvo nuosekli, o administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių K. L. atsakomybę, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta. 10. Apeliantas taip pat atkreipdamas dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Č. ir R. prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir Nr. 14620/18) dėl teisės į veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimo, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nors bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra aiškiai reglamentuotas ANK, bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos remiantis kitais teisiniais pagrindais, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Konstituciją. III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymai ir argumentai 11. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepimu prašo palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 15 d. nutarimą nepakeistą, skundą atmesti. 12. Atsiliepime nurodoma, kad 2020 m. rugsėjo 17 d., 10.50 val., tarnybiniu automobiliu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepažymėto skiriamaisiais policijos ženklais, tarnybiniais reikalais važiavo trys policijos pareigūnai, nors patruliavimas atliekamas nebuvo, tačiau matydami šiurkštų keliantį pavojų kitiems eismo dalyviams administracinį nusižengimą – lenkimą sankryžoje, policijos pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsniu, turėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam administraciniam nusižengimui ir sustabdyti K. L. vairuojamą transporto priemonę. Apelianto ir jo advokato teiginiai, kad tarnybiniu automobiliu Renault buvo atliekamas patruliavimas, o vaizdo įrašo policijos pareigūnai specialiai nepateikė, neatitinka tikrovės. Apelianto pateikta Šalčininkų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo nuotrauka nieko bendro su K. L. padaryto administracinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis neturi. Vykdant teismo reikalavimą buvo pateiktas Šalčininkų rajono policijos komisariato oficialus pranešimas, kad administracinio nusižengimo padarymo metu tarnybiniame automobilyje be policijos skiriamųjų ženklų Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo įrengtas vaizdo registratorius. 13. Dėl apelianto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad nagrinėjamu atveju proceso dalyvio išlaidos, patirtos pačiam savo nuožiūra pasirinkto gynėjo ar advokato atlyginimui, iš valstybės lėšų nepriteistinos. Tokias išlaidas advokato teisinėmis paslaugoms atlyginti apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teisės. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai K. L. advokato V. Ivanovo apeliacinis skundas atmestinas. Dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo 14. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, rėmėsi tik pareigūnų parodymais, todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog K. L. padarė jam inkriminuotą nusižengimą. 15. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, būtina ištirti ir vertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ANK 563 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis 569 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, reikalavimų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą. 16. Nors K. L. teigia, kad lenkė vilkiką laikydamasis KET reikalavimų bei grįžo į savo eismo juostą esant brūkšniniam kelio linijos ženklinimui, nekirsdamas ir neįvažiuodamas į sankryžą, tokią apelianto versiją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nutarime faktinėms aplinkybėms nustatyti ir apelianto kaltei įrodyti rėmėsi policijos pareigūnų parodymais. 17. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojai A. G. ir S. Č., apklausiami pirmosios instancijos teisme, davė iš esmės analogiškus parodymus, jog jiems vykstant nežymėtu tarnybiniu automobiliu keliu A15, juos dideliu greičiu aplenkė K. L. vairuojamas automobilis. Abu liudytojai nurodė matę, kaip K. L. lenkimo manevrą pradėjo prieš kelių sankryžą su Gojaus kaimu, sankryžoje aplenkė keletą automobilių, kurių priekyje važiavo vilkikas, ir lenkimo manevrą užbaigė už sankryžos (t. 1, b. l. 49-52). Pastebėtina, kad dalį šių liudytojų parodymų patvirtina ir paties K. L. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, kad asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, aplenkė automobilių koloną, pripažino, kad galėjo viršyti leidžiamą maksimalų greitį (t. 1, b. l. 49-52). Taigi, nors apeliaciniame skunde apeliantas liudytojų A. G. ir S. Č. parodymus vertina kritiškai, tačiau aukštesnysis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo vertinimui, konstatuoja, jog minėtų liudytojų parodymai apie K. L. atlikto lenkimo manevro aplinkybes yra nuoseklūs, be to, juos iš dalies patvirtina ir paties K. L. tyrimo metu duoti paaiškinimai, kad jis tiksliai nepamena, ar baigė lenkimo manevrą būtent už sankryžos. Pritartina išvadai, kad vos po kelių dienų nuo padaryto pažeidimo negalėjęs įvardinti atlikto lenkimo manevro ribų, t. y. ar lenkimą atliko sankryžoje, tačiau šią aplinkybę kategoriškai vėliau teismo posėdžio metu neigiantis K. L. taip išreiškia savo gynybinę poziciją. Tuo metu, aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas – pareigūnai nėra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, jie nesuinteresuoti bylos baigtimi, byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti pareigūnų paaiškinimų objektyvumu, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl asmens kaltės, pagrįstai jais vadovavosi. 18. Tai, kad asmens padarytas pažeidimas nėra užfiksuotas vaizdo registratoriumi, savaime nereiškia pareigūnų siekio tyčia, nesant tam pagrindo, siekti K. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn. Apeliaciniu skundu pateikti argumentai bei priedas, teigiant, kad A. G. atsakyme raštu, kuriame nurodyta, kad pažeidimo padarymo metu įranga sumontuota nebuvo, pateikta klaidinga informacija, nes neva tuo pačiu automobiliu buvo fiksuojami pažeidimai, nėra paneigiantys minėtame rašte nurodytą informaciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialiniame tinkle patalpintame įraše galimai pateikiami 2020 m. lapkričio įvykiai, o K. L. pažeidimas padarytas 2020 m. rugsėjo mėn. Tai nepaneigia S. Č. parodymų, jog speciali įranga tarnybiniame automobilyje buvo įrengta vėliau. 19. Apelianto teiginiai bei bandymas paneigti liudytojų parodymus apeliaciniame skunde dėstomomis aplinkybėmis dėl to, jog esą policijos pareigūnai negalėjo matyti jo atliekamo lenkimo manevro, nes sėdėjo galinėje automobilio ir priekinėje keleivio sėdynėje, nėra pagrįsti. Nėra pagrindo abejoti tuo, jog automobilio keleiviai gali pastebėti ta pačia kryptimi juos lenkiantį automobilį ir stebėti kitų eismo dalyvių veiksmus – tam nebūtina vairuoti transporto priemonę ar važiuoti paskui stebimą automobilį. Apelianto pateikiami skaičiavimai dėl įveikto atstumo, laiko ir greičio taip pat paremti paties iškeltomis prielaidomis, todėl tokiu situacijos modeliavimu teismas nesiremia. 20. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintomis Policijos patrulių veiklos instrukcijoje esančiomis nuostatomis, kuriomis skunde remiasi apeliantas, visų pirma pažymi, kad minėtas teisės aktas nuo 2020 m. liepos 1 d. neteko galios, kadangi šis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 pripažintas netekęs galios, o vietoje jų patvirtintas Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašas. Antra, pažymėtina, kad apelianto nurodomo teisės akto nuostatai, taip pat teiginys, kad nežymėtų policijos automobilių patruliavimo tikslas yra fiksuoti administracinius nusižengimus specialiomis priemonėmis, kad būtų neginčijamai nustatomi tiek pažeidimą padarę asmenys, tiek jų padaryti ANK pažeidimai, niekaip neprieštarauja ir nepaneigia Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įtvirtintoms pareigūno pareigų. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas, pats būdamas įvykio liudininkas, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog pareigūnas, būdamas įvykio liudytoju ir turėdamas profesinę pareigą užkirsti kelią tolesnių nusižengimų darymui, turėjo ją įgyvendinti. 21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 15 d. nutarimą paliko nepakeistą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi išlaidų 22. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti jo turėtas proceso išlaidas. Atsižvelgiant į priimtą sprendimą bei į tai, jog prašymas priteisti K. L. naudai turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas yra išvestinis iš prašymo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra spręstinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. (K. L.) advokato Viačeslavo Ivanovo apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną. Teisėja Eglė Gruodienė