- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- AN2-170-813/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00275-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius (pirm.)
- Institucija
- Kauno AVPK KPV
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucijos) viršininko Viginto Lukošiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutarties R. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu R. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad 2019 m. spalio 22 d. apie 15.50 val. kelio (duomenys neskelbtini) 6 km, vairuodamas transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, judančią ta pačia kryptimi, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją kelio ženklo Nr. 325 „lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, R. V. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartimi skundas tenkintas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena R. V. atžvilgiu nutraukta. Teismas konstatavo, kad šioje byloje neabejotinai nenustatyti ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad R. V. lenkė kitą transporto priemonę esant draudžiamam kelio ženklui bei ištisinei linijai. Įvertinus tai, kad vairuotojas, pasibaigus kelio ženklui „lenkti draudžiama“, turėjo galimybę lenkimo manevrą atklikti per 95 metrus besitęsiančią punktyrinę liniją iki prasidedant kitai ištisinei kelio linijai ir esant kartu važiavusio liudytojo patvirtinimui bei nekokybiškam vaizdo įrašui, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo faktą. Nors pareigūnai pateikė papildomą pažeidimo padarymo vietos vaizdo įrašą abejomis kelio kryptimis, tačiau sulyginus vaizdo įrašus su vaizdo įrašu įvykio dieną išlieka abejonės pažeidimo padarymu, kadangi pareigūnų fiksuota vaizdo medžiaga pati savaime nepatvirtina pažeidimo fakto ir nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. V. pozicijos.
Šalies argumentai
3. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį ir palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato priimtą nutarimą nepakeistą arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
3.1. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, t. y., pilnai neįvertino surinktų įrodymų.
3.2. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad kaip matyti iš byloje esančio policijos tarnybinio automobilio vaizdo įrašo, keliu (duomenys neskelbtini) 6 km važiuojantis automobilis pažeidė KET reikalavimus, t. y., lenkė kitą automobilį, judantį ta pačia kryptimi, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje. Vaizdo įraše matosi lenkimo manevrą atliekančio automobilio šviesos priešpriešinio eismo juostoje ir tai, kad jis aplenkęs automobilį grįžta į savo važiuojamąją eismo juostą bei būna sustabdytas policijos pareigūnų, o lenkiamas automobilis nuvažiuoja. 2019 m. lapkričio 20 d. buvo papildomai nuvykta į nusižengimo padarymo vietą ir tarnybiniu telefonu padarytas vaizdo įrašas važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) miesto ir nustatyta, kad tame kelio ruože yra kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, kuris galioja 1 km, taip pat yra ištisinė kelio ženklinimo linija 1.1, skirianti priešingų krypčių transporto srautus, ir už atitvarų pavažiavus maždaug apie 100 m matosi kelio ženklas Nr. 326 „Apribojimų lenkti draudžiama pabaiga“. 2019 m. lapkričio 21 d. tarnybiniu telefonu taip pat buvo padarytas vaizdo įrašas važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) miesto, kuriame taip pat buvo filmuojama KET reikalavimų pažeidimo vieta. KET pažeidimo vieta vizualiai yra gerai matoma ir policijos pareigūnai tinkamai, visapusiškai įsitikinę užfiksavo apelianto padarytą nusižengimą.
3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vertino liudytojo D. J. parodymus, kadangi jis yra pažeidėjo pažįstamas ir suinteresuotas bylos baigtimi. Pažymima, kad pareigūnų, užfiksavusių nusižengimą, bei pareigūno R. Z. užfiksuoti faktai sutampa, kadangi, kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 25 d. minėto pareigūno tarnybinio pranešimo, prieš priimdamas skųstą nutarimą, jis 2019 m. lapkričio 21 d. padarė vaizdo įrašą tarnybiniu telefonu tik važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) miesto, kuriame taip pat buvo filmuojama KET reikalavimų pažeidimo vieta. KET pažeidimo vieta matėsi gerai ir tai patvirtina, kad pareigūnai pilnai įsitikinę užfiksavo R. V. padarytą nusižengimą. R. V. lenkimo faktą pripažino, tik bandydamas išvengti administracinės atsakomybės teigė, kad tai darė leistinoje vietoje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucijos viršininkas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytų galutinių teismo išvadų, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka R. V. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, konstatavimu.
6. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
7. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, Institucijos viršininko apeliacinio skundo argumentus, šiuo atveju sutinka su apylinkės teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad šioje byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog R. V. 2019 m. spalio 22 d. apie 15.50 val. kelio (duomenys neskelbtini) 6 km, vairuodamas transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, judančią ta pačia kryptimi, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją kelio ženklo Nr. 325 „lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, t. y., kad R. V. būtų padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
8. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, motyvavo, kodėl nesiremia policijos pareigūnų A. U. ir V. Š. teisme duotais parodymais, bei kodėl byloje esantis vaizdo įrašas, padarytas tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo kamera, ir vėliau daryti įvykio vietos vaizdo įrašai nepagrindžia fakto, kad R. V. 2019 m. spalio 22 d. apie 15.50 val., vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją kelio ženklo Nr. 325 „lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje.
9. Apygardos teismas, peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, pritardamas apylinkės teismo išvadoms, konstatuoja, jog šis vaizdo įrašas yra prastos kokybės, visiškai neinformatyvus ir, priešingai nei kad teigiama apeliaciniame skunde, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. ir kartu su juo vykusio liudytojo D. J. nurodytų teiginių, kad R. V. lenkimo manevrą atliko, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t. y. jau pasibaigus kelio ženklo „lenkti draudžiama“ galiojimo zonai, kelio atkarpoje, paženklintoje punktyrine linija, niekaip nepaneigia. Šis vaizdo įrašas iš esmės patvirtina tik tai, kad buvo atliekamas lenkimo manevras, tačiau tiksliai, kurioje kelio vietoje, t. y., paženklintoje ištisine ar punktyrine kelio ženklinimo linija, iš jo negalima nustatyti. Vėliau policijos pareigūnų atliktas įvykio vietos fiksavimas važiuojant tiek nuo (duomenys neskelbtini) miesto, tiek nuo (duomenys neskelbtini) miesto tik patvirtina faktą, jog kelyje (duomenys neskelbtini) 6-ajame kilometre stovi kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, kad kelias yra paženklintas ištisine kelio ženklinimo linija, kad ties ženklu Nr. 326 (lenkimo draudimo pabaiga) prasideda punktyrinė kelio ženklinimo linija. Šiame vaizdo įraše užfiksuotą informaciją detalizuoja Kelių priežiūros tarnybos pateikti duomenys apie tai, kad kelio ženklas Nr. 326 (lenkimo draudimo pabaiga) pastatytas 6,208 km; toliau prasideda punktyrinė linija, kuri tęsiasi iki 6,303 km; nuo 6,303 km iki 6,383 km – ištisinė linija ir nuo 6,383 km vėl – punktyrinė, tačiau šie duomenys vėlgi neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad R. V., atlikdamas lenkimo manevrą, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
10. Aukštesnės instancijos teismas taip pat negali nesutikti su apylinkės teismo išvadomis, padarytomis įvertinus policijos pareigūnų A. U. ir V. Š. parodymų patikimumą ir jų pakankamumą R. V. kaltei pagrįsti. Nors pirmosios instancijos teisme apklausti abu policijos pareigūnai tvirtino, kad matė, kaip R. V. vairuotas automobilis lenkė kitą automobilį, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau pastebėtina, kad abu pareigūnai pažeidimą matė iš pakankamai toli – A. U. nurodė, kad tarp jo ir pažeidėjo buvo apie 200 metrų, o V. Š. - kad pažeidimą pastebėjo maždaug iš pusės kilometro atstumo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasibaigus ištisinei kelio ženklinimo linijai, sekė 95 metrų ilgio punktyrinė linija, o po to vėl prasidėjo ištisinė kelio ženklinimo linija. Liudytojas A. U. buvo įsitikinęs, kad lenkimo manevrą R. V. baigė prieš ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonos pabaigą. Tokiu atveju R. V. lenkimo manevrą turėjo atlikti išskirtinai esant ištisinei kelio ženklinimo linijai. Tačiau iš įvykio metu daryto vaizdo įrašo matyti, kad lenkimo manevras buvo baigtas dar tebesant punktyrinei kelio ženklinimo linijai, kuri prasideda nuo ženklo Nr. 326 (lenkimo draudimo pabaiga). Kadangi pasibaigus punktyrinei kelio ženklinimo linijai vėl prasideda ištisinė kelio ženklinimo linija, teismas sprendė, kad policijos pareigūnai galėjo sąžiningai klysti, vertindami R. V. vairuoto automobilio padėtį kelyje, t. y., ar jis lenkimo manevrą atliko esant ištisinei kelio ženklinimo linijai, ar jau prasidėjus punktyrinei kelio ženklinimo linijai. Be to, abejoti pareigūnų parodymų objektyvumu šiuo atveju leidžia ir ta aplinkybė, kad nors jie aiškino puikiai prisimenantys, jog automobilis lenkė per ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau, pavyzdžiui, A. U. negalėjo prisiminti, ar buvo tikrinamas vairuotojo neblaivumas, jie skirtingai nurodė, kokiu automobiliu patruliavo. A. U. aiškino, kad važiavo nežymėtu policijos automobiliu, o V. Š., kad tarnybiniu žymėtu policijos automobiliu. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiant R. V. kaltės klausimą, besąlygiškai vadovautis policijos pareigūnų parodymais, nesant pakankamai objektyvių kitų jų parodymus patvirtinančių įrodymų, negalima.
11. Įvertinęs aukščiau išdėstytus motyvus, apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai duomenų, kurie paneigtų R. V. versiją, jog jis kitą transporto priemonę lenkė leistinoje vietoje, pasibaigus kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonai, nekirsdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos. Tuo tarpu asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn gali būti tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, yra neabejotinai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Taigi šiuo atveju buvo privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė.
12. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, kaip ir nėra pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
13. Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sprendimą panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nepagrįstai priėmė nutartį. Kaip numatyta to paties straipsnio 4 dalyje, teismas, priimdamas nurodytą sprendimą, turėjo priimti nutarimą, tačiau ši formali klaida skundžiamos nutarties nedaro neteisėta ir vien dėl to ji negali būti naikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. sausio 31 d . nutartį palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.