Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) deklaruota ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) ., teistas 2014-03-07 Skuodo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, viešaisiais darbais keturiems mėnesiams, įpareigojant dirbti po 20 val. visuomenės labui, bausmę atlikęs 2014-05-30, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. G. smurtaudamas nežymiai sužalojo kitą žmogų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. G. tarpusavio konflikto metu su buvusia sutuoktine A. G., pastarajai vieną kartą ranka griebė į krūtinės sritį ir kita ranka pastūmė į krūtinę. Nukentėjusiosios patirti sužalojimai nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo pradžioje ir nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau vėlesnėse ikiteisminio tyrimo stadijose ir teisiamojo posėdžio metu visgi nurodęs esmines įvykio aplinkybes, pripažino pastūmęs nukentėjusiąją A. G. ir ją sužalojęs. Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytas nukentėjusiosios A. G. krūtinės ląstos sužalojimas, sukėlęs jos sveikatos nežymų sutrikdymą, kuris atitinka kaltinime nurodytą nukentėjusiosios žalojimo laiką ir mechanizmą (T. 1, b. l. 87). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. G., patvirtino, kad D. G. įėjęs į jų bendro naudojimo holą, pamatęs, kad ji siekianti paimti nuo žemės mobilaus ryšio telefoną, sugriebė jai už krūtinės, o kita ranka sudavė jai į krūtinę. Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir akistatos su D. G. metu (T. 1, b. l. 90, 94-97, 99-100), bei teisiamojo posėdžio metu apklausiam dalyje dėl civilinio ieškinio. Nepilnametė liudytoja R. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu taip pat nurodė, kad jos tėtis D. G. griebė ranka mamai į krūtinę ir suleido ranką, mamai paliko raudona ir mėlynė. (T. 1, b. l. 114-115). D. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, Skuodo rajono policijos komisariato VPS OVG specialistės A. D. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Tokiu būdu nustatyta, kad D. G. smurtaudamas prieš savo buvusią sutuoktinę nežymiai ją sužalojo. Kaltinamojo D. G. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą D. G. padarė tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, griebdamas nukentėjusiajai ranka į krūtinės sritį ir kita ranka tyčia pastūmęs į krūtinę, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą ir stresą, žaloja nukentėjusiąją, ir norėjo taip elgtis (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose (BK 54 str.).

Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau BK 59 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo – laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Šiuos veiksmus kaltininkas turi atlikti savo noru. Tokių aplinkybių visumos byloje nėra, o tik formalus prisipažinimas negali būti pakankamas nurodomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos išdėstė esmines įvykio aplinkybes, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. G. kaltu neprisipažino, akistatos su nukentėjusiąja A. G. metu savo kaltę neigė, ir tik po to, kai du kartus nutrauktas ikiteisminis tyrimas, apeliacinės instancijos teismui konstatavus ikiteisminio tyrimo proceso nutraukimus nepagrįstais, buvo tęsiamas, D. G. 2016-03-22 apklaustas įtariamuoju pakartotinai (T. 1, b. l. 165), bei nagrinėjant bylą teisme nors ir išdėstė esmines įvykio aplinkybes ir kaltu prisipažino, tačiau tik verčiamas objektyvių aplinkybių dėl surinktų įrodymų, todėl D. G. formalus prisipažinimas teisme negali būti vertinamas kaip savanoriškas prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, o juo labiau padėjimas šią veiką išaiškinti.

Pagal bylos aplinkybių visumą D. G. nuoširdus gailėjimasis teismo taip pat vertintinas neigiamai. Teismas pažymi, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo - jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Iš D. G. elgesio viso proceso metu, matyti, kad kaltinamojo D. G. parodymai dėl kaltės pripažinimo nebuvo nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jo pozicija išliko gynybiška, savo elgesio kritiškai nevertino, o ta aplinkybė, kad iškart po įvykio, sužalojęs savo buvusią sutuoktinę savo vaikų akivaizdoje, nuėjo vartoti alkoholinių gėrimų kartu su kaimynu, tik rodo, kad kaltinamasis po padarytų nusikalstamų veiksmų visiškai nesikrimto dėl savo elgesio, ir net nebandė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. Nors vėliau ir bandė atsiprašyti nukentėjusiosios, kaip ir pats teigia, norėdamas kuo greičiau nutraukti bylą, kad tik galėtų išvykti į Norvegiją, tačiau kaip pati nukentėjusioji nurodė, kad šis atsiprašymas nebuvęs nuoširdus, ir dėl to ji jam neatleidusi. Be to, nors po įvykio praėjo daugiau nei vieneri metai, tačiau kaltinamasis, pripažindamas tai, kad visgi yra padaręs nukentėjusiajai žalos, iki šiol jos nė dalies nėra atlyginęs. Teismas, įvertinęs išdėstytą, sprendžia, kad toks D. G. gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo negali būti pripažintas nuoširdžiu, nes jo gailėjimasis yra tik deklaratyvus pareiškimas siekiant palankesnio sprendimo savo atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas neturi pagrindo pripažinti D. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Teismas nenustatė jokių kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Viena iš D. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jo nusikalstamos veikos padarymo metu jis tebuvo išgėręs visiškai nedaug, ir alkoholis jokios įtakos jo nusikalstamiems veiksmams neturėjo, tačiau, teismas išanalizavęs baudžiamojo byloje surinktus duomenis daro priešingą išvadą. Kaltinamajam atsisakius tikrintis neblaivumą, jo apsvaigimas nuo alkoholio nebuvo patvirtintas šioje byloje išmatuojant alkoholio kiekį matuokliu, tačiau tiek nukentėjusiosios A. G. parodymai apie tai, kad kaltinamasis įvykio dieną vartojo alkoholį, kad, kaltinamasis nuolat girtauja, dėl ko iš esmės ir vyksta jų tarpusavio konfliktai, tiek policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie tai, kad D. G. akivaizdžiai buvo neblaivus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, tiek liudytojo V. R. parodymai apie tai, kad įvykio dieną kartu su D. G. vartojo alkoholį, tiek ir paties kaltinamojo teiginiai apie tai, kad su A. G. konfliktuoja tik tuomet, kai jis vartoja alkoholį, patvirtina, kad D. G. nusikalstamą veiką darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo neadekvatiems ir nusikalstamiems veiksmams prieš nukentėjusiąją A. G..

Kaltinamojo padėtį sunkina ir tai, kad jis nusikalto ir yra teisiamas neišnykus ankstesniam teistumui, taigi jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), o tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. G. padarė tyčinį pagal rūšinį pavojingumą nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą žmogaus sveikatai, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis teistas, bausmę yra atlikęs, tačiau, būdamas teistas už smurtą artimoje aplinkoje prieš tą patį asmenį - savo buvusią sutuoktinę, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė naują tyčinį analogišką nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas recidyvistu. Ankstesnė viešųjų darbų bausmė už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaip matyti, D. G. nepataisė ir nepadarė jam tinkamo poveikio, nes, nepraėjus nė metams po to, kai jis atliko viešųjų darbų bausmę, jis vėl padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš tą pačią nukentėjusiąją – buvusią sutuoktinę A. G., kas leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, yra nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, kad anksčiau paskirta bausmė nepadarė poveikio D. G. elgesiui. Kaltinamasis praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Nusikalstamos veikos padarymo metu D. G. niekur nedirbo, tačiau iš kaltinamojo pateiktų darbo sutarčių matyti, kad jis pagal terminuotas darbo sutartis dirbo Norvegijoje, staliumi (nuo 2016-01-08, taip pat nuo 2016-16-03-09) (b. l. 37-41). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl užsitęsusio baudžiamojo proceso, jis kol kas būna Lietuvoje, ir Norvegijoje laikinai nedirba, pasibaigus procesui vėl ketina važiuoti dirbti į Norvegiją. UAB Skuodo psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro pažyma nustatyta, kad kaltinamasis sergančių ir priklausomybių ligomis įskaitoje nėra (T. 1, b. l. 137).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad nenustatyta lengvinančių aplinkybių ir nustatytos dvi sunkinančios aplinkybės, ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ankstesniu nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausmė kaltinamajam neturėjo teigiamos įtakos, nepakeitė jo polinkio nusikalsti, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, mano, kad bausmės tikslai D. G. kaip recidyvistui bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežtesnę, tačiau ne pačią griežčiausią inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Paskirto arešto bausmės dydis nustatomas mažesnis, negu BK 49 straipsnio 3 dalyje, numatytas šios bausmės vidurkis. Bausmė paskiriama atlikti areštinėje.

Kaltinamasis prašė taikyti BK 62 straipsnį ir skirti švelnesnę, nei numato įstatymas bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis dirba Norvegijoje, jam priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, todėl prašo skirti bausmės rūšį – baudą, kuri nėra numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Šioje byloje nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. numatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų visumos, kadangi byloje nenustatyta nė viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat nenustatytos ir kitos būtinos sąlygos BK 62 straipsnio nuostatų taikymui. Atsižvelgiant į tai, taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio nuostatas, kaip to prašo kaltinamasis, nėra teisinio pagrindo, nes, kaip minėta, nėra BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų visumos.

Šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes bausmės švelninimas šiuo pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Teismas nagrinėjamoje byloje tokių išimtinių aplinkybių nenustatė, ir nors kaltinamasis nurodė, jog turi darbą Norvegijoje, ir jam būtina išvažiuoti ten dirbti tam, kad galėtų mokėti vaikams priteistą išlaikymą, tačiau teismas pažymi, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam net ir laisvės atėmimo bausme, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Kaltinamasis D. G. iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu D. G. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka 2015-05-26, 22.30 val. (T. 1, b. l. 145), paleistas 2015-05-28, 9.35 val. (T.1, b. l. 153). Sulaikyme išbūtas laikas įskaitomas į skiriamą bausmę (BK 65 str., 66 str.).

Dėl civilinio ieškinio

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis smurtavo prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, nukentėjusiąją A. G., tyčiniais veiksmais trenkdamas į krūtinę, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, be kita ko, smurtinį nusikaltimą padarė savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, be kita ko, kaip minėta, nukentėjusiosios A. G. atžvilgiu jis smurtauja nebe pirmą kartą, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas, psichologinius išgyvenimus, dvasinį skausmą. Patirtus neigiamus išgyvenimus patvirtina ir aplinkybė, kad po įvykio nukentėjusioji kreipėsi medicinos pagalbos ir tokia pagalba jai buvo suteikta, gydytojo jai buvo rekomenduojama poodines kraujosruvas tepti tam skirtu medicininiu preparatu, be to, iškart po įvykio ji kreipėsi į Kretingos moterų informacijos ir mokymo centrą, taip pat ir į Skuodo socialinių paslaugų šeimai centrą, kur jai ir jos nepilnametei dukrai laikotarpyje nuo 2015-05-27 iki 2015-09-16 buvo teikiamos psichologinės paslaugos (T. 1, b. l. 194, 196), intensyvi krizių įveikimo pagalba nukentėjusiajai teikiama iki šiol. Tačiau nenustatyta, kad sukelti padariniai būtų itin sunkūs ar būtų sukėlę negrįžtamus liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai, taip pat nenustatyta ir pablogėjusių socialinių santykių, tai, kad sutriko nukentėjusiosios bendravimo galimybės ar dėl šio įvykio būtų pablogėjusi jos kaip mokykloje dirbančios darbuotojos reputacija, nes baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo duomenis nebuvo viešai skelbiami ir visiems prieinami, teismo nenustatyta, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu kaip nors įtakojo pastarosios reputaciją, ar tai sukėlė nukentėjusiajai kokias nors neigiamas pasekmes darbovietėje, po įvykio nukentėjusioji ir toliau sėkmingai dirba mokykloje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia tiek į nukentėjusiosios turtinę padėtį, į tai, kad ji turi nuolatinį darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį, turi nekilnojamojo turto, tiek ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nors laikinai nedirba, tačiau turintis realią galimybę dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir Norvegijoje, ir gauti legalių pajamų, taip turi tiek nekilnojamojo, tiek registruotino kilnojamojo turto Lietuvoje (T. 2, b. l. 1-8).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, į susiklosčiusią teismų praktiką dėl nežymių sveikatos sutrikdymų priteisiamų sumų neturtinei žalai atlyginti, esant tokiai pačiai kaltinamojo kaltės rūšiai (tiesioginei tyčiai), panašaus pavojingumo veikai, analogiškam sveikatos sutrikdymo mastui (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), taip pat į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 600 Eur, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Teismo manymu, ši suma geriausiai atitiktų protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.250 str.)

Dėl proceso išlaidų advokato pagalbai priteisimo

Nukentėjusioji A. G. prašė priteisti iš kaltinamojo jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už procesinio dokumento parengimą (prašymas dėl prokuroro nušalinimo) bei atstovavimą teisme. Pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji A. G. advokatui sumokėjo 250 Eur (T. 2, b. l. 66). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir suteiktų paslaugų teisme apimtį, į tai, kad advokatas pradėjo atstovauti nukentėjusiąją tik teisme, o ne nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl jam teko susipažinti su visa bylos medžiaga, nukentėjusiosios prašoma priteisti proceso išlaidų suma nėra per didelė, laikytina pagrįsta, atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, yra proporcinga atstovo darbo sąnaudoms, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajai išieškotina 250 eurų atstovo paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos (T. 1, b. l. 167-171).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su liudytojos R. G. apklausos garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti bausmę – keturiasdešimt dviejų parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – dvidešimt aštuonias paras arešto.

Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį, 66 straipsnį, į paskirtą bausmę įskaičius laiką D. G., išbūtą laikinajame sulaikyme – nuo 2015-05-26, 22.30 val. iki 2015-05-28, 9.35 val., vieną sulaikymo dieną prilyginus vieno arešto parai – viso dvi arešto paros, galutinę bausmę nustatyti – dvidešimt šešias paras arešto.

Bausmės pradžią D. G. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. G. A. G. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš D. G. A. G. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su liudytojos R. G. apklausos garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Skuodo rajono apylinkės teismui.