- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-1136-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19046-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- Vilniaus
- Ieškovas
- AB „Lesto“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus m. savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovui Vilniaus m. savivaldybei dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas AB „Lesto“ 2011-12-14 su ieškiniu (b.l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės 15 669, 57 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nepateikus atsiliepimo į šį ieškinį, Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-01-16 sprendimu už akių (b.l. 40-41) ieškinį patenkino ir priteisti iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės 15 669, 57 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-12-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 509 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lesto“ naudai.
Šalies argumentai
Atsakovo Vilniaus m. savivaldybės atstovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2012-01-23 pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 50-51), prašydamas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, jog 2011-12-21 Vilniaus m. savivaldybė gavo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo pranešimą, kuriuo nustatytas 14 d. terminas atsiliepimui pateikti į ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo. Atsakovo atstovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ šį ieškinį per informacinę dokumentų valdymo sistemą „@vilys“ iš Vilniaus m. savivaldybės gavo dar vėliau- 2011-12-29. Tą pačią dieną SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų administravimo skyriaus vedėja R. Ž. paskyrė bylą administruoti skyriaus teisininkei L. S.. Dėl teisininkės ligos nuo 2012-01-02 iki 2012-01-13 terminas atsiliepimui pateikti buvo praleistas. Ir nors 2012-01-18 atsakovas pateikė prašymą pratęsti jam terminą atsiliepimui pateikti, tačiau teismas 2011-01-16 byloje jau buvo priėmęs sprendimą už akių.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Lesto“ atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 61) prašė atsakovo pareiškimo netenkinti. Nurodė, jog atsakovas Vilniaus m. savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti, kad ji, kaip butų Vilniuje, savininkė, neturėtų apmokėti už elektros energiją, kuri buvo sunaudota ieškinyje minėtuose butuose. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminus. Tai, kad atsakovo darbuotoja sirgo, nelaikoma svarbia priežastimi. Kadangi atsakovas nevykdė CPK numatytų proceso šalies pareigų bei su pareiškimu nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, jo pareiškimas yra atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-03-12 nutartimi (b.l. 64-66) atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovas kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepridėjo jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl savo pareigos atsiskaityti už jam nuosavybės teise priklausančiuose butuose suvartotą elektros energiją nepaneigė. Teismas nurodė ir tai, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti atsiliepimą, ieškinys su priedais buvo įteiktas Vilniaus m. savivaldybės administracijos specialistei. Atsakovo atstovo darbuotojos ligą teismas nelaikė pateisinama termino atsiliepimui pateikti praleidimo priežastimi ir pažymėjo, jog atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdė procesinės pareigos domėtis byla ir rūpintis proceso skatinimu.
III. Atskirojo skundo argumentai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas Vilniaus m. savivaldybė atskiruoju skundu (b.l. 71-74) prašo pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismas 2012-03-12 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2011-12-21 Vilniaus m. savivaldybė gavo pirmosios instancijos teismo pranešimą, kuriuo buvo nustatytas 14 d. terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, t.y. iki 2012-01-03. Atsakovo atstovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį per informacinę sistemą gavo 2011-12-27, o 2011-12-29 buvo suformuota pagrindinė užduotis galutiniam užduoties įvykdymui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teisės ir skolų administravimo skyriaus teisininkei. Tačiau dėl šios teisininkės ligos terminas buvo praleistas. Todėl 2012-01-18 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą, kad būtų pratęstas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Toks prašymas teismo darbuotojams buvo išsakytas ir telefonu. Tačiau teismas neatsižvelgė į prie 2012-01-18 prašymo pridėtus dokumentus, patvirtinančius, jog ieškinyje nurodytos patalpos yra skirtos gyventojams naudotis, o atstovavimo teisė yra deleguota SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Tokią aplinkybė žinojo ir ieškovas.Ieškovui buvo žinomi patalpų nuomininkai, tačiau ieškovas dėl neįvykdytų prievolių kreipėsi į atsakovą Vilniaus m. savivaldybę, kuris nėra tiesioginis paslaugos vartotojas. Už suvartotą elektros energiją privalo mokėti asmuo, kuris ją vartoją (abonementas), o ne patalpų savininkas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-05-13 nutarimu Nr. 658 nustatė specialią buto nuomininkų atsiskaitymo su tiekėjais tvarką, pagal kurią mokestiniai įsipareigojimai yra nustatyti ne savininkui, bet tiesioginiam naudotojui, tai yra nustatyta ir CK 6.584 str. Serganti darbuotoją pavaduojančiam teisininkui, atsižvelgiant į ieškinio apimtį, nebūtų pakakę laiko atsiliepimui į ieškinį pateikti, kadangi jį ruošiant būtina surinkti medžiagą iš įmonės archyvo, peržiūrėti saugomą informaciją kompiuterinėse laikmenose apie ieškinyje minimus butus bei jų gyventojus, tinkamai paruošti pridedamų dokumentų priedus bei jų kopijas. 2012-01-01 iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ esamų keturių teisininkų du atostogavo, o vienas sirgo, taigi galimybių pateikti atsiliepimą į ieškinį nebuvo. Atsakovui nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir atskleisti bylos esmę. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik vienos šalies pateiktais teiginiai, todėl buvo pažeistas rungtyniškumo principas, neatsižvelgta į tai, kad bylos nagrinėjimas turi būti atnaujintas, kai pateikiami įrodymai, turintis įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Lesto“ atsiliepimu (b.l. 84) prašė atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, jog įrodymų, kurie galėtų paneigti, jog atsakovas neturi pareigos mokėti už elektros energiją nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Darbuotojo liga nelaikytina svarbia priežastimi dėl kurios buvo praleistas atsiliepimo pateikimo terminas. Be to, atsakovas, būdamas rūpestingas galėjo pateikti prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo iš karto, kai gavo ieškinį. Tačiau atsakovas tokį prašymą pateikė praėjus 15 dienų. Atsakovas neįrodė nei vienos CPK 288 str. 4 d. numatytų sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta patenkinti atsakovo pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, teisėtumas ir pagrįstumas teisiniu bei faktiniu aspektais, taip pat absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo materialiųjų reikalavimų pobūdį bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimo ir jo peržiūrėjimo institutą reglamentuojančias procesines teisės normas, kas sudaro prielaidas pakartoti faktinių aplinkybių, kurios galiausiai lemtų ir teisinių išvadų susiformavimą, nustatymo procesą (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, bent vieną iš aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 str. 4 d.). Taigi sprendimas už akių naikinamas esant nors vienai iš minėtų sąlygų, t.y. jeigu teismas konstatuoja, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui arba pripažinus, jog nagrinėjamoje byloje nesusiklostė procesinės sąlygos sprendimo už akių priėmimo.
Siekdama įgyvendinti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus ir kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.). Teismo sprendimo už akių institutas yra susijęs su šia šalies pareiga rūpintis proceso koncentracija ir ekonomiškumu, nes sprendimas už akių yra tam tikra sankcija šaliai, kuri be svarbios priežasties nesidomi procesu, nedalyvauja jame ir taip sudaro sąlygas teismo proceso vilkinimui. Minėtos aplinkybės privalo būti įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar bylos šalies procesinio dokumento nepateikimo ar neatvykimo į teismo posėdį priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, įskaitytinai ir tame kontekste, ar teismo sprendimas už akių nėra akivaizdžiai neteisingas ir ar nepažeidžia tokios šalies teisių.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui Vilniaus m. savivaldybei buvo įteiktas 2011-12-21 (b.l. 39). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo pranešime nurodytą 14 dienų terminą teismui nepateikė, todėl Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-01-16 priėmė sprendimą už akių. Dėl šio sprendimo atsakovas teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė dėl organizacinių-techninių kliūčių, t.y. dėl to, jog Vilniaus m. savivaldybės funkcijos, susijusios su socialinio būsto administravimu, realizavimui bei atstovavimo teismuose, yra deleguotos kitam juridiniam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, dėl kurio darbuotojų nedarbingumo ir atostogų laikotarpių procesinis dokumentas (atsiliepimas į ieškinį) nebuvo laiku parengtas. Kitų atsiliepimo į ieškinį nepateikimo teismui priežasčių, kurias teismas galėtų laikyti svarbiomis, atsakovas nenurodė. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo iš esmės pagrįstai buvo įvertinta kaip nesvarbi, neturėjusi nulemti tokio juridinio asmens, kaip savivaldybė, turinčio ir teisinius interesus atstovaujantį darbuotojų padalinį, procesinio pasyvumo, nepasinaudojimo galimybė kreiptis į teismą su prašymu pratęsti terminą procesiniam veiksmui atlikti – atsiliepimui į ieškinį parengti, jeigu nustatyto termino nepakako.
Kita vertus, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog teismų praktikoje jau susiformavo nuostata, kad sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai (nagrinėjamos bylos atveju - atsiliepimo nepateikusiai) šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-27 nutartis c.b. 3K-3-167/2005). Šalies pasyvaus elgesio be svarbių priežasčių padarinius reglamentuoja įsigaliojusi CPK 288 str. 7 d. nuostata, numatanti, jog jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą. Be to, šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, gali gauti tik 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris jai priklausytų pagal 93 str. 2 d. Teismas pasyviajai šaliai taip pat gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės ar teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai. Pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas) vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių.
Apeliantas sprendimo už akių neteisėtumą grindžia su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktais teisiniais paaiškinimais bei dokumentais, patvirtinančiais, jog ieškovo ieškinyje įvardintos patalpos yra išnuomotos asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą, kuriems, kaip nuomininkams, tenka pareiga pagal CK 6.584 str. 1 d. ir Vyriausybės 2002-05-13 nutarimu Nr. 658 patvirtintą tvarką mokėti už suvartotą elektros energiją. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė išvadą, kad pareiškime nurodyti įrodymai ir argumentai neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi apeliantui, kaip butų savininkui, pačiam tenka pareiga atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir pripažįsta, jog priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui įtakos gali turėti į bylą pateiktų įrodymų bei su jais susijusių aplinkybių teisinis aiškinimasis bei vertinimas.
Ieškinyje nurodyta, jog įsiskolinimą už elektros energiją, suvartotą bendrojo naudojimo patalpoms, ieškovas prašo priteisti už tokius laikotarpius: 1) nuo 2007-07-01 iki 2009-08-01– 71,42 Lt (buto Gerosios Vilties g. 1A-505, Vilniuje); 2) nuo 2003-06-01 iki 2004-05-01 – 356,43 Lt (buto Gerosios Vilties g. 25-68, Vilniuje); 3) nuo 2003-08-01 iki 2004-03-01 – 315,30 Lt (buto Šaltkalvių g. 8-204, Vilniuje); 4) nuo 2003-06-01 iki 2007-04-01 – 320,07 Lt (buto Kapsų g. 38-504, Vilniuje). Šį reikalavimą ieškovas grindė CK 4.76 str., reglamentuojančiu bendraturčio pareigą mokėti išlaidas, reikalingas bendram daiktui išlaikyti.
Pateiktu ieškiniu ieškovas taip pat prašė priteisti ir atskirų butų suvartotą elektros energiją, apskaičiuotą pagal kiekvienam butui įrengtų elektros skaitliukų rodmenis, užfiksuotus ieškovo darbuotojų, už tokius laikotarpius: 1) nuo 2009-10-12 iki 2011-02-19 – 1292,36 Lt (buto P. Vileišio g. 30-11, Vilniuje); 2) nuo 2009-09-30 iki 2010-03-17 – 424,86 Lt (buto Karaliaučiaus g. 7-29, Vilniuje); 3) nuo 2007-01-25 iki 2011-02-23 – 294,20 Lt (buto S. Skapo g. 3-24, Vilniuje); 4) nuo 2005-01-21 iki 2006-01-24 – 659, 7 Lt ir už laikotarpį nuo 2003-06-01 iki 2009-08-01 už elektros energiją bendrosioms namo reikmėms – 617, 49 Lt (buto V. Pietario g. 8-93, Vilniuje); 5) nuo 2008-12-12 iki 2011-07-01 – 9496,15 Lt ir už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-07-01 už elektros energiją bendrosioms namo reikmėms –105, 38 Lt (buto Totorių g. 21-14, Vilniuje); 6) nuo 2010-11-10 iki 2011-07-01 – 237, 61 Lt (buto V. Šopeno g. 3B-31, Vilniuje); 7) nuo 2005-01-01 iki 200711-27 – 497,52 Lt ir už laikotarpį nuo 2007-02-20 iki 2009-08-20 už elektros energiją bendrosioms namo reikmėms – 188,71 Lt (buto V. Pietario g. 8-58, Vilniuje); 8) nuo 2009-12-31 iki 2011-07-21 – 184,78 Lt (buto Pylimo g. 65-3, Vilniuje); 9) nuo 2003-10-23 iki 2004-03-22 – 607,92 Lt (buto Linksmoji g. 64-13, Vilniuje). Šį reikalavimus ieškovas grindė CK 6.388 str. nuostatomis, numatančiomis pareigą atsiskaityti už suvartotą elektros energiją bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2012-01-16 sprendimą už akių ir visiškai patenkindamas ieškovo reikalavimus, vadovavosi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, kurių 96 p. nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Tačiau, kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, didžioji dalis įsiskolinimų už elektros energiją, bendrojo naudojimo patalpoms išlaikyti bei suvartotą atskiruose butuose, susidarė dar iki 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių redakcijos priėmimo. Ir nors iki minėtos taisyklių redakcijos galiojo iš esmės panašus teisinis reguliavimas, nustatantis objekto savininkui pareigą atsiskaityti už elektros energiją tuo atveju, jei su visuomeniniu tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti (pavyzdžiui, nuo 2009-12-28 iki 2010-01-01 gal. taisyklių red., 83 p.), pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netyrė ir nevertino, ar nagrinėjamos bylos atveju susiklostė prielaidos minėtų nuostatų taikymui, t. y. nebuvo nustatyta, ar nebuvo sudarytos sutartys su faktiniais elektros energijos vartotojais bei tai, ar jų (vartotojų) neįmanoma nustatyti, kas galimai ir lemtų objektų savininko pareigą atsiskaityti už suvartotą elektros energiją.
Atsižvelgtina ir į tokią aplinkybę, kad paprastai elektros energija nėra priskiriama prie išlaidų, kurias pagal įstatymą (CK 4.82 str. 3 d.) apmoka patalpų ir butų savininkai kaip išlaidas, skirtas bendrajai nuosavybei išlaikyti, nebent konkrečios patalpos būtų apšildomos naudojant būtent elektros energiją. Akivaizdu, kad šioje byloje tik priimant sprendimą už akių liko neištirta, kas sudaro prašomus priteisti įsiskolinimus, ar jie priskirtini patalpų išlaikymo kategorijai, ar tai skola už atskirų butų faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį, kurią pareiga sumokėti tenka abonentui - vartotojui (CK 6.388 str.). Minėtas atribojimas yra aktualus siekiant identifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei šalių prievolėms taikytinas materialines teisės normas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai išspręsti šio ginčo priimdamas sprendimą atsakovui už akių. Ši procesinė priemonė taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, kad priimti sprendimą už akių, net ir kuomet egzistuoja visos įstatyme nustatytos sąlygos, yra teismo teisė, bet anaiptol ne pareiga (imperatyvas). Kiekvienu atveju privalu atsižvelgti ir į duomenų, kuriuos teismas galėtų įvertinti, spręsdamas konkretų ginčą, byloje pakankamumą. Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime (byla Nr.35/03-11/06), vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumą, yra pripažinęs, kad CPK įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir formaliai egzistuojant visoms įstatymo nurodytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos 109 str. kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų. Šios bylos specifika suponuoja skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarties bei teismo sprendimą už akių panaikinimą ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą, perduodant ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti.
Atsakovo Vilniaus m. savivaldybės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti.
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Bylą perduoti nagrinėti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismui iš naujo.