- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 2-7-570/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03343-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Ieškovas
- Zofijai R
- Atsakovas
- J. P.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, Loretai Staknevičienei, dalyvaujant ieškovei Zofijai R. K., atsakovei J. P., atsakovui J. P. nedalyvaujant
žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Zofijos R. K. ieškinį atsakovui J. P., J. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės J. P. 3500 Lt turtinei žalai ir 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iš atsakovo J. P. – 1500 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovai iš jai nuosavybės teise priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini) pavogė medienos (nupjovė 110 sausų pušų), tuo jai padarydami iš viso 5000 Lt turtinę ir 6000 Lt neturinę žalą. Dėl šio įvykio ji 2011 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Kalvarijos PK, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 36-1-001706. 2012-04-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu J. P. už medžių vagystę nuteistas 6 mėn. viešųjų darbų bausme. Be to, buvo patvirtintas jos ir atsakovo susitarimas dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kuriuo atsakovas J. P. įsipareigojo atsodinti 0,5 ha miško lapuočių sodinukų. Tačiau iki šiol miškas neatsodintas, jai padaryta žala neatlyginta. Atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad J. P. veikė su grupe asmenų, o svetimą mišką pjauti leidimą jam davė atsakovė J. P.. Už leidimą pjauti mišką jai liepė atvežti į namus 3 sunkvežimius medienos. Kitus 4 sunkvežimius pardavė atsakovas J. P.. Vieną sunkvežimį atsakovo nupjautos medienos (šakučių ir pan.) nuvežę jos sesers sūnui. Vienas sunkvežimis medienos kainuoja maždaug 400 Lt. Tokiu būdu J. P. medienos pagrobė už gavo 1600 Lt. Be to, J. P. pasisavino 3 mašinas, o už darbą atsiskaitė leisdama išsivežti J. P., I. J. ir G. G. po 1 sunkvežimį medienos. Iš to seka, kad J. P. pasisavino 6 sunkvežimius medienos iš viso už 2400 Lt. Be to J. P. su savo vyru dar 2006 metais balandžio mėn. iš jai priklausančio miško pagrobė 27 pušis, tuo padarydama 995, 19 Lt žalą. Tačiau dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepavykus nustatyti kaltųjų asmenų, tačiau ji yra įsitikinusi, kad tai atsakovės J. P. darbas, nes ji anksčiau buvo minėjusi, kad suklydo dėl miško priklausomybės, todėl jie eidavo malkauti į nurodytą mišką. Todėl J. P. iš viso jai privalo atlyginti 3500 Lt žalą. Kadangi dėl atsakovų veiksmų ji patyrė sukrėtimą, rūpesčius, teko iš Vilniaus važinėti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, į teismą, dėl ko pablogėjo sveikata, prašo iš atsakovų priteisti ir patirtą neturtinę žalą, kurią ji iš viso įvertino 6000 Lt.
Atsakovė J. P. su ieškiniu nesutinka visiškai, jį prašo atmesti (atsiliepimas b.l. 64,65,66). Nurodė, kad jos atžvilgiu jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl miško vagystės nebuvo atliekami, ji minėtoje baudžiamojoje byloje buvo apklausta kaip liudytoja. Dėl ieškovės miško vagystės yra nuteistas vienas asmuo J. P., kuris pjovė ieškovės miške esančius sausuolius, tačiau ji vagystės neįvykdė, todėl už tai nėra atsakinga. Nurodė, kad ieškovės miškas ribojasi su jos mirusio vyro A. P. mišku. 2011 m. rugpjūčio mėn. ji būdama miške pastebėjo, kad yra pripjauta medžių. Ten dirbęs J. P. jai paaiškino, kad medžius išsipjauti leido jos velionis vyras. Tuomet ji paprašė du sunkvežimius atvežti jai į namų valdą, o kitus gali pasilikti sau. Tokiu būdu jai buvo atvežti du sunkvežimiai (automašina GAZ 53) medienos (pušų sausuolių). Tačiau vėliau paaiškėjo, jog šie medžiai buvo kertami ne iš jos vyro, tačiau iš ieškovės miško. Kadangi baudžiamojoje byloje yra oficialiai nustatyta, kad žala miško savininkei Z.R. K. iškirtus sausas pušis iš viso sudaro 665,39 Lt, ji sutinka atlyginti ieškovei žalą už du sunkvežimius išpjautos medienos, kas sudaro 150 Lt. Dėl 995,19 Lt žalos už neva 2006 metais išpjautas 27 pušis prašo atmesti, nes nei ji, nei vyras jokio miško nepjovė, kartais tik būdavo pasirenka sausų šakų, tačiau būnant vyrui, šakas rinkdavo iš savo miško, dažniausiai su vaikais pramogaudami. Jei teismas manytų, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas, prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.
Atsakovas J. P. su ieškiniu iš dalies sutinka. 2014-02-20 teismo posėdžio metu nurodė, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) pastebėjo sausuolių pušų, išvartų, todėl nusprendė pasidaryti kurui medienos. Kai buvo gyvas A. P., jam yra leidęs išpjauti sausuolius. 2011 m. rudenį baigiant krauti medieną į sunkvežimį, atvažiavo J. P. ir pasakė, kad neleidžia pjauti, prisistatė miško savininke ir liepė mašiną medienos vežti jai. Už tai leido prisipjauti medienos ir jiems. Teigia iš viso J. P. nuvežęs 2 mašinas medienos, o sau pasiėmė 3 mašinas, o dar 2 paruoštas mašinas, kurias ketino vežti P, paliko miške. Vėliau atvykęs rado ieškovę jas kraunantis. Dar jis ieškovei padėjo tą medieną ir pakrauti. Tokiu būdu apie dvi mašinas pasiėmė pati ieškovė. Viena mašina kainavo 400 Lt. Į sunkvežimį tilpo 5 metrai medienos. Iš viso išpjovė apie 7 mašinas medienos, iš kurių dvi mašinos teko ieškovei. Medieną vežė tas pats asmuo Z. C.. Už medienos mašinos išvežimą vairuotojui sumokėdavo 50 Lt.
Liudytojas Z. C. nurodė, kad J. P. jį paprašė išvežti iš miško sausus medžius. Už vienos mašinos išvežimą jam sumokėdavo 50 Lt. Automobilis buvo GAZ 53. Iš viso jis išvežė 7 mašinas. Dvi ar tris mašinas vežė J. P., o paskui pas G nuvežė ant kiemo. Teigia, kad šiuo metu jau daug ko neprisimena, patvirtino, kad teisingus parodymus davė baudžiamojoje byloje, prašo jais vadovautis. Į mašiną telpa trys kubai. Vertė vienos mašinos būtų apie 350 Lt.
Liudytoja E.I. Č. nurodė, kad ji yra ieškovės sesuo ir teigia girdėjusi kaip J. P. prašė ieškovės atleisti jai už tai, kad sumaišė miškus, kadangi jie ribojasi.
Liudytoja I. J. nurodė, kad buvo J. P. sugyventinė ir su vaikais bei J. P. važiuodavo š mišką malkauti, rinkti šakas. Žino, kad J. P. pjovė su G. G. mišką, tačiau kiek mašinų iš viso išvežė ji nežino.
Liudytojas G. G. nurodė, kad jis su J. P. pjovė sausas pušis, kaip vėliau paaiškėjo iš ieškovės miško, tačiau teigia, kad ir ieškovės seseriai nuvežė 2 mašinas medienos. Jos buvo paliktos miške ir nesuspėjus išvežti, jas surado pati savininkė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Ieškovė Z.R. K. reikalauja atlyginti nusikaltimu, t.y. dėl miško vagystės, padarytą žalą ( LR CK 6.263 str. 2 d.)
Savo esme - tai deliktinės atsakomybės rūšis. Vadovaujantis LR CK 6.245 str., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagal CK 6.245-6.249 straipsnius, nustatančius bendruosius atsakomybės už žalos padarymą pagrindus, ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, ją sukėlusio atsakovo elgesio neteisėtumo ir priežastinio ryšio faktus, o atsakovo kaltė dėl padarytos žalos preziumuojama. Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant teisei priešingiems veiksmams. Ar veiksmai yra teisėti, sprendžiama pagal tai, ar asmuo, nurodomas skolininku, elgėsi pagal teisės aktus.
Išklausęs ieškovės, atsakovų paaiškinimų, liudytojų G. G., I. J., Z. C., E.I. Č. parodymų, susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad 2011-10-05 Kalvarijos PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 36-1-00349-11 pagal ieškovės Z.R. K. pareiškimą dėl miško vagystės iš jai nuosavybės teise priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini) (žr. prijungtą baudž. bylą) Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, iš viso iš ieškovės miško buvo išpjauta ir pavogta 110 pušų, kas sudaro 12.322 kubinių metrų medienos, iš kurių 107 buvo sausos pušys. (prijungtos bylos 43 lapas).
Kaip nustatyta įsiteisėjusiu 2012-04-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudž. byloje Nr. 1-281-610/2012 (prijungtos bylos 152-154 lapai) iš ieškovės miško buvo išvežta iš viso 8 GAZ 53 markės sunkvežimiai sausų pušų, iš kurių trys buvo nuvežti atsakovei J. P., tris sunkvežimius pasisavino J. P., vienas sunkvežimis nuvežtas ieškovės sesers sūnui, o vienas sunkvežimis J. P. buvo išvežtas parduoti. Iš nors atsakovė J. P. teigia, kad jai buvo atvežti tik du sunkvežimiai medienos, tačiau kaip matyti iš liudytojo Z. C., kuris neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ir kurio parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, paaiškinimų šioje ir baudžiamojoje byloje, jis iš viso J. P. atvežė būtent tokį kiekį medienos. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d. yra pripažintas J. P., kuris ieškove buvo sudaręs susitarimą žalą atlyginti gera valia, t.y. iki 2012-10-01 ieškovės miške pasodinti 0,5 ha miško lapuočių sodinukų, tačiau iki šiol žalos neatlygino. Gi atsakovė J. P. buvo šioje byloje apklausta kaip liudytoja, jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Tačiau būtent ji suklydimo įtakoje leido atsakovui J. P. pjauti iš jai nepriklausančio miško sausa pušis, todėl yra atsakinga už žalos padarymą.
Vadovaujantis LR CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Sutinkamai su LR CK 6.249 str., žalos dydį turi įrodyti ieškovė. Ieškovė nurodo, kad J. P. jai padarė 1500 Lt turtinę žalą, o J. P. – 3500 Lt. Teigia, kad J. P. pardavė 4 sunkvežimius malkų, o J. P. – pasisavino 6 sunkvežimius malkų. Tačiau šie teiginiai iš dalies atmestini, nustačius kad iš viso buvo išpjauta 8 sunkvežimiai medienos, iš kurių trys atiteko J. P., trys‘ – J. P., dar 1 sunkvežimis realizuotas kitiems asmenims, o vienas (kaip teisme paaiškino pati ieškovė) atiteko pačiai ieškovei (nuvežtas jos sesers sūnui) (liudytojo Z. C., G. G. parodymai, baudžiamojoje byloje esantys minėtų asmenų apklausos protokolai, pačios ieškovės paaiškinimai 2014-02-20 teismo posėdžio metu).
Taigi teismas konstatuoja, kad dėl atsakovės J. P. ir J. P. veiksmų, ieškovei buvo padaryta turtinė žala, kurią jie privalo atlyginti.
Tačiau byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio ir jos paskaičiavimo teisingumo. Ieškovė nurodo, jog vieno sunkvežimio paruoštos medienos kaina yra 400 Lt. Tokiu būdu pagrobtos medienos vertė yra 3200 Lt. Gi atsakovė J. P. teigia, kad neteisingai nurodyta vieno sunkvežimio kaina, kadangi baudžiamojoje byloje yra Marijampolės miškų urėdijos pažyma, kad iš viso pagrobtos medienos vertė yra 665,39 Lt.
Baudžiamojoje byloje žala nustatyta vadovaujantis tuo metu galiojusiu LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“, tačiau civilinėje byloje nustatant žalos dydį, būtina vadovautis LR CK 6.249 str. 1d., kur nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Šiuo konkrečiu atveju pats atsakovas J. P. patvirtino, kad už parduotą mašiną medienos jis gavo 400 Lt. Taigi tokia buvo jos rinkos vertė, kurią būtų galėjusi gauti ir ieškovė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog 400 Lt vienos mašinos vertė yra paskaičiuota įskaitant medžių nupjovimą, sutvarkymą, šakų nugenėjimą ir parengimą transportavimui. Šiuos darbus atliko būtent atsakovas J. P., todėl iš priteistinos ieškovei 400 Lt sumos išminusuojama 50 Lt už jos paruošimą. Todėl darytina išvada, kad iš ieškovės pagrobtos medienos vienos mašinos kaina (su ieškovės negautomis pajamomis) sudaro 350 Lt. Tokiu būdu iš atsakovės J. P. ieškovei priteistina 1050 Lt turtinei žalai atlyginti už pasisavintas 3 mašinas medienos, o iš J. P. 1400 Lt už keturias mašinas po 350 Lt. Dar vieną mašiną kaip patvirtino ir pati ieškovė, pasiėmė jos sesers sūnus, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovų nurodytą žalą atmestinas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė Z.R. K. įrodė 2450 Lt materialinės žalos atsiradimą ir jos dydį. Taip pat nustatytas ir priežastinis ryšys tarp nuostolių atsiradimo ir atsakovų neteisėtų veiksmų.
Kadangi atsakovai pasisavino ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą be jos sutikimo, todėl privalo dėl to atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą.
Todėl esant aukščiau nurodytų aplinkybių visetui, ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, kaip įrodytas, iš dalies tenkintinas.
Reikalavimas priteisti iš atsakovės J. P. 2006 metais padarytą 995,19 Lt žalą už išpjautas 27 pušis atmestinas, nenustačius, jog būtent atsakovė J. P. yra atsakinga už šios žalos padarymą. Vien ta aplinkybė, kad ji pati pripažino, jog su vaikais žiemą pramogaudami pasirinkdavo šakų, negali būti pagrindas tenkitni reikalavimą dėl 27 pušų išpjovimo. Juolab, kad ir ikiteisminio tyrimo metu 2006 metais nebuvo nustatyti kaltieji asmenys. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė yra praleidusi 3 metų terminą reikalavimu dėl 2006 metais padarytos žalos priteisimo pareikšti, todėl dar ir dėl šios priežasties ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas (CK 1.125 str. 8 p.)
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė grindžia šiais pagrindais: jos sukrėtimu dėl miško vagystės, stresu ir varginimu, patirtu važinėjant į apklausas ir teismo posėdžius, sveikatos pablogėjimu dėl patirtų išgyvenimų. Ieškovės teigimu nurodyti veiksmai pakenkė jos sveikatos būklei, dėl ko atsakovai turėtų atlyginti neturtinę žalą.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatyta, kad vadovaujantis LR CK 1 str. 1 d., neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kuriuos saugo ir gina teisė. Civilinio kodekso 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (LR CK 6.250 str.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Iš prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta įvairių procesinių veiksmų, ieškovė buvo apklausta, taip pat ji pareiškė ieškinį ir civilinėje byloje, tačiau šie procesai užsitęsė ir dėl pačios ieškovės kaltės (ieškinio trūkumų laiku nepašalinimo, tinkamai surašyto ieškinio nepateikimo ir pan.). Teismas pripažįsta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio miško vagystė, dalyvavimas apklausose, teismo posėdžiuose galėjo sukelti ieškovei dvasinius išgyvenimus, tačiau priežastinio ryšio tarp jos sveikatos problemų ir atsakovų veiksmų teismas nenustatė.
Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką už bendro pobūdžio jausmus (stresą, nerimą, sukrėtimą ir pan.) neturtinė žala savaime nėra atlyginama. Neturtinė žala atsiranda, jei dėl kitų asmenų veiksmų patiriami stiprūs, intensyvūs, įprastų rūpesčių ribas peržengiantys dvasiniai išgyvenimai, kurie turi būti pripažinti kompetentingų specialistų, kurie sugebėtų įvertinti, koks stiprus yra emocinis stresas ir kaip jis paveikė ieškovės dvasinę būseną, sveikatą. Tokių medicininių išvadų byloje nėra. Iš pateiktų tyrimų bei vaistų receptų matyti, jog ieškovės ligos yra lėtinio pobūdžio, galimai įgytos dar iki 2011 m. padarytos miško vagystės. Duomenų, kad rentgeno ir skydliaukės tyrimai kaip nors susiję su patirtais išgyvenimais dėl miško vagystės taip pat byloje nėra. Todėl atsižvelgiant į tai, vien ieškovės pateiktas emocinės būklės apibūdinimas nesudaro pagrindo žalai kaip atsakovų veiksmų pasekmei pripažinti ir Z.R. K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą – atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovė Z.R. K. prašo priteisti jos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 225 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 197,20 Lt išlaidų, patirtų nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki šiol atvykstant iš Vilniaus į Marijampolės rajono apylinkės teismą ir atgal, be to prašo priteisti ir 2012 metais patirtų 59,50 Lt išlaidų atvykstant į Marijampolę iš Vilniaus ir atgal (b.l.26-29)
Kadangi 2012 metais ieškovės patirtos išlaidos nėra susijusios su šia civiline byla, kurioje ieškinys pateiktas 2013-08-29, reikalavimas priteisti 59, 50 Lt transporto išlaidų, patirtų 2012 metais atmestinas.
Atsakovė J. P. prašo priteisti iš ieškovės jos patirtas 1000 Lt išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.
Prašymai tenkintini dalinai.
Kadangi ieškinys tenkintinas dalinai (patenkinta 22 proc. reikalavimų, o atmesta 78 proc. reikalavimų), iš atsakovės J. P. ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 32 Lt žyminio mokesčio (3 proc. nuo 1050 Lt priteistinos sumos) bei 22 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (22 proc. nuo 197,20 Lt transporto išlaidų), o iš J. P. ieškovei priteistina 42 Lt žyminio mokesčio (3 proc. nuo priteistos 1400 Lt sumos) bei 22 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų) (CPK 93 str.1 d.)
Dėl atsakovės J. P. turėtų 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti priteisimo, nustatyta, jog atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.5 p., 9 punktus, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį, advokato dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką darytina išvada, jog 500 Lt suma advokato teisinei pagalbai apmokėti yra visiškai pakankama padengti išlaidoms, susijusioms su atsiliepimo surašymu, advokato padėjėjos konsultacijomis bei atstovavimu teisme. Kadangi ieškinys iš dalies atmestinas (atmesta 78 proc. reikalavimų) atsakovei J. P. iš ieškovės Z.R. K. priteistina 78 proc., t.y. 390 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
Kadangi ieškinys tenkintinas dalinai, valstybei iš ieškovės priteistina 34 Lt išlaidų (78 proc. nuo 43, 56 Lt sumos), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str.), o atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų, šioje byloje susidariusios 9, 56 Lt dydžio išlaidos (22 proc. nuo 43,56 Lt visos išlaidų sumos), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti ieškovei Zofijai R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. P. a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1050 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti, 32 Lt (trisdešimt du litus) sumokėto žyminio mokesčio, 22 Lt (dvidešimt du litus) kitų bylinėjimosi išlaidų, o iš J. P. a.k.(duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) – 1400 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) turtinei žalai atlyginti, 42 Lt (keturiasdešimt du litus) sumokėto žyminio mokesčio, 22 Lt (dvidešimt du litus) kitų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės Zofijos R. K. 34 Lt (trisdešimt keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Marijampolės apskrities VMI ,į.k. 8872567, sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti atsakovei J. P. iš ieškovės Zofijos R. K. 390 Lt (tris šimtus devyniasdešimt litų) išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.
Ieškinį kitoje dalyje atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.