- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- 1-103-673/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- I. G.
- Kaltinamasis
- P. G.
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2..; 1.1.8.7.9.; 1.2.5.4.2.; 2.1.10.1.; 2.1.4.5.4.; 2.1.14.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 17 d.
P. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, 7 klasių išsilavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), dek. gyv. v. (duomenys neskelbtini), teistas: 2016-05-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. - 4 mėn. laisvės apribojimu, bausmę atlikęs – 2016-10-21 išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį (sistemingu žmogaus bauginimu naudojant psichinę prievartą),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. vasario 25 d. apie 15 val., P. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, buvusią sutuoktinę I. G. plūdo necenzūriniais ir kitais nepadoriais žodžiais, grasino ją užmušti, pasmaugti ar kitaip susidoroti; 2017 m. vasario 26 d. apie 15 val., P. G., būdamas vėl apsvaigęs nuo alkoholio, tuose pačiuose namuose (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, agresyviai šaukdamas vėl plūdo I. G., kišo savo pirštus jai į akis, neleido žiūrėti televizoriaus, grasino sudaužyti kompiuterį; 2017 m. vasario 27 d. apie 12 val., P. G., būdamas vėl apsvaigęs nuo alkoholio, tuose pačiuose namuose (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, I. G. agresyviai sekiojo po namus, plūdo ją necenzūriniais ir kitais nepadoriais žodžiais, grasino ją pasmaugti, užmušti ar kitaip susidoroti, rankomis mosavo grasindamas suduoti, stumdė, kišo pirštus į akis ir tuo savo veiksmais, kurie vertintini kaip psichinė prievarta, sistemingai baugino savo buvusią sutuoktinę I. G., kuri jautė nuolatinę baimę dėl savo sveikatos, turto.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis P. G. kaltu pagal pareikštą kaltinimą pripažino visiškai. Patvirtino, jog su I. G. gyvena 50 metų, apie 13 metų laiko yra išsituokę, tačiau gyvena kartu ir tvarko bendrą ūkį. Gyvena (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. Pripažino, kad 2017 m. vasario 25, 26 ir 27 d., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, buvusią sutuoktinę I. G. plūdo necenzūriniais ir kitais nepadoriais žodžiais, grasino ją užmušti, pasmaugti ar kitaip susidoroti, kišo savo pirštus jai į akis, neleido žiūrėti televizoriaus, grasino sudaužyti kompiuterį, sekiojo nukentėjusiąją po namus, mosavo rankomis, stumdė. Visa tai padarė dėl neblaivumo. Išgėręs ne viską ką daro prisimena. Nukentėjusioji sako tiesą. Jau yra teistas už smurtą prieš buvusią sutuoktinę. Tą kartą taip pat nusikalto būdamas neblaivus. Pripažįsta, kad jam reikia gydytis dėl alkoholio vartojimo. Suvokia, kad jis baugino nukentėjusiąją, kad ji išsigando, nerimavo. Atsiprašė, bet nukentėjusioji pyksta. Labai gailisi. Žada imtis visų priemonių, kad taip nebeįvyktų.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus I. G. pareiškimą (b. l. 6-8).
2017-02-27 14:28:46 val. P. G. nustatytas neblaivumas - 2.07 promilės (b. l. 38).
Nukentėjusioji I. G. parodė, kad su P. G. išsituokę, tačiau gyvena kartu (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., veda bendrą ūkį. 2017-02-25 P. G. į namus sugrįžo girtas ir būdamas agresyvus ant jos rėkė, plūdosi, grasino ją užmušti, pasmaugti. 2017-02-26 P. G. vėl grįžo girtas, kabinėjosi prie jos, pripuolęs šaukė, kad sudaužys kompiuterį, kišo savo pirštus jai į akis. 2017-02-27 apie 12 val., grįžęs neblaivus P. G. elgėsi agresyviai, ją išvadino necenzūriniais žodžiais, sakė, kad ją pasmaugs, užmuš, buvo kumščiu užsimojęs jai trenkti, bet susilaikė, dviem pirštais jai smeigė prie akių. Išsigandusi ji stengėsi pasišalinti, bet P. G. ją sekiojo ten, kur ji ėjo, plūdosi, pastūmė, lietė kumščiais, norėjo suduoti. P. G. ji bijo, negali gyventi savo namuose, jis elgiasi agresyviai ir nežino, ką jis gali padaryti. 2016 metų pavasarį P. G. buvo teistas už smurtą prieš ją. Kai P. G. būna girtas ir taip elgiasi, jai būna baisu, nes gyvena tik dviese, neturi kas ją užtartų (b. l. 15-16, 21-23).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. G. nurodė, kad P. G. po šio įvykio geria toliau, alkoholį maišo su raminamaisiais vaistais ir elgiasi taip pat. O kadangi išgėręs kaltinamasis tampa labai agresyvus, yra fiziškai labai stiprus, jaučia jai didelę neapykantą, ji visą laiką gyvena baimėje, bijo, kad kaltinamasis gali jai ką nors padaryti. Jai tenka bėgti ir slėptis nuo kaltinamojo, žiemą net basai teko bėgti į lauką. Blaivus kaltinamasis būna labai retai. Išsituokė dėl kaltinamojo nuolat vartojamo alkoholio.
Liudytoja G. G. parodė, kad P. G. ir I. G. yra jos seneliai. Jie gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) Kėdainiai. Seneliai yra jau seniai išsiskyrę, tačiau gyvena kartu. Išgėręs P. G. pasidaro agresyvus, provokuoja, mosikuojasi, nori suduoti. 2017 m. vasario 24 d. jai paskambinusi močiutė I. pasakė, kad senelis vėl triukšmauja, telefone girdėjo senelio piktą balsą, todėl nusprendė atvykti ir senelį apraminti. Atvykusi su juo kalbėjosi, senelis gailėjosi. Po kelių dienų jai vėl paskambino močiutė ir pasakė, kad senelis nepasikeitė, vėl ją puola, elgiasi agresyviai, mosikuojasi, gąsdina, todėl ji iškvietė policiją. Tokio pobūdžio konfliktai tarp jų vyksta dažnai. Senelis ne kartą buvo užkoduotas dėl alkoholio vartojimo, vis pažada nebevartoti, gražiai elgtis, močiutė jam atleidžia, bet praeina keli mėnesiai, jis išgeria ir vėl viskas kartojasi (b. l. 29-30).
Liudytoja J. K. parodė, kad I. G. yra jos draugė apie 20 metų. Prieš du mėnesius nuo jos apklausos I. jai paskambino ir pasakė, kad yra pasislėpusi virtuvėje už užuolaidos, o P. laksto po namus ir jos visur ieško. I. sakė, kad P. bijo. Per telefoną ji girdėjo piktą P. balsą. Ne kartą jai I. yra pasakojusi, kad būdamas girtas P.F ją keikia, gąsdina (b. l. 34-36).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tame tarpe ir paties kaltinamojo parodymais, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, nustatyta, kad 2017 m. vasario 25 d. apie 15 val., 2017 m. vasario 26 d. apie 15 val., 2017 m. vasario 27 d. apie 12 val., P. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, buvusią sutuoktinę I. G. plūdo necenzūriniais ir kitais nepadoriais žodžiais, grasino ją užmušti, pasmaugti ar kitaip susidoroti, kišo savo pirštus jai į akis, neleido žiūrėti televizoriaus, grasino sudaužyti kompiuterį, agresyviai sekiojo po namus, rankomis mosavo grasindamas suduoti, stumdė ir tuo savo veiksmais, kurie vertintini kaip psichinė prievarta, sistemingai baugino savo buvusią sutuoktinę I. G., kuri jautė nuolatinę baimę dėl savo sveikatos, turto.
Grasinimu laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas: 1) terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba 2) sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt.). Sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014).
Kaltinamasis P. G. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad visus tris kaltinime nurodytus kartus būdamas neblaivus grasino buvusiai sutuoktinei ją nužudyti, plūdo necenzūriniais ir kitais nepadoriais žodžiais, kišo savo pirštus jai į akis, grasino sunaikinti turtą, neleido žiūrėti televizoriaus, sekiojo po namus, grasino suduoti, stumdė. Patvirtino, jog suvokia, kad tokiais savo veiksmais jis baugino nukentėjusiąją ir ji išsigando, jautė nerimą. Ištyrus nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus nustatyta, kad nukentėjusioji kaltinamojo atliktais kaltinime nurodytais veiksmais buvo įbauginta, prašėsi pagalbos. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog nukentėjusiosios parodymai teisingi. Nukentėjusioji ir teisiamojo posėdžio metu pasisakė, kad išgėręs kaltinamasis tampa labai agresyvus, yra fiziškai labai stiprus, jaučia jai didelę neapykantą, todėl ji visą laiką gyvena baimėje, bijo, kad kaltinamasis gali jai ką nors padaryti, jai tenka bėgti ir slėptis nuo kaltinamojo.
Kaltinamojo veiksmai – nurodyti kaltinime, kuriuos jis pripažino – vertintini kaip psichinė prievarta, nes taip besielgdamas, o ypač grasindamas nužudyti, kaltinamasis tyčia siekė paveikti nukentėjusiosios psichiką, vertė nukentėjusiąją jo bijoti, bijoti, kad jai gali atsirasti neigiamos pasekmės.
Nukentėjusioji kaltinamojo jai išsakytus grasinimus ir atliktus kitus kaltinime nurodytus veiksmus vertino kaip realiai keliančius grėsmę jos gyvybei, sveikatai, turtui, privertusius ją bijoti. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiajai buvo išsakyti grasinimai, tai yra į tai, kad kaltinamasis nuolat girtauja, kartu su alkoholiu vartoja ir raminamuosius vaistus, neblaivus tampa labai agresyvus ir demonstruoja nukentėjusiajai didelę neapykantą, kad kaltinamasis nukentėjusiajai ne tik grasino, bet savo grasinimus sustiprino ir kitais kaltinime nurodytais veiksmais, be to, jau buvo teistas už tos pačios nukentėjusiosios sumušimą, teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti kaltinamojo grasinimų, grasinimus suprato kaip realius. Kaltinamojo išsakyti grasinimai nėra ir negali būti suprasti kaip nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, kaip į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir panašiai. Tiek grasinimai, tiek ir kiti neteisėti veiksmai buvo efektyvūs, nes paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, sukėlė jai baimę, stresą, nesaugumo jausmą, ji kvietė policiją, skambino artimiesiems, nukentėjusioji jautė ir net šiuo metu jaučia didelį psichologinį diskomfortą. O kadangi kaltinamasis tą suvokė, siekė nukentėjusiąją įbauginti, jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis atliko sistemingai, nes veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko tris dienas iš eilės, tai yra per neilgą laiko tarpą, kaltinamojo veiksmai nebuvo atsitiktiniai, jie buvo tarpusavyje susiję, nes kaltinamasis turėjo vieningą tikslą – tikslą įbauginti nukentėjusiąją. Nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiškimo nukentėjusiajai.
Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad alkoholis jam sukelia agresiją, todėl prieš apsispręsdamas vartoti alkoholį, privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis be nukentėjusiosios parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kurie buvo pakankamai išsamūs. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Įrodymu visuma nustatyta, kad kaltinamasis sistemingai baugino nukentėjusiąją naudodamas psichinę prievartą, todėl padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – grasinta fiziškai silpnesnei moteriai; į kaltininką charakterizuojančius duomenis (b. l. 69-83): 2016-05-26 teistas pagal BK 140 str. 2 d. - už tos pačios nukentėjusiosios sumušimą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, pensininkas, neįgalumo neturintis.
Kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.) bei BK 61 str., atsižvelgiant ir į kaltinamojo amžių, skiriant bausmės laiką mažesnį nei galimos skirti bausmės vidurkis, bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą šį kartą dar atidedant, atidedant vidutiniam laikui, nes teismas paskutinį kartą suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus, tai yra viliasi, jog bausmės tikslas dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, kurį, teismo įsitikinimu, esminiai sąlygoja alkoholio vartojimas.
Kardomosios priemonės. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-02-27 iki 2017-02-28 (b. l. 39, 64). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66), kuri paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamojo priteistina 5,08 Eur valstybės naudai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl gynėjo atstovavimo kaltinamajam iš kaltinamojo nepriteistinos atsižvelgiant į pastarojo amžių, išsilavinimą, turtinę padėtį, kas, teismo įsitikinimu, būtų trukdę kaltinamajam tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą, dėl ko teismas gynėjo dalyvavimą užtikrino savo iniciatyva (BPK 103-106 str.).
Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamojo priteistina 5,08 Eur valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje (sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą) ir nuteisti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir galutinę bausmę paskirti - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti P. G.:
per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis nuo alkoholizmo,nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (išskyrus gydytojo paskirtus vaistus),dalyvauti elgesio (smurtinio) pataisos programoje,
bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu P. G. įpareigojant skyrium (atskirai) gyventi su nukentėjusiąja I. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir uždraudžiant artintis prie nukentėjusiosios, tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (siekiant susitikti, skambinant telefonu, rašant laiškus, kt.) su nukentėjusiąja, draudžiant lankytis vietose (nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ar kitose vietose), kuriose būna nukentėjusioji.
Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.
Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2017-02-27 iki 2017-02-28 (1:1).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei iš kaltinamojo nepriteisti.
Priteisti iš kaltinamojo P. G. 5,08 Eur (penkis eurus 08 ct) teismo pašto išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).