Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. U.-K., jos atstovei advokatei Jūratei Šidlauskienei, nukentėjusiajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui T. R., jo atstovei advokatei Laurai Beinorienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi K. U.-K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietės, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 50⁵ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje nesutiko padariusi nurodytą teisės pažeidimą, paaiškino, kad 2016-04-22 11.45 val. T. R. buvo išsiųsta bendrovės finansinė atskaitomybė, kadangi akcininkų susirinkime turėjo būti nagrinėjamas klausimas – bendrovės finansinės atskaitomybės tvirtinimas. Jis tą informaciją gavo. Kadangi vienas iš susirinkimo klausimų turėjo būti jos kaip vadovės atleidimo klausimas, jau prieš susirinkimą buvo susitikimai su pretendentais į vadovo postą. T. R. buvo gavęs pretendentų CV ir susipažinęs su pretendentais. Todėl ji mano, kad iki akcininkų susirinkimo jis buvo gavęs visą informaciją, susijusią su susirinkimo darbotvarke anksčiau nei buvo atvykęs 2016-04-22. Susipažinimas su dokumentais atvykus – tik vienas iš informacijos gavimo būdų. Pagal bendrovės įstatus skubiu atveju dokumentai gali būti teikiami akcininkams elektroniniu paštu. Ji norėjo, kad akcininkai susipažintų su informacija kuo greičiau, kadangi gavo finansinę atskaitomybę tik 2016-04-22. Iki akcininkų susirinkimo ji niekada nesiųsdavo tokių pranešimų kaip 2016-04-14 raštas. Ji nurodė 2016-04-14 rašte, kad akcininkai gali atvykti, po to pagalvojo, kad greitesnis būdas bus, jei ji išsiųs tą informaciją, ir jie galės su ja susipažinti nedelsdami. Ji siuntė tą informaciją iš įmonės pašto dėžutės. Kadangi pats T. R. valdo įmonės pašto dėžutę, jis galėtų rasti tuos laiškus ir pateikti. 2016-04-22 ji buvo išvažiavusi į buhalteriją pasirašyti finansinių dokumentų, nebuvo porą valandų, grįžus jai pasakė darbuotojai, kad buvo atvykęs T. R.. Todėl grįžusi ji jam nedelsiant išsiuntė raštą el. paštu, kuriuo informavo ir prašė dar kartelį atvykti. Taip pat ji išsiuntė tą raštą registruotu paštu. Jie nesusiderino konkretaus atvykimo laiko. Ji skambino T. R., tačiau jis telefono nekėlė. Ji pati, kol buvo buhalterijoje ir pasirašinėjo dokumentus, išjungė telefoną, kad netrukdytų ir nekėlė jokių skambučių. Tačiau išėjusi iš buhalterijos ji atskambino visiems žmonėms, kurie jai skambino tuo metu. Tai patvirtintų operatoriaus „Bitė“ išklotinė. Restoranas tą dieną veikė iki 24.00 val. Bet kokioje bendrovėje galima turėti pertrauką ir išvažiuoti savo reikalais. Darbuotojai buvo įmonėje. Nedetalizavo pranešime dokumentų, su kuriais galima susipažinti, nes paprastai yra teikiama finansinė atskaitomybė, kurią sudaro būtent tie keli dokumentai. Finansinę atskaitomybę sudarė pelnas, nuostolis, balansas. Ar dar kažką siuntė, nepamena. Greičiausiai dar buvo ir aiškinamasis raštas. Ji nerašė pranešime, kad pateiks visus dokumentus, kurie apskritai yra įmonėje. Ji vyko į buhalteriją pasirašyti dokumentų, kurie turėjo įtakos dokumentų pateikimui susirinkime. Tam, kad pateikti finansinius dokumentus akcininkams, ji turėjo juos pasirašyti. Išsiuntė akcininkams dokumentus nepasirašytus. Per susirinkimą pateikė taip pat nepasirašytus dokumentus. T. R. būtų turėjęs galimybę susipažinti su dokumentais, jeigu jis būtų palaukęs, kol ji grįš, jie buvo parengti 2016-04-22 susipažinimui. Tokia data susipažinti su įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais buvo todėl, kad bendrovės apskaitą tvarkanti buhalterinė įmonė laiku neparengė dokumentų. T. R. dar 2016-01-15 rašte buvo nurodyta, kad jam tereikia pasirašyti pridedamą įsipareigojimą dėl informacijos neplatinimo ir dokumentai jam bus pateikti paštu. Jai nebuvo žinoma, kad T. R. sutinka pasirašyti konfidencialumo įsipareigojimą, ji tiesiog tikėjosi, kad jis sutiks jį pasirašyti. Tarp parengtų susipažinti dokumentų, susijusių su 2016-04-25 visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, nebuvo konfidencialių dokumentų, jie visi privalomi teikti viešai. (b.l. 35-36,38)

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Iš VĮ Registrų centro pažymų nustatyta, kad K. U.-K. nuo 2014-10-27 iki 2016-04-26 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė (b.l. 6-7), o T. R. nuo 2015-07-10 yra 40 vnt. bendrovės akcijų savininkas (b.l. 13). Sodros duomenys taip pat patvirtina, kad K. U.-K. 2016-04-22 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja.

Byloje esantis 2016-04-14 bendrovės pranešimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą Nr. PA16-03 patvirtina, jog šiuo pranešimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo informuoti, kad 2016-04-25 bendrovės veiklos patalpose Šv. Jono g. 7, Vilniuje, 18.00 val. šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio darbotvarkėse svarstytini klausimai: bendrovės 2015 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimas, vadovo atleidimas, naujo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo skyrimas, vadovo įpareigojimas parengti 2016 m. biudžetą ir pateikti jį akcininkų peržiūrai tvirtinimui. Pranešime nurodoma, kad susipažinti su 2015 m. bendrovės finansiniais dokumentais, susijusiais su visuotiniame akcininkų susirinkime svarstytina informacija, akcininkai galės nuo 2016-04-22 bendrovės veiklos patalpose. (b.l. 14)

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad pažeidimas formalus, nes akcininko T. R. teisė susipažinti su minėtais dokumentais dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo buvo realizuota kitu būdu – persiunčiant minėtus dokumentus jam elektroniniu paštu, t.y, pasinaudojant LR Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 10 d., taip pat bendrovės įstatuose numatytu kitu dokumentų pateikimo būdu. Ji nurodė, kad dokumentai, susiję su klausimu apie naujo direktoriaus kandidatūros svarstymu (kandidatų CV) buvo išsiųsti anksčiau, o finansinė atskaitomybė už 2015 m. – 2016-04-22, bet dar iki T. R. atvykimo į bendrovės patalpas.

Tiek pareiškėjas, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija aplinkybės, kad 2016-04-22 akcininkui T. R. atvykus į bendrovės patalpas, jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su įmonės dokumentais, kiti įmonės darbuotojai nebuvo įgalioti pateikti šių dokumentų susipažinimui, o pačios direktorės darbo vietoje nebuvo, su ja susisiekti mobiliojo ryšio priemonėmis taip pat nebuvo galimybės, kadangi K. U.-K. buvo išjungusi telefoną. Teismas tokį direktorės elgesį laiko neprotingu, nes turint omenyje, kad buvo nustatytas itin trumpas susipažinimo su dokumentais terminas, ji apribojo akcininko teisę susipažinti su minėtais dokumentais jos pranešime nustatytu laiku ir būdu.

Tačiau LR ATPK 50⁵ str. numato atsakomybę atsakingam asmeniui už tai, kad akcininkams visiškai nebuvo pateikta informacija, numatyta įstatyme, o ne dėl to, kad ji buvo pateikta akcininkui pažeidžiant vadovo nustatytą susipažinimo tvarką. Neabejotinai susipažinimo organizavimo nesklandumai, abiejų šalių nebendravimas ryšio priemonėmis, išankstinis neinformavimas apie savo ketinimus atvykti, sudarė situaciją, kad pareiškėjas patyrė nepatogumų, nuostolių, bet teismo vertinimu, vadovės parengti dokumentai jam buvo pateikti iki visuotinio akcininkų susirinkimo tiek įstatymo, tiek bendrovės įstatų nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad LR ATPK 50⁵ str. numatyta atsakomybė ir už susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, tačiau pareiškėjas nereiškia kaltinimo K. U.-K. šioje dalyje, o teismas nagrinėja bylą dėl akcininko neturtinių teisių pažeidimo pagal akcininko pareiškimą tik tose ribose, kuriose pareikštas kaltinimas – būtent dėl bendrovės informacijos nepateikimo, susijusios su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke. Taip pat pareiškėjas nereiškia kaltinimo ir dėl kitų LR Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 10 d. numatytų privalomų pateikti dokumentų: sprendimų projektų ir pan., jo pareiškime teismui nurodoma, kad jis iki visuotinio akcininkų susirinkimo nebuvo supažindintas su finansiniais įmonės dokumentais.

Vertinant, ar buvo pažeista akcininko teisė susipažinti su informacija, konstatuotina, kad yra šalių ginčas dėl informacijos pateiktinos susipažinimui apimties ir turinio, nes vadovė ir akcininkas skirtingai traktuoja, kokie dokumentai laikytini susijusiais su 2016-04-25 visuotinio akcininko susirinkimo darbotvarkės punktu- bendrovės 2015 m. metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimu, ir kokia apimtimi tie dokumentai turėjo būti pateikti.

Šiuo atveju, sprendžiant, ar buvo pažeista akcininko teisė susipažinti su informacija, susijusia su visuotinio akcininko susirinkimo 2016-04-25 darbotvarke, sistemiškai vertinamos ne tik Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 10 dalies nuostatos bet ir 18 str. 1 d. nuostatos, apibrėžiančios, su kokia informacija akcininkas turi teisę susipažinti.

Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas. <...>

Taigi neribotas susipažinimas akcininkui nustatytas tik su viešais dokumentais, tarp jų metinių finansinių ataskaitų rinkiniais. Vadovaujantis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: 1) balansas, 2) pelno(nuostolių) ataskaita, 3) pinigų srautų ataskaita, 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, 5) aiškinamasis raštas. Tai yra sudedamosios metinės finansinės atskaitomybės dalys, kuri kaip nustatyta anksčiau turėjo būti tvirtinama 2016-04-25 akcininkų susirinkime, ir kuri buvo parengta bei pateikta vadovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkančios įmonės, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės tą pačią dieną išsiusta akcininkams. Nors pareiškėjas nurodė, kad jis nesusipažino laiku su šiais dokumentais, tačiau kaip matyti iš 2016-04-25 visuotinio akcininko susirinkimo protokolo, jame buvo sprendžiamas šios finansinės atskaitomybės tvirtinimo klausimas, nuspręsta 2015 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimą atidėti iki 2016-04-30, ne vėliau kaip iki 2015-04-29 akcininkams pateikiant balsavimo biuletenius balsavimui paštu, buhalterijos atsakymus dėl tam tikrų metinės finansinės atskaitomybės punktų. (b.l. 117-118). Iš protokole nurodytų tikslintinų klausimų matyti, jog susirinkime buvo vertinamas atskaitomybės tikslumo ir išsamumo klausimas, kaip teisme nurodė pareiškėjas būtent jis nesutiko su atskaitomybės tvirtinimu, nes jo vertinimu ji buvo netiksli, klaidinga, parengta vadovaujantis netinkamais apskaitos standartais, pažeidžiant jos rengimo principus. Šios aplinkybės rodo, kad T. R. su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu susirinkimo metu buvo susipažinęs.

Pats T. R. nurodė, kad K. U.-K. neįgyvendino jo lūkesčių 2016-04-22 susipažinti su kitais įmonės finansiniais dokumentais, dėl kurių jis buvo anksčiau ne kartą reiškęs prašymus, ir kurie pagrįstų finansinės atskaitomybės sudarymo teisingumą.

Kaip minėta aukščiau LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. nuostatos pirminių apskaitos dokumentų nepriskiria viešiems pagal įstatymą dokumentams, palikta diskrecija įmonei pačiai nustatyti, kokio pobūdžio dokumentus ji laiko konfidencialiais, ir akcininkams jie tampa prieinami susipažinimui tik esant tam tikroms sąlygoms: turint įstatymo nustatytą akcijų kiekį, ir pateikus rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai taip pat riboja akcininko, neturinčio 50 procentų akcijų susipažinimą su absoliučiai visais bendrovės dokumentais.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų VI dalies 18 p. nustatyta, jog akcininko rašytiniu reikalavimu, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos bendrovės dokumentai, nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui pateikiami susipažinti Bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje Bendrovės vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai yra saugomi. Šių dokumentų kopijos akcininkui gali būti siunčiamos registruotu paštu arba įteikiamos pasirašytinai. Pagal Įstatų 19 punktą, akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip ½ akcijų ir pateikę Bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais. Įsipareigojimo formą nustato bendrovės vadovas. (b.l. 11-12)

Šiuo atveju, dėl nebendravimo tarp vadovo ir akcininko nebuvo išsiaiškinta, kokius dokumentus be paties finansinių ataskaitų rinkinio, šalys laiko susijusiais su finansine atskaitomybe. Kadangi pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą ir bendrovės vidinius aktus (2014-11-25 įsakymą, kuriuo patvirtintas konfidencialios informacijos sąrašas) apskaitos dokumentai nėra vieši, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. nuostatas, jie gali būti pateikiami rašytiniu akcininko prašymu, per 7 dienas nuo tokio prašymo gavimo. Jei pareiškėjas turėjo ketinimų susipažinti su apskaitos dokumentais, kad įsitikintų finansinės atskaitomybės teisingumu, gavęs pranešimą apie visuotinį akcininkų susirinkimą, jis galėjo pasinaudoti teise teikti prašymą pateikti susipažinti kitus dokumentus, ne tik finansinių ataskaitų rinkinį. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2016-04-14 pranešimo išsiuntimo T. R. būtų pateikęs tokį prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pateiktą byloje medžiagą dėl direktorės ir akcininko susirašinėjimo dokumentų pateikimo susipažinti klausimu pagal ankstesnius T. R. prašymus, jam buvo nurodoma, kad tai jis gali padaryti ne bendrovės patalpose, o bendrovės apskaitą tvarkančios įmonės patalpose (b.l. 75, 80), į kurią du kartus kaip teigė T. R. jis buvo nuvykęs. Tokiu atveju, teismas vertina, kad T. R. lūkesčiai, jog minėtieji dokumentai turėjo būti pateikti 2016-04-22 bendrovės patalpose, nėra pagrįsti. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad tarp T. R. ir bendrovės direktorės būtų buvęs toks susitarimas, šis klausimas būtų buvęs suderintas iš anksto – kad finansiniai dokumentai, su kuriais jis negalėjo susipažinti „Apskaitos akademijos“ patalpose, 2016-04-22 bus perkelti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, ir pateikti susipažinti. Tuo tarpu T. R. pareiškime nėra reiškiamas kaltinimas dalyje, kad buvo pažeista jo teisė susipažinti su dokumentais pagal jo ar jo atstovės 2015-08-26, 2015-12-28 rašytinius prašymus, todėl teismas šioje byloje netiria ir nevertina aplinkybių, ar buvo tinkamai realizuota LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. numatyta akcininko teisė gauti įmonės dokumentus pagal jo rašytinius prašymus.

Apibendrindamas byloje pateiktų ir ištirtų duomenų visumą, teismas vertina, kad byloje nenustatyta, jog K. U.-K. būtų nepateikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui T. R. susipažinti su 2016-04-25 visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimu – „bendrovės 2015 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimas“ susijusių finansinių dokumentų, dėl kitų dokumentų pateikimo T. R. nebuvo pateikęs prašymo, todėl ji nepažeidė LR Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 10 d. (dalyje dėl pačios informacijos pateikimo), 18 str. 1 d. nuostatų. Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius K. U. K. veiksmuose LR ATP 50⁵ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė pateikė prašymą atlyginti K. U.-. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 600 eurų advokato pagalbai, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme, bei 15,29 eurų dokumentams iš VĮ Registrų centras gauti, iš viso 615,29 eurų, mutatis mutandis vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 5 d. nuostatomis.

Pagal teismų praktiką, ATPK patirtų išlaidų atlyginimo klausimas yra sureguliuotas LR ATPK 279 straipsnyje, todėl panašių BPK nuostatų taikymas yra negalimas. ATPK 279 straipsnio nuostatos numato išlaidų priteisimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ar neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis teismas, spręsdamas dėl neteisėtai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ATPK normose nenustatyta, kad neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka; vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu žalos atlyginimo principu, asmuo, neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis Nr. 2AT-17-2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad šios teismų praktikos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir kai nutraukiama administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta pagal nukentėjusio asmens skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-637-469/2015).

Taigi, asmuo, dėl kurio administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, turi teisę pateikti reikalavimą, kad asmens, pagal kurio skundą bylos teisena jo atžvilgiu buvo pradėta, jo vertinimu neteisėtais veiksmais padaryta žala, kurią sudaro patirtos bylinėjimosi išlaidos, būtų atlyginta, tačiau šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka. Tokio pobūdžio klausimas gali būti ir teismų praktikoje sprendžiamas civilinio proceso tvarka. (Vilniaus apygardos teismo 2016-02-26 nutartis Nr. ATP-128-843/2016) Atsižvelgiant į šią teismų praktiką, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų K. U.-K. atlyginimo iš T. R. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 302² str., 302⁴ str., 313 str., teismas

nutarė:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustačius K. U.- K. veiksmuose LR ATPK 50⁵ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Netenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės prašymo dėl 615,29 eurų bylinėjimosi išlaidų K. U.-K. atlyginimo iš T. R..

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.