- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-24
- Bylos Nr.
- eAS-718-492/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02183-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Veslava Ruskan, Virginija Volskienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- K. T., R. T., V. T.
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų K. T., R. T. (R. T.) ir V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. (V. A.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. T., R. T. ir V. T. dėl sprendimų panaikinimo, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 49S-83(14.49.3); 2) pripažinti negaliojančiu 28-ojo notarų biuro notarės S. B. 2016 m. balandžio 1 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. „(duomenys neskelbtini)“; 3) taikyti restituciją ir 0,3257 ha ploto žemės sklypo Vilniaus mieste (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“) dalį, į kurią Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 49S-83(14.49.3) C. T. vardu atkurtos nuosavybės teisės, grąžinti valstybei.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 49S-83(14.49.3) galiojimą ir apie tai informuoti VĮ Registrų centrą; uždrausti Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarei S. B. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą L. T. įpėdiniams į L. T. vardu įregistruotą 0,3247 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią 0,3257 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus mieste; areštuoti L. T. vardu įregistruotą 0,3247 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, dalį, esančią 0,3257 ha žemės sklype, Vilniaus mieste.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi, be kita ko, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkino iš dalies – iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 49S-83(14.49.3) galiojimą. Kitą prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad prašomu panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilnius miesto skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 49S-83(14.49.3) pilietei C. T., kuri yra mirusi, buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. M. (M. M.) nuosavybės teisėmis valdytą 1,2168 ha žemės, gražinant natūra 0,3247 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią 0,3257 ha žemės sklype, Vilniaus mieste, „(duomenys neskelbtini)“ (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“). Nurodyta, jog ginčo dėl to, kad pareiškėjas taip pat yra pretendentas į M. M. iki 1940 m. turėtų nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, nekyla. V. A. nuomone, nuosavybės teisės į visą natūra grąžinamą 0,3247 ha žemės sklypo dalį nepagrįstai ir neteisėtai buvo atkurtos vienai C. T.. Tai pažeidžia pareiškėjo teises bei interesus.
Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. gegužės 25 d. išrašo nustatyta, kad į 0,3257 ha žemės sklypo Vilniaus mieste, kurio unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, dalį L. T. vardu 2016 m. bandžio 1 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. „(duomenys neskelbtini)“, jo vardu įregistruotos ir nuosavybės teisės VĮ Registrų centre.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daryta išvada, jog ginčo turtas gali būti perleistas kitų asmenų nuosavybėn. Tai reiškia, kad nesustabdžius Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 49S-83(14.49.3) galiojimo, V. A. realiai gali būti sukeltos neigiamos pasekmės, kurių pašalinimas, priėmus jam palankų teismo sprendimą, gali būti sudėtingas ir labai apsunkintų buvusios teisinės padėties atkūrimą. Teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to gali būti sprendžiami klausimai dėl nuosavybės teisių kitiems asmenims perleidimo. Įvertinus šias aplinkybes, daryta išvada, kad aptartos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Teismas sprendė, jog tam, kad nebūtų apsunkintas sprendimo vykdymas V. A. palankaus sprendimo atveju, yra pagrindas sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 49S-83(14.49.3) galiojimą. Kita prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo dalis netenkinta nurodžius, kad tokių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato.
III.
Tretieji suinteresuoti asmenys padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės neproporcingai varžo jų teises. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į M. M. iki 1940 valdytą žemę. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra tinkamas pretendentas į M. M. nuosavybės teisių atkūrimą. Pažymi, kad žemėje, į kurią ginčijamu sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, yra pastatas- malkinė, kuri bendrosios nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims, taigi žemės sklypas neatitinka laisvos (neužstatytos) žemės statuso, todėl pareiškėjo skundas negalėtų būti tenkinamas. Be to, pareiškėjas nėra įgyvendinęs įstatyme numatytų pareigų dėl valios nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimo. Trečiųjų suinteresuotų asmenų manymu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę. Pažymi, kad nėra pagrindo stabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą, kadangi jis jau yra įvykdytas – išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, įregistruotos nuosavybės teisės L. T. vardu.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti.
Pareiškėjas pažymi, kad šiame proceso etape nėra sprendžiamas skundo pagrįstumo klausimas, o iš esmės visi atskirojo skundo argumentai yra susiję su ginčo esme, ne reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu. Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog ginčijamas atsakovo sprendimas yra įvykdytas. Tvirtina, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas perleidus šiuo metu L. T. vardu įregistruotas nuosavybės teises dar kitiems asmenims. Mano, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių nepažeidžia, kadangi skundžiamas sprendimas yra sustabdytas laikinai.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas spręsti dėl atskirojo skundo atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.
Atsakovas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais. Nurodo, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. 49S-83(14.49.3) yra įvykdytas. Pritaria apeliantų argumentams, kad teismas be pagrindo nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į M. M. iki 1940 valdytą žemę. Nurodo, kad atsakovui nusprendus, jog pareiškėjas yra tinkamas pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą ir yra išreiškęs konkrečią valią atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, būtinos pareiškėjo subjektinei teisei įgyvendinti, bus tęsiamos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir laikinai sustabdytas ginčijamo administracinio akto galiojimas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.) iš esmės yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (2007 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-70/2007). Laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą paprastai galima tik tada, kai toks aktas dar nėra įvykdytas (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-734/2011; 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-290/2009).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, be kita ko, prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 49S-83(14.49.3) ir laikinai sustabdyti šio akto galiojimą. Minėtu sprendimu yra atkurtos natūra nuosavybės teisės C. T. į 0,3247 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,3257 ha žemės sklype Vilniaus mieste „(duomenys neskelbtini)“. Mirusios C. T. palikimą priėmė sūnus L. T., šiam asmeniui 2016 m. balandžio 16 d. yra išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas nurodant, kad paveldimą turtą, be kita ko, sudaro ir ginčo žemės sklypas. L. T. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste „(duomenys neskelbtini)“ yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ginčijamas aktas yra įvykdytas, todėl stabdyti jo galiojimą nėra tikslinga. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę iš esmės pagrindė argumentu, jog ginčo turtas gali būti perleistas kitų asmenų nuosavybėn, tačiau jo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės nuo tokių veiksmų neapsaugo, tokiu atveju turėtų būti sprendžiama dėl draudimo disponuoti ginčo turtu. Vienu iš prašymų pareiškėjas prašė areštuoti ginčijamą turtą, tačiau teismas atsisakė tenkinti tokį prašymą nurodydamas, jog ABTĮ tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės nenumato. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 71 straipsnio 1 dalimi teismas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti ne tik proceso dalyvių prašymu, bet ir savo iniciatyva, taigi manydamas, jog būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti dėl to, kad ginčo turtas bus perleistas tretiesiems asmenims, teismas turėjo teisę savo iniciatyva taikyti tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios užtikrintų teismo sprendimo vykdymą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų atskirasis skundas tenkinamas, ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties dalis naikinama ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą perduodama iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiųjų suinteresuotų asmenų K. T., R. T. (R. T.) ir V. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kuria išspręstas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas, panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Nutartis neskundžiama.