- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-24
- Bylos Nr.
- 2S-1742-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09472-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- L. K., J. I., K. I.
- Ieškovas
- R. I.
- Trečiasis asmuo
- A. I.
- Kategorijos
- 101.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. K., J. I., K. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13208-752/2013 pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovams L. K., J. I., K. I., trečiajam asmeniui A. I. dėl nuosavybės teisės gynimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti ieškovui R. I. nuosavybės teisę į 1/4 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto atsakovų (duomenys neskelbtini) bei L. K. vardu; 2) pakeisti 2013 03 26 Kauno 9-ajame notarų biure patvirtintą šalių L. K., J. I. ir K. I. susitarimu nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, taip: - ieškovui R. I. paskirti naudotis patalpomis P-6 (4,56 kv.m), G-l (21,76 kv.m), P-7 (12,96 kv.m), - patalpomis P- 15 (4.28 kv.m), P-12 (11,29 kv.m), P-l (4,67 kv.m), P-8 (3,67 kv.m), P-9 (1,2 kv.m) ir P-11 (5,71 kv.m) palikti ieškovui ir atsakovams naudotis bendrai, kitoje dalyje nustatytą tarp šalių naudojimosi daiktu tvarką palikti nepakeistą; 3) priteisti ieškovui R. I. iš atsakovų (duomenys neskelbtini) bei L. K. piniginę kompensaciją 15 780 Lt už žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) pagerinimo darbus, pagal kiekvienam atsakovui tenkančią turto dalį. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad ginčo turtas - gyvenamasis namas, iki ginčo išsprendimo pabaigos nebūtų perleistas tretiesiems asmenims. Mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi nekilnojamasis turtas registruotas atsakovų vardu. Be to, atsakovai teisme yra iškėlę kitą civilinę bylą dėl jo sūnaus E. I. iškeldinimo
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenkino. I. R. I. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą, atsakovams K. I., J. I. ir L. K., nuosavybės teise priklausančiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), uždraudžiant nekilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, kad ginčas byloje yra susijęs su konkrečiu nekilnojamuoju turtu – namu ir daiktinėmis teisėmis į jį. Ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į 1/4 gyvenamojo namo, pakeisti naudojimosi tvarką. Atsakovams perleidus namą kitiems asmenims, kiltų kliūtys sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
A. L. K., J. I., K. I. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodo, teismas uždėjo areštą visam gyvenamam namui. Tačiau ieškovas nekelia tokio reikalavimo kad jam priteisti visą gyvenamą namą su priklausiniais. Teismas nutartyje nenurodė dėl kokių motyvų uždėjo areštą visam gyvenamam namui. Teismas pažeidė proporcingumo principą. Ieškovas ieškinyje įrodinėja, kad jis su tėvais I. -atsakovais prisidėjo prie tėvų gyvenamo namo pagerinimo. Todėl tegali būti areštuota tik I. priklausanti gyv.namo dalis, o ne priklausanti L. K.. Žemės sklypas yra atsakovo J. I. nuosavybė. Todėl už sklypo pagerinimą gali būt priteista tik iš žemės sklypo savininko, o ne L. K.. Todėl tuo motyvu taip pat negali būt uždėtas areštas gyvenamo namo ir priklausinių nuosavybės teisėmis priklausančių L. K. daliai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas R. I. prašo atskirąjį skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tarp šalių ginčas dėl nuosavybės gynimo, valdymo ir kt., t.y. ieškovas prašo pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe, priteisiant ieškovui 1/4 turto bei kt. Teismui buvo pateiktos net trys dovanojimo sutartys, naudojimosi tvarkos nustatymo sutartys, kas leidžia pagrįstai daryti išvadas, kad ir toliau atsakovai iki teismo sprendimo priėmimo dienos gali atlikti neteisėtus veiksmus, perleisti dalį ar visą turtą, todėl teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. neteisėtais veiksmais atsakovai siekia užvaldyti ir ieškovui priklausančią turto dalį, dėl ko iškeltoje civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį sprendimo įvykdymas gali būti neįmanomas, gali grėsti papildomi teisminiai procesai (dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad namas yra neatidalintas ir registruotas kaip atskiras vientisas vienetas, atsakovams nėra nuosavybės teisėmis priteistos konkrečios patalpos, o tik nustatyta naudojimosi tvarka, todėl atsakovai akivaizdžiai skundu klaidina teismą ir nepagrįstai teikia atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto – namo ir daiktinių teisių į jį.
Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Remiantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog parenkamos ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštais materialaus pobūdžio reikalavimais, su galimai būsimo procesinio rezultato byloje tinkamu užtikrinimu (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.).
Byloje nustatyta kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 1/4 gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), registruoto atsakovų (duomenys neskelbtini) bei L. K. vardu; 2) pakeisti 2013 03 26 Kauno 9-ajame notarų biure patvirtintą šalių L. K., J. I. ir K. I. susitarimu nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, paskirti naudotis patalpomis P-6 (4,56 kv.m), G-l (21,76 kv.m), P-7 (12,96 kv.m), - patalpomis P- 15 (4.28 kv.m), P-12 (11,29 kv.m), P-l (4,67 kv.m), P-8 (3,67 kv.m), P-9 (1,2 kv.m) ir P-11 (5,71 kv.m) palikti ieškovui ir atsakovams naudotis bendrai, kitoje dalyje nustatytą tarp šalių naudojimosi daiktu tvarką palikti nepakeistą; 3) priteisti ieškovui iš atsakovų piniginę kompensaciją 15 780 Lt už žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pagerinimo darbus, pagal kiekvienam atsakovui tenkančią turto dalį (b.l.3-10).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą, atsakovams K. I., J. I. ir L. K., nuosavybės teise priklausančiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), uždraudžiant nekilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims (b.l. 58-59).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio reikalavimus bei nurodytas juos pagrindžiančias aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai pirmosios instancijos teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštą, atsakovams nuosavybės teise priklausančiam namui, uždraudžiant nekilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims. Todėl, tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, teismo nuomone, atitinka ekonomiškumo, proporcingumo principų reikalavimus (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi vertinti ir nevertina materialinio reikalavimo pagrįstumo, taip pat nevertina ir kitų su ieškinio reikalavimu susijusių įrodymų. Ar ieškovui materialiosios teisės prasme priklauso teisė į ieškinio patenkinimą, teismas sprendžia išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepritaikius reikalaujamos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovų, kyla ginčas dėl nekilnojamojo turto – namo ir daiktinių teisių į jį. Todėl teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra laikino pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinis pagrindas yra teismo įsitikinimas, jog galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, toks teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu bei tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.