Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Republikos pilietė, ištekėjusi, pradinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų tvarkytoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1. Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2008 m. rugsėjo 11 d. išbraukta iš probacijos įskaitos;

2. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams su įpareigojimais. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi ši laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. 2018 m. birželio 4 d. paleista iš Panevėžio pataisos namų, bausmę atlikusi, teistumas išnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, ir

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kretingos rajono apylinkės teismo 1994 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. 1995 m. gegužės 15 d. paleistas iš Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos;

2. Kretingos rajono apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246-1 straipsnio 1 dalį pataisos darbais be laisvės atėmimo 1 metams, atimta teisė vairuoti 3 metams;

3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 2 metams ir 98 MGL (4900 Eur) bauda. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą. 2020 m. sausio 20 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Arešto bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji J. Ž. neteisėtai įgijo ir laikė, perdavė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai panaudodama šios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis neteisėtai atliko penkias bei inicijavo dvi finansines operacijas, t. y.:

2022 m. rugpjūčio 9 d. laikotarpiu nuo 12.47 val. iki 12.50 val., ji AB „Swedbank“ banko, esančio adresu Rotušės a. 6, Kretingoje, patalpose paėmusi bankomate Nr. H741 paliktą Ž. L. vardu išduotą AB „Swedbank“ bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. 516793******2347, šią pasisavino, ją pasiimdama su savimi ir tokiu būdu neteisėtai ją įgijo su naudotojo – Ž. L. tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti bei laikė ją prie savęs iki kol laikotarpiu nuo 12.51 val. iki 13.03 val. ją perdavė A. T., po ko tęsdama nusikalstamą veiką ir veikdama bendrininkų grupe su A. T., iš anksto susitarę ir siekdami apgaule įgyti svetimą turtą – įsigyti prekių iš parduotuvių, neteisėtai panaudodami šios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis K. P. prekybos įmonės parduotuvėje „Grifas“, esančioje adresu Rotušės a. 14, Kretinga, 2022 m. rugpjūčio 9 d. 13.03 val. ir du kartus 13.04 val. neteisėtai atliko tris finansines operacijas, t. y. bekontakčiu būdu atsiskaitė už įsigytas prekes 16,38 Eur sumai, po ko 2022 m. rugpjūčio 9 d. 13.09 val. Kretingos vartotojų kooperatyvo parduotuvėje „Laura“, esančioje adresu Rotušės a. 4, Kretinga, du kartus neteisėtai atliko dvi finansines operacijas, t. y. bekontakčiu būdu atsiskaitė už įsigytas prekes 17,79 Eur sumai, po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką, grįžę dar kartą į minėtą parduotuvę „Laura“ 2022 m. rugpjūčio 9 d. 13.15 val. du kartus inicijavo finansines operacijas, bandydami atsiskaityti bekontakčiu būdu, iš pradžių už 10 Eur, vėliau už 5 Eur, tačiau jų negalėjo atlikti dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių – sąskaitoje nebebuvo pakankamai lėšų operacijos įvykdymui.

Kaltinamasis A. T. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai panaudodamas šios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis neteisėtai atliko penkias bei inicijavo dvi finansines operacijas, t. y.:

2022 m. rugpjūčio 9 d. laikotarpiu nuo 12.51 val. iki 13.03 val., A. T. paėmęs iš J. Ž. neteisėtu būdu įgytą svetimą Ž. L. vardu išduotą AB „Swedbank“ bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. 516793******2347, šią pasisavino, ją pasiimdamas su savimi ir tokiu būdu neteisėtai ją įgijo su naudotojo - Ž. L. tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti bei laikė ją prie savęs iki kol tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su J. Ž., iš anksto susitarę ir siekdami apgaule įgyti svetimą turtą – įsigyti prekių iš parduotuvių, neteisėtai panaudodami šios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis K. P. prekybos įmonės parduotuvėje „Grifas“, esančioje adresu Rotušės a. 14, Kretinga, 2022 m. rugpjūčio 9 d. 13.03 val. ir du kartus 13.04 val. neteisėtai atliko tris finansines operacijas, t. y. bekontakčiu būdu atsiskaitė už įsigytas prekes 16,38 Eur sumai, po ko 2022 m. rugpjūčio 9 d. 13.09 val. Kretingos vartotojų kooperatyvo parduotuvėje „Laura“, esančioje adresu Rotušės a. 4, Kretinga, du kartus neteisėtai atliko dvi finansines operacijas, t. y. bekontakčiu būdu atsiskaitė už įsigytas prekes 17,79 Eur sumai, po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką, grįžę dar kartą į minėtą parduotuvę „Laura“ 2022 m. rugpjūčio 9 d. 13.15 val. du kartus inicijavo finansines operacijas, bandydami atsiskaityti bekontakčiu būdu, iš pradžių už 10 Eur, vėliau už 5 Eur, tačiau jų negalėjo atlikti dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių – sąskaitoje nebebuvo pakankamai lėšų operacijos įvykdymui.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama dėl įtarimo padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, J. Ž. prisipažino kalta ir parodė, kad sutinka su tuo, kad neteisėtai iš Swedbank bankomato paėmė mokėjimo kortelę, priklausančią Ž. L.. Tikslios datos negali nurodyti, nepamena, bet galėjo būti ta, kuri nurodyta įtarime. Pamena, kad išėjusi iš bankomato, Rotušės aikštėje, bet kurioje konkrečiai vietoje – negali pasakyti, ji sutiko iš matymo pažįstamą asmenį, kurio vardo nežino, pravarde A., jam atidavė šią kortelę. Jis už ją vyresnis, vidutinio kūno sudėjimo, žemo ūgio, sunkiai vaikštantis. Tada kartu su juo vaikščiojo – pamena, kad ėjo iki Grifo ir Lauros parduotuvių. Šiose parduotuvėse tas jos pažįstamas apsipirko atsiskaitydamas jos įduota kortele. Kadangi tą dieną buvo neblaivi, tuo metu labai vartojo alkoholį, nelabai pamena aplinkybes, negali pasakyti, ką tiksliai pirko. Pamena tik, kad kartu su tuo pažįstamu tą dieną dar vartojo alkoholinius gėrimus. Mano, kad tas pažįstamas pirko alkoholį atsiskaitydamas ta svetima kortele. Ar su A. prieš einant į parduotuves tarėsi iš tos kortelės pirkti prekes, nepamena. Ar dar buvo kokių kitų susitarimų su A. po to, kai ji jam perdavė kortelę, nepamena. Nematė kaip A. atsiskaitė kortele. Ji žino, kad ji pati ta kortele tikrai neatsiskaitinėjo, tik tiek, kad ją pasiėmė iš bankomato. Ar į parduotuves ėjo kartu su juo ir kartu rinkosi prekes, nepamena. Ji neatkreipė dėmesio, ar ta kortelė buvo bekontaktė. Kortelę pasiėmė su tikslu, kad galės ja pasinaudoti. Viso šio įvykio kilimui įtakos turėjo tai, kad tuo metu buvo neblaivi ir dėl to elgėsi nesuprantamai. Ji tikrai paėmė ir galėjo pasinaudoti kartu su A. T. svetima mokėjimo kortele, kurią rado Swedbank bankomate Kretingoje. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, žalą nukentėjusiajam atlygino (2 t., b. l. 64-65, 80-81, 99).

Teisiamojo posėdžio metu J. Ž. kalta prisipažino ir nurodė, kad įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Paaiškino, kad praeitų metų vasarą jos šeimą ištiko krizė, po kurios ji tris savaites be pertraukų vartojo alkoholį. Pripažįsta, kad atėjo į bankomatą pasiimti grynųjų pinigų ir ten pamačiusi kažkieno paliktą kortelę, ją pasiėmė. Ketino eiti namo arba atiduoti tą rastą kortelę. Nesutinka dėl aplinkybės, kad nusikalstama veika buvo padaryta susitarus iš anksto, nes kortelę ji paėmė viena. Mieste susitikus su A. T. (nėra tikra ar tai buvo jis, nes nepamena) ji tą kortelę perdavė jam. Negali nurodyti, ar ką nors sakė apie šios kortelės įgijimo aplinkybes prieš ją perduodama A. T.. Kur ėjo ir kokiu tikslu ėjo – nepamena. Galiausiai kortelė buvo nunešta į banko skyrių. Turi penkis nepilnamečius vaikus. Darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 400 Eur, o bendros šeimos pajamos per mėnesį siekia apie 3000 Eur. Be to, papildomai dirba ir valo poilsio namelius Šventojoje. Sutiktų, kad teismas skirtų arešto bausmę jos vykdymą atidedant. Visą žalą atlygino, su nukentėjusiuoju buvo susitikęs ir pinigus jam atidavė jos sutuoktinis.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas dėl įtarimo padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, A. T. kaltu neprisipažino. Parodė, kad jis pažįsta J. Ž. iš matymo, jei neklysta ji tamsių plaukų, nepamena ar ilgų, ar trumpų, žemo ūgio moteris. 2022 m. rugpjūčio 9 d. su ja susitiko centre. Jis tuo metu sėdėjo ant suoliuko parkelyje ir J. prie jo priėjo. Anksčiau su ja nėra bendravęs. Kažką su ja pakalbėjo, bet ką su ja veikė, nepamena. Nepamena, ar ėjo su ja į parduotuves Grifą ir Laurą. Gali būti, kad tą dieną buvo neblaivus, todėl ir nepamena. Į klausimą, iš kur pas jį atsirado Ž. L. mokėjimo kortelė, kurią 2022 m. rugpjūčio 9 d. apie 13.17 val. paliko banko Swedbank padalinyje Kretingoje, atsakė, jog nežino. Į klausimą, ar J. Ž. padavė jam Ž. L. mokėjimo kortelę, atsakė, kad neatsimena, kad ji būtų jam padavusi kokią tai mokėjimo kortelę. Į klausimą, ar tarėsi su J. Ž. pirkti prekes parduotuvėse „Grifas“ ir „Laura“, atsakė, kad nieko neplanavo pirkti. Į klausimą, kokiu tikslu įtarime minėtą dieną ir valandą buvo užėjęs į šias parduotuves, atsakė, kad nežino (2 t., b. l. 11-12, 30-31).

Teisiamojo posėdžio metu A. T. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad J. Ž. pažįsta iš matymo. Ką tą dieną veikė nepamena. Prie bankomato būna dažnai, nes netoli gyvena. Ikiteisminio tyrimo metu nieko nesakė, tyrėja viską surašė pati, o jis tik pasirašė. Jokios banko kortelės negavo ir Ž. L. banko kortelės neturėjo ir ja nesinaudojo. Parduotuvėse „Grifas“ ir „Laura“ atsiskaitinėjo savo kortele. Į parduotuves dažniausiai eina vienas, kartais ne vienas. Su J. Ž. į parduotuves nėjo. Parduotuvėse galėjo pirkti maisto ar cigarečių. Ne visada atsiskaito kortele, būna, kad sumoka ir grynaisiais pinigais. Nepamena, kad su kortele būtų atsiskaitęs 5 kartus per dieną per ganėtinai trumpą laiką. Parduotuvėje „Laura“ galima įsigyti cigarečių, o parduotuvėje „Grifas“ – sausainių, meduolių. Šiose parduotuvėse būna mažesnės eilės, ką pirko nepamena. Neigia, kad svetimą bankinę kortelę padėjo banko skyriuje. Nurodo, kad su J. Ž. po miestą ir parduotuves nevaikščiojo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo rodyta filmuota medžiaga, tačiau savęs ten neatpažino. Jo pajamas per mėnesį sudaro 80 Eur gaunamos socialinės išmokos, jokio turto neturi. Turi du nepilnamečius vaikus, kuriems išlaikymo neteikia.

Ikiteisminio tyrimo metu, liudytoju apklaustas nukentėjusysis Ž. L. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d., kelintą valandą tiksliai neprisimena, tai galėjo būti laiku nuo 9.30 iki 11.00 val., jis atvyko į Swedbanką, esantį adresu Rotušės a. 6, Kretinga, pasitikrinti savo sąskaitos likučio. Atlikęs sąskaitos patikrinimą, iškart važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Grįžus namo, į telefoną iškart gavo pranešimus iš Swedbank apie atliktus mokėjimus, tada iškart pasitikrino, ar turi savo banko kortelę. Jos neradęs, suprato, kad ją bus palikęs bankomate. Nieko nelaukęs sėdo į automobilį ir vyko į tą patį padalinį blokuoti kortelės. Banko antrame aukšte laukė eilėje ir jam belaukiant atėjo nepažįstama moteris, kuri nurodė, kad banko pirmame aukšte rado pamestą Swedbanko kortelę. Jis atpažino, jog kortelė yra jo. Kas galėjo pasinaudoti jo banko kortele nežino. Vėliau su juo telefonu susisiekė įtariamoji, kurios jis nepažįsta, jie susitarė susitikti dėl žalos atlyginimo. 2023 m. sausio 21 d. susitikus su ja, ji jam atlygino žalą – 33,09 Eur. Dėl žalos atlyginimo jie susirašė lapelį, pretenzijų dėl nuimtų pinigų iš jo mokėjimo kortelės neturi. Rašydamas pareiškimą jis nurodė žalą – 33,09 Eur, tačiau perskaičiavus tikroji padaryta žala dėl atsiskaitymų jo kortele yra 34,17 Eur. Jis pretenzijų įtariamiesiems dėl 1,08 Eur skirtumo neturi, skaito, kad žala jam atlyginta pilnai (1 t., b. l. 22, 37, 42).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Ž. L. paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. prieš pietus važiavo namo ir nusprendė užsukti į bankomatą pasitikrinti sąskaitos likučio, kad sužinoti ar yra pravestas darbo užmokestis. Pasitikrinęs duomenis, pamiršo iš bankomato paimti banko kortelę, tačiau tai suprato tik grįžęs namo, kai į telefoną pradėjo eiti žinutės, kad su jo banko kortele yra atsiskaitoma parduotuvėse. Tada nuskubėjo į banką, kad užblokuotų kortelę. Kai kortelė jau buvo užblokuota, leidžiantis laiptais žemyn iš banko padalinio, sutiko moterį kuri turėjo jo kortelę, kurią rado pamestą ant žemės. Patikrino sąskaitos likutį ir supratęs, kad nebėra 34 Eur, kreipėsi į policiją. Jam yra atlyginta visa žala. Ją atlygino nepažįstamas vyriškis, su kuriuo buvo susitikęs mieste.

Iš 2022 m. rugsėjo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog buvo apžiūrėta AB „Swedbank“ patalpa, esanti adresu Rotušės a. 6, Kretinga, įėjimas iš Rotušės a. vakarinės pusės. Įėjimas pro stiklines duris. Įėjus pro duris patenkama į patalpą, kurioje stovi du bankomatai - vienas arčiau lango pusės, kitas prie stiklinės sienos dešiniajame kampe. Taip pat tik įėjus matomi laiptai, vedantys į antrą aukštą, o šalia laiptų stovi oranžinės spalvos aparatas su juodos spalvos dryžiu, išduodantis klientų eilės aptarnavimo čekius (1 t., b. l. 45-50).

Iš 2022 m. rugpjūčio 29 d. AB „Swedbank“ rašto Nr. S/8244 matyti, jog bendrovė siunčia paklausime nurodytos 2022 m. rugpjūčio 9 d. 12.47 val. operacijos, atliktos bankomate Nr. H741, bei nurodyto įvykio, įvykusio Kretingos klientų aptarnavimo centre (Rotušės a. 6, Kretinga), vaizdo įrašus (1 t., b. l. 57).

Iš 2022 m. rugsėjo 14 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti AB „Swedbank“ pateikti vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu KAC_12_46_34_9_8_2022.ATM. Vaizdo įrašo laiku prie bankomato, esančio dešinėje pusėje prieina vyriškis dryžuotais mėlynais marškinėliais su balta spalva, vilki bridžus bei yra užsidėjęs regėjimą koreguojančius akinius. Vyriškis iš rankoje turimos piniginės išsitraukia oranžinės spalvos banko kortelę ir įdeda į bankomatą bei vėliau rankoje laiko iš bankomato išspausdintą čekį. Vaizdo įrašo laiku – 01.06 jis bankomato ekrane kažką su pirštu paspaudžia ir nuo bankomato nueina nepasiėmęs banko kortelės. Vaizdo įrašo laiku – 01.12 ateina prie to pačio bankomato moteris. Moteris dėvi juodus sportinius batelius su baltu padu. Ji yra apsirengusi juodomis kelnėmis, žalios spalvos marškinėliais bei pilkos spalvos megztiniu su gobtuvu, rankoje laiko mėlynos spalvos daiktą panašų į telefoną. Moteris atėjusi prie bankomato rankoje laiko oranžinės spalvos banko kortelę ir ištraukia bankomate likusią oranžinę kortelę, ją taip pat laiko rankoje ir dairosi. Tada į bankomatą įdeda kortelę ištrauktą iš rankoje laikomo daikto panašaus į telefoną. Pasiėmusi telefoną, liečią jį pirštu ir į jį žiūri. Vaizdo įrašo laiku 02.26 iš bankomato paima išspausdintą čekį ir 02.32 nuo bankomato nueina. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimame vaizdo įraše Nr. KAC_13_17_10_9_8_2022.SE į bankomato salę įeina vyriškis, rankoje laikydamas baltos spalvos maišelį ant bankomato salėje esančio aparato, kuris spausdina eilės numerį vyriškis padeda kortelę ir iškart išeina. Kortelė nukrenta ant žemės. Vyriškis pražilęs, dėvi tamsios spalvos rūbus.

Apžiūrimame vaizdo įraše Nr. KAC_13_21_57_9_8_2022.SE bankomato salėje stovi moteris, kita moteris apsirengusi ilgu juodu sijonu, šviesios spalvos marga palaidine, dėvi baltos spalvos batus, o rankoje laiko žalios spalvos maišelį eidama link išėjimo durų nuo žemės pakelia banko kortelę. Moteris paėmusi kortelę, ją parodo viduje esančioms moterims ir nueina laiptais į antrą aukštą ir vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimame vaizdo įraše Nr. KAC_13_22_14_9_8_2022.Sale2a. ta pati moteris, radusi ant žemės kortelę, ją laiko rankoje ir visiems rodo, matyti, jog kažką kalba. Vaizdo įrašo laiku 00:30 prie moters prieina tas pats vyriškis, kuris apžiūrimame vaizdo įraše Nr. KAC_12_46_34_9_8_2022.ATM, paliko bankomate kortelę. Jis ją apžiūri ir pasiėmęs ją nueina, jo nebesimato, o moteris nulipa laiptais žemyn (1 t., b. l. 61-62).

Iš 2022 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK VS tyrėjos R. Š. tarnybinio pranešimo dėl vaizdo įrašų matyti, jog tikslu ištirti įvykio aplinkybes, buvo peržiūrėtos Kretingos miesto savivaldybės kameros ir gauti du vaizdo įrašai, kurie įrašyti į CD diską (1 t., b. l. 52).

Iš 2023 m. balandžio 17 d. – 2023 m. balandžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti Kretingos miesto vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, pavadinimais Nr. KAM1_20220809_123500, Nr. KAM9_20220809_123500.

Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. Nr. KAM1_20220809_123500. Vaizdo įrašo data – 2022 m. rugpjūčio 9 d., laikas – nuo 12:34:59 iki 13:19:59 (GMT +3:00). Filmuojama Rotušės aikštė, Kretingoje, iš Rotušės aikštės pietinės pusės. Apžiūrint vaizdo įrašą, matyti kaip ant suoliukų, esančių Rotušės aikštėje, netoli prie Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklo, sėdi tamsiai apsirengęs asmuo, po to ateina kiti tai tamsiai, tai šviesiai apsirengę asmenys, vieni nueina, kiti ateina - vieni atsisėda ant suoliukų, kiti stovi. Identifikuoti konkrečiau kokie tai asmenys neįmanoma dėl pernelyg tolimo atstumo. 12:44:25 prie ant suoliuko sėdinčių asmenų, nuo pietinės pusės, prieina tamsiomis kelnėmis ir baltu švarkeliu apsirengęs asmuo – iš aprangos bei vėlesnio vaizdo įrašo, galima suprasti, jog tai – J. Ž.. J. Ž. stovi prie šių asmenų ir 12:46:48 per aikštę (automobilių stovėjimo aikštelę) nueina banko „Swedbank“ (toliau- bankas) link (į rytų pusę). 12:47:30 lipa laiptais į banką. 12:50:10 J. Ž. išeina iš banko, nueina iki automobilių stovėjimo aikštelės vidurio vakarų kryptimi, tačiau 12:50:27 apsisuka ir grįžta į banką. 12:50:43 užlipa laiptais į banką ir 12:51:45 vėl nulipa banko laiptais ir grįžta prie tų pačių ant suoliuko sėdėjusių asmenų ir ten būna, galimai sėdi. 13:00:27 J. Ž. atsistoja su kitu tamsiai apsirengusiu asmeniu ir 13:00:38 pajuda parduotuvės „Grifas“ link (pajuda link aikštelės į šiaurinę pusę, o po to nueina į vakarų pusę link pėsčiųjų perėjos, esančios prie prekybos centro „Maxima“). Iš eisenos ir tolimesnio vaizdo įrašo, galima suprasti, o vėliau ir matyti, jog kitas asmuo, su kuriuo ji eina, tai – A. T.. Šiuos asmenis taip pat galima atpažinti ir sugretinus su vaizdo įrašais, pateiktais AB „Swedbank“. 13:07:17 matyti kaip J. Ž. ir A. T. pareina plačiu šaligatviu (einančiu palei J. K. Chodkevičiaus paminklą) nuo P/C „Maxima“ link parduotuvės „Laura“ (eina nuo vakarinės pusės į rytinę pusę). 13:08:43 dingsta prie įėjimo į parduotuvę „Laura“. Laikotarpiu nuo 13:11:15 iki 13:13:30 operatorius sukinėja vaizdo kamerą, nėra pilno Rotušės aikštės vaizdo. 13:13:35 galima matyti nuo parduotuvės „Laura“ link banko „Swedbank“ pareinantys J. Ž. ir A. T. (nešinas baltu maišeliu), kurie atėję prie banko „Swedbank“ stoviniuoja, galimai kažką kalbasi, 13:14:09 apsisuka ir grįžta link parduotuvės „Laura“, 13:14:45 dingsta iš akiračio prie parduotuvės „Laura“. 13:16:34 galima matyti kaip J. Ž. ir A. T. vėl pareina nuo parduotuvės „Laura“ link banko „Swedbank“. 13:17:08 A. T. pasuka ir eina neįgaliųjų užvažiavimu į banką „Swedbank“, o J. Ž. iš lėto eina toliau į priekį, po to stoviniuoja netoli banko. 13:17:30 pasimato A. T. nešamas baltas maišiukas, neužilgo pasimato ir pats A. T., kuris 13:17:42 prieina prie J. Ž. ir jie abu eina į pietų pusę link Kęstučio g. J. Ž. ir A. T. praeina Kretingos liuteronų bažnyčią ir 13:18:38 prieina prie pėsčiųjų perėjos bei eina per gatvę – į (duomenys neskelbtini) (kurioje gyvena A. T.).

Peržiūrėjus vaizdo įrašą taip pat matyti, jog 12:44:43 į Rotušės aikštės automobilių stovėjimo aikštelę iš pietinės pusės (nuo Kęstučio g.) įvažiuoja tamsios spalvos automobilis, valstybinio Nr. nematyti, pasuka dešiniau ir 12:45:09 prisiparkuoja aikštelės rytinėje pusėje priešais pastatą Nr. 7. 12:45:45 iš automobilio išlipa vyriškis ir iš lėto, pastoviniuodamas nueina link banko „Swedbank“. Kaip įeina į banką, tarp daug judančių aplink kitų asmenų – nematyti. Iš aprangos, judesių galima suprasti, jog tai nukentėjusysis Ž. L.. 12:47:57 matyti banko laiptais nulipantis Ž. L., kuris iš lėto nueina iki automobilio, su kuriuo atvyko, 12:48:28 įsėda į automobilį; 12:48:47 pajuda su automobiliu iš stovėjimo vietos ir nuvažiuoja šiaurinės pusės link ir apsukęs vidury aikštės stovinčius automobilius, išvažiuoja per tą patį išvažiavimą pietinėje pusėje, pro kurį įvažiavo ir pasuka į Kęstučio g. 13:16:00 matyti kaip į Rotušės aikštės automobilių stovėjimo aikštelę iš pietinės pusės (nuo Kęstučio g.) įvažiuoja tamsios spalvos automobilis, valstybinio Nr. nematyti, pasuka dešiniau ir pasistato automobilį vidurinėje automobilių stovėjimo eilėje. 13:17:07 iš automobilio išlipa Ž. L. ir nueina į banką „Swedbank“. 13:17:29 Ž. L. palipa laiptais į banką „Swedbank“. 13:19:59 vaizdo įrašas baigiasi.

Taip pat apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. KAM9_20220809_123500. Vaizdo įrašo data – 2022 m. rugpjūčio 9 d., laikas – nuo 12:34:59 iki 13:19:54 (GMT +3:00). Filmuojama Kretingoje, Rotušės aikštės žiedas prie Birutės g., pastatai Nr. 13 (kur įsikūrusi parduotuvė „Senukai“) ir dalis Nr. 14 pastato (kur įsikūrusi parduotuvė „Grifas“). Filmuojama iš Rotušės aikštės pietinės pusės, kamera nukreipta į šiaurės vakarų pusę. Apžiūrint vaizdo įrašą, matyti kaip laiku 13:03:03 J. Ž. su A. T. ateina nuo P/C „Maxima“ ir lipa laiptais į parduotuvę „Grifas“. Pirmoji įeina J. Ž.. 13:04:50 iš parduotuvės „Grifas“ išeina J. Ž., iš paskos ir A. T., ir eina į tą pusę, kur matoma parduotuvė „Senukai“ (į pietų pusę). 13:05:18 jie sustoja, pastoviniuoja ir 13:05:31 apsisuka bei nueina link parduotuvės „Grifas“, ją praeina ir juda prekybos centro „Maxima“ link (1t., b. l. 68-70).

Iš 2022 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK VS tyrėjos R. Š. tarnybinio pranešimo dėl atpažinimo matyti, jog 2022 m. rugsėjo 14 d. atlikus pateiktų vaizdo įrašų apžiūrą buvo nustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys. Vaizdo įraše Nr. KAM1 nuo Swedbanko pusės link perėjos ateina moteris ir vyras. Moteris iš bendrų veido bruožų atpažįstama kaip J. Ž., o vyras taip pat iš bendrų veido bruožų atpažįstamas – A. T. (1 t., b. l. 66).

Iš 2022 m. spalio 12 d. AB „Swedbank“ rašto Nr. S/8244 matyti, jog informuojama, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d., po 12:47 val., bankomate H741, Ž. L. išduota bekontakte mokėjimo kortele Debit MC Nr. 516793******2347, 12:48 val. buvo atliekamos operacijos su mokėjimo kortele Nr 516793******6967, kuri išduota J. Ž. (1 t., b. l. 74).

Iš 2023 m. sausio 19 d. AB „Swedbank“ rašto Nr. S/638 matyti, jog informuojama, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo atliekamos operacijos Ž. L. išduota bekontakte mokėjimo kortele Debit MC Nr. 516793******2347 ir prie šio rašto pridėtas šia kortele minėtą dieną atliktų operacijų sąrašas. Iš šio sąrašo matyti, jog 12:47:02 val. bankomate H741/HB, Rotušės a. 6, Kretinga, buvo atlikta balanso peržiūra. 13:03:49 val.- pirkinys K. P. prekybos įmonėje už 8,40 Eur (statusas – patvirtinta); 13:04:17 val. - pirkinys K. P. prekybos įmonėje už 3,58 Eur (statusas – patvirtinta); 13:04:33 val. – pirkinys K. P. prekybos įmonėje už 4,40 Eur (statusas – patvirtinta); 13:09:20 val. – pirkinys parduotuvėje „Laura“ už 9,39 Eur (statusas – patvirtinta); 13:09:57 val. – pirkinys parduotuvėje „Laura“ už 8,40 Eur (statusas – patvirtinta); 13:15:25 val. – pirkinys parduotuvėje „Laura“ už 10,00 Eur (statusas – atmesta – nėra lėšų); 13:15:38 val. – pirkinys parduotuvėje „Laura“ už 5,00 Eur (statusas – atmesta – nėra lėšų) (1 t., b. l. 100-101).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

bei bausmės skyrimo J. Ž. ir A. T.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Šio nusikaltimo sudėčiai yra būdinga du veiksniai: neteisėtas mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų perdavimas ar nustatyta tvarka atliekant finansinę operaciją mokėjimo instrumentu neteisėtas panaudojimas tikrų identifikavimo duomenų.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų J. Ž. ir A. T. kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyti J. Ž. parodymais, taip pat nukentėjusiojo Ž. L. parodymais, kurie atitinka kitus byloje surinktus ir nuosprendyje išdėstytus vieni kitus iš esmės atitinkančius bei papildančius ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus. Nuosprendyje aptartų įrodymų visuma ir AB „Swedbank“ bei Kretingos miesto savivaldybės kamerose užfiksuota vaizdo medžiaga, AB „Swedbank“ banko pateikta informacija apie kaltinamųjų ir nukentėjusiojo banko sąskaitas, atliktas bankines operacijas iš esmės patvirtina, kad J. Ž. ir A. T. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamų veikų aplinkybes. Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Kaltinamoji J. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkaujant, nes ji nežinojo, kad bankomate bus palikta kortelė ir iš anksto neplanavo pasisavinti svetimos banko kortelės. Ši mintis jai kilo spontaniškai. Teismas šiuo aspektu pasisakys plačiau.

Pažymėtina, jog pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas, tai tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009). Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Analizuojamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad nors kaltinamoji J. Ž. neplanavo pasisavinti svetimos banko mokėjimo kortelės, tačiau ją pasisavino, ir toliau ji nusikalstamą veiką tęsė kartu su A. T., t. y. neteisėtai įgytą svetimą banko kortelę su Ž. L. tapatybės patvirtinimo duomenimis ji perdavė A. T., po ko jie kartu ėjo į parduotuves „Grifas“ ir „Laura“ ir jose 5 kartus atsiskaitant už pirkinius panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Šie bendri kaltinamųjų veiksmai rodo bendrą jų tyčią ir tikslą, t. y. jie kartu siekė bendro rezultato – siekė apgaule įgyti svetimą turtą – įsigyti prekių už jas atsiskaitant neteisėtu būdu įgyta mokėjimo priemone ir atsiskaitymui panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Šios išvados yra pagrįstos remiantis byloje esančiais vaizdo įrašais, kurie neabejotinai įrodo kaltinamųjų bendrą veikimą, todėl šios aplinkybės, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, nėra pagrindo pašalinti iš kaltinimo.

Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, ir jie reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

J. Ž. padarė du apysunkius nusikaltimus. Praeityje teista du kartus, teistumas išnykęs, bausta administracine tvarka. J. Ž. dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir dėl savo elgesio gailėjosi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (su nukentėjusiuoju susitiko ir žalą atlygino jos sutuoktinis), kas laikytina jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė veikdama bendrininkų grupe ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. Ž. nurodė, kad augina 5 nepilnamečius vaikus, dirba, jos darbo užmokestį per mėnesį sudaro apie 400 Eur suma. Paaiškino, kad nebevartoja alkoholio, savo poelgį vertina kritiškai. Teismas sutinka su prokurorės pozicija, kad kaltinamajai J. Ž. dėl šeimyninių aplinkybių ir finansinės padėties būtų sudėtinga sumokėti net minimalią baudą, todėl šiuo atveju J. Ž. skirtina griežtesnė bausmės rūšis – areštas, jos dydį, įvertinus visas bylos aplinkybes, nustatant šiek tiek mažesnį nei šios bausmės vidurkis.

Teismas sprendžia, kad J. Ž. elgesys gali būti koreguojamas neizoliavus jos nuo visuomenės. Bausmės paskirtį, numatytą BK 54 straipsnyje, teismo įsitikinimu, galima pasiekti pritaikant kaltinamajai BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, t. y. atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 mėnesiams, paskiriant jai intensyvią priežiūrą 5 mėnesiams ir nustatant baudžiamojo poveikio priemones, kurios teismo vertinimu turės teigiamos įtakos kaltinamosios elgesio koregavimui – viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ji turi būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.30 val., jei tai nėra susiję su darbu (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas), tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas) bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

A. T. padarė du apysunkius nusikaltimus. Praeityje teistas, be kita ko už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjęs, niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena iš valstybės teikiamos paramos, kuri, jo žodžiais tariant, siekia apie 80 Eur per mėnesį. Nors posėdžio metu nurodė, kad turi du nepilnamečius vaikus, tačiau iš byloje esančių kaltinamojo anketinių duomenų (duomenų iš Gyventojų registro) matyti, kad nepilnamečių vaikų jis neturi. Viso proceso metu kaltu neprisipažino, demonstravo abejingumą ir atsainų požiūrį tiek į vykstantį procesą, tiek į savo veiksmų vertinimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. T. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Už padarytų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato šias alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 6 metų. Akivaizdu, kad baudos dėl savo finansinės situacijos A. T. negalėtų sumokėti. Be to, jis yra nesumokėjęs ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudos, kuri šiuo metu yra išieškoma priverstinai antstolio Zeno Zenkevičiaus kontoroje (1 t., b. l . 184-186). Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam A. T. paskirti realią subendrintą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje. Kaip ir pasisakyta anksčiau, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir nustačius jos dydį tokį, kokio prašo prokurorė, būtų pažeistas teisingumo viršenybės ir proporcingumo principas. Teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimais padaryta žala yra nedidelė, ji yra atlyginta, nukentėjusysis jokių pretenzijų nereiškė, todėl sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam A. T. turi būti paskirta arešto bausmė, jos dydį, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei sunkinančias aplinkybes, nustatant didesnį nei šios bausmės vidurkis. Teismo manymu, būtent tokia bausmės rūšimi ir dydžiu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje.

Dėl kitų klausimų

J. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kompaktinis diskas (1 vnt.) paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 235 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

J. Ž. pripažinti kalta padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 42 parų areštą.

J. Ž. pripažinti kalta padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 45 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirti J. Ž. galutinę subendrintą bausmę – 45 paras arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir J. Ž. paskirtos 45 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant jai intensyvią priežiūrą pirmiesiems 5 (penkiems) mėnesiams ir įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.30 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. T. pripažinti kaltu padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 70 parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

A. T. pripažinti kaltu padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 80 parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirti A. T. galutinę subendrintą bausmę – 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

A. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. T. privalo per 7 kalendorines dienas prisistatyti į arešto bausmės atlikimo vietą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos faktinio pradėjimo vykdyti dienos.

Kompaktinį diską (1 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.