Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinio atsakovei J. R. dėl statinių nugriovimo, tretieji asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. 2025 m. gegužės 15 d. ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį ir papildomus įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

4. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

5. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, vertindamas, kad ieškovė nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

6. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis, ir prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Tuo atveju, jeigu ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui įstatyme keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti (CPK 138, 115 straipsnio 2 dalis).

7. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, privalo nurodyti ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) ir ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą). Būtent ieškinio elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką – bylos nagrinėjimo ribas ir juos nurodyti yra išskirtinė ieškovo teisė ir pareiga (CPK 42 ir 135 straipsniai). Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra ir šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida.

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismo įpareigoti atsakovę (statinio naudotoją) nugriauti valstybinėje žemėje esantį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą fiziškai susidėvėjusį ir keliantį pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai statinį. Nurodė, kad atsakovė, kaip statinio naudotoja, teisės aktais (Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalis) jai nustatytų pareigų nevykdo, atsakovė nuo 2023 m. kovo 29 d. yra informuota apie pavojų aplinkiniams keliantį ir be jokio teisinio pagrindo užimantį valstybinę žemę statinį, tačiau jokių aktyvių veiksmų per 2 metus nesiėmė, todėl ieškovė, vykdydama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punkte įtvirtintą statinių naudojimo priežiūros funkciją valstybinėje žemėje ir būdama Statybos įstatymo 49 straipsnio nurodytu viešojo administravimo subjektu, turi teisę ir pareigą imtis Statybos įstatymo 40 straipsnyje 4 punkte nurodytų veiksmų, jei statiniai (tiek pastatyti, tiek nebaigti statyti) yra fiziškai susidėvėję ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus per ilgą laiką statinių savininkų (naudotojų) nėra šalinamas.

9. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi teismas konstatavo, kad ieškovė jai 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatytų trūkumų pilnai neištaisė, kadangi nepateikė duomenų apie prašomo nugriauti statinio mirusios savininkės teisių perėmėjus ar duomenų, kad šios teisės nebuvo perimtos. Taip pat nepateikė įrodymų, kad negali gauti papildomų duomenų, kurie reikalingi gauti informacijai apie V. M. įpėdinius.

10. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikosi pozicijos, kad ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas yra aiškūs. Taip pat ieškovė yra pateikusi įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Nurodė priežastis ir pateikė įrodymus, kad ieškovė neturi ir dėl objektyvių priežasčių negali gauti įrodymų apie V. M. įpėdinius, kuriuos reikalauja pateikti teismas. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie prašomo nugriauti statinio mirusios savininkės teisių perėmėjus, kadangi pagal ieškovės pateiktus duomenis, ieškinys ir yra reiškiamas atsakovei, kaip statinio, esančio valstybinėje žemėje, naudotojai; ieškovei nėra žinomi jokie kiti statinio savininkai ar naudotojai išskyrus atsakovę. Todėl ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad nustatyti trūkumai visa apimtimi nebuvo pašalinti.

11. Reikšminga tai, kad trūkumų ištaisymo institutą taikant formaliai ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet pavyzdžiui parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

12. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju - ieškiniui priimti - reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas.

13. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pernelyg formaliai aiškinant ir taikant ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatas ir neatitinka civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principų ir teisminės gynybos prieinamumo principų.

14. Iš ieškovės patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai nurodė ieškinio dalyką ir pagrindą sudarančias aplinkybes. Nors ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti atsakovą ir kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesines padėtis, duomenis apie juos (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau įtvirtinta pareiga nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų duomenis negali būti suabsoliutinta, nes tam tikrais atvejais į teismą besikreipiantis asmuo dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali nurodyti tikslių proceso dalyvio asmens ar kitų duomenų. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi. Jeigu pirmiau nurodyti duomenys ieškovui viešuose registruose neprieinami ir negali būti žinomi iš tarp ginčo šalių anksčiau susiformavusių teisinių santykių, ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas. Tam tikri neesminiai trūkumai, nesudarantys kliūčių tolesnei proceso eigai, neturėtų būti pagrindas pernelyg formaliai taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, taip suvaržant asmens teisę kreiptis į teismą.

15. Šiuo atveju Vykdydama 2025 m. balandžio 14 d. nutarties įpareigojimus, ieškovė nurodė ir pateikė įrodymus, kad ėmėsi priemonių surinkti teismo nurodytus įrodymus (duomenis), tai yra papildomai pateikė notaro atsakymą, 2023 m. kovo 29 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktą, Nekilnojamojo turto registro išrašą, VĮ Registrų centro 2025 m. gegužės 14 d. raštą. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė atliko visus jai prieinamus veiksmus, siekiant nustatyti suinteresuotus asmenis byloje. Tačiau dėl objektyvių priežasčių - neturėdama V. M. asmens kodo, ji negalėjo gauti ir pateikti teismui duomenų apie prašomo nugriauti statinio mirusios savininkės teisių perėmėjus ar duomenų, kad šios teisės nebuvo perimtos.

16. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, pažymima, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai), turi įvertinti ieškovo galimybę disponuoti tokiais duomenimis, taigi ir galimybę nurodytą konkretų ieškinio trūkumą pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016). Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei teismas nustatytų aplinkybes, susijusias su netinkama šalimi, teismui nesuteikta teisė veikti savo nuožiūra, o netinkamos šalies pakeitimas tinkama išimtinai yra susijęs tik su šalių valia (CPK 13 straipsnis, 45 straipsnio 1 dalis). Ieškovas savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galbūt pažeistas teises. Tam tikro asmens, kuris, teismo nuomone, taip pat turėtų atsakyti pagal ieškinį, nenurodymas neturėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinio trūkumas, kadangi tai nėra esminė kliūtis tolesnei proceso eiga, todėl ir šiuo aspektu, teismo reikalaujamų duomenų nepateikimas, negalėjo būti pripažintas ieškinio trūkumu, kurio nepašalinus gali atsirasti CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės. Kiti patikslintame ieškinyje ieškovės nurodyti duomenys ir įrodymai ieškinio priėmimo stadijoje yra pakankami ieškinio faktiniam pagrindui nustatyti.

17. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria ieškovės atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismo kaip ieškinio trūkumai nurodyti aspektai nesudaro esminių ieškinio trūkumų, dėl kurių civilinė byla apskritai negalėtų būti iškeliama.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartyje, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, ieškovei nekonkretizuota ir neišaiškinta, kaip ir kokiais kitais būdais ieškovė turėtų pašalinti teismo nurodytus trūkumus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Statybų mechanika“ v. RAB „Iglus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-302/2013). Nustatyta, kad nutartyje dėl trūkumų šalinimo teismas neišaiškino ir nepasiūlė kitų duomenų apie asmenį gavimo būdų, o ieškovei neturint objektyvių galimybių sužinoti teismo reikalaujamų duomenų, ieškinį laikė nepaduotu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas suvaržė ieškovės teises į teisminę gynybą dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių.

19. Reikšminga pažymėti ir tai, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybė, vykdydama jai, kaip valstybinės žemės patikėtinei priskirtas funkcijas, šiuo atveju gina ir viešąjį interesą, t. y. siekia, jog neteisėtai užimta valstybinės žemė būtų atlaisvinta, kad bešeimininkiai, neprižiūrimi pastatai ir susidėvėję senos statybos statiniai nekeltų pavojaus visuomenei (CPK 49 straipsnio 2 dalis). Tai sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo atveju byloje, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja viešasis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis), todėl šiuo atveju teismas turi būti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva.

20. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, vertina, kad kiti skunde nurodyti argumentai dėl skundžiamos teismo nutarties priėmimo neturi esminės teisinės reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje kaip nepašalintus nurodytus ieškinio trūkumus ir aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai pritaikė CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmes procesinį dokumentą (ieškinį) laikyti nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.