- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-06
- Bylos Nr.
- PK-3-496/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-3-00005-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Kaltinamasis
- B. P.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
B. P., a.k(duomenys neskelbtini) gimusi Kelmės rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, turinti 50 procentų neįgalumą, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal BK 155str.1d., 154 str.1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji B. P. 2011m. lapkričio 9d. apie 14 val., Kelmės mieste, Nemakščių gatvėje, prie Kurganovo parduotuvės, girdint pašaliniams asmenims išvadino I. Č. necenzūriniais taip pat įžeidžiančiais žodžiais- „valkata“, „jonaitiene“, „žmogžude“, taip ją viešai žodžiu užgauliai pažemino.
Be to, B. P. 2012m. sausio 10d., apie 14 val. , Kelmės mieste, Vytauto Didžiojo g., prie įėjimo į parduotuvę „MAXIMA“, girdint daugeliui pašalinių asmenų, išvadino I. Č. necenzūriniais taip pat įžeidžiančiais žodžiais „valkata“, „jonaitiene“, „ žmogžude“ , taip ją viešai žodžiu užgauliai pažemino.
Be to , B. P., 2012m. sausio 10d. apie 14 val. 30 min., Kelmės mieste, Dariaus ir Girėno g., ties kirpykla, girdint pašalinimas asmenims išvadino B. P., necenzūriniais žodžiais ir įžeidžiančiais žodžiais „valkata“, „jonaitiene“, „žmogžude“, taip viešai žodžiu ją užgauliai pažemino.
Be to, B. P., 2012m. sausio 10d. apie 14 val. 30 min. Dariaus ir Girėno gatvėje, Kelmės mieste prie kirpyklos, šmeižė I. Č., viešai šaukdama „tu nužudei Valentiną“, paskleidė apie I. Č. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti I. Č., pakirsti pasitikėjimą ja, neva I. Č. padarė nusikaltimą.
Kaltinamoji B. P. kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad ji nurodytomis datomis su I. Č. visiškai nebuvo susitikusi, su ja nekalbėjo, neįžeidinėjo ir nekaltino. Kaltinamoji nurodė, kad 2011 metų lapkričio 11 dieną ji visiškai nebuvo Kelmėje, tai įrodžius Čėsnienė sugalvojo kitą datą, ją kaltina, nors tokio įvykio nėra niekuomet buvę. 2012 metų sausio 10 dieną 14 val. ir 14 ³⁰ val. ji buvo Kelmės centrinėje ligoninėje, jai buvo atliekamos procedūros, ją į ligoninę ir iš jos vežiojo vairuotojas Jakutis, tuo metu ji sunkiai vaikščiojo po sąnario operacijos, todėl negalėjo būti I. Č. nurodomose vietose Kelmės mieste Vytauto Didžiojo gatvėje ir Dariaus ir Girėno gatvėje. Kaltinamoji nurodė, kad jau eilę metų tęsiasi konfliktai tarp jos ir I. Č., ši ją įžeidinėja.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios B. P. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji I. Č. paaiškino, kad ji 2011 metų lapkričio 9 dieną apie vidurdienį ėjo į Kurganovo parduotuvę pirkti cigarečių, kurias ketino nuvežti dukrai į Angliją. Šioje parduotuvėje reikiamų cigarečių nerado, todėl kartu su R. V. ėjo Nemakščių gatve link Maximos parduotuvės. Jos gatvėje susitiko B. P., kuri ją išvadino necenzūriniais žodžiais bei žodžiais: „valkata“, „žmogžude“, „jonaitiene“. Kitą kartą, 2010 metų sausio 10 dieną, apie vidurdienį Kelmės miesto centre, Vytauto Didžiojo gatvėje prie „budinčios“ parduotuvės susitiko I. M., su kuria pakalbėjo ir abi nuėjo į Maximos parduotuvę. Išeinant iš šios parduotuvės, jos tarpduryje susitiko B. P., įeinančią į parduotuvę. B. P. jai pasakė, kad ji nužudė Valentiną, vadino ją žmogžude, valkata. Ji su M. išėjo iš parduotuvės kaltinamajai nieko nepasakiusi. Po to, ji nuėjo į Šiaulių banką, pasiėmė pinigus. Pažyma patvirtina, kad ji banke buvo 14.11 val. Nukentėjusioji I. Č. paaiškino, kad išėjusi iš banko, Dariaus ir Girėno gatvėje susitiko R. V., grįžtančią iš kapinių. Jos pradėjo kalbėti. Tuo metu, vėl pro šalį ėjo B. P. ir vėl ją iškoliojo, vadino valkata, žmogžude, vėl sakė, kad ji nužudė Valentiną. Nukentėjusioji paaiškino, kad B. P. ją kolioja, užgaulioja jau seniai, ji pyksta dėl to, kad ji pradėjo globoti ir trejus metus globojo V. M. ir I. V., kuriuos anksčiau, penkerius metus slaugė B. P., bet ši buvo atleista. Nukentėjusioji nurodė, kad B. P. pastoviai ją kaltina nužudžius globojamus žmones. Ji dėl to labai išgyvena, jaudinasi, jaučiasi pažeminta, prislėgta. Pavadinimą „Jonaitiene“ ji supranta, kaip įžeidžiantį, nes moteris tokia pavarde buvo nuteista už nužudymą. Prašo priteisti iš B. P. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji paaiškino, kad dėl 2011m. lapkričio mėnesio 9 dienos įvykio ji į policiją nesikreipė, nes tą pačią dieną turėjo išvažiuoti pas dukrą į Angliją, laukė atvažiuojančio mikroautobuso.
Liudytoja R. V. parodė, kad 2011m. lapkričio mėnesį jos draugė I. Č. ketino važiuoti į Angliją ir jos paprašė padėti prieš kelionę apsipirkti. Jos ėjo gatvele už Kurganovo parduotuvės ir susitiko B. P.. Ši garsiai gatvėje iškoliojo I. Č. necenzūriniais žodžiais, vadino „žmogžude“ ir panašiai. Tuo metu gatvėje buvo žmonių, be to B. P. minėtus žodžius sakė ne tyliai, o garsiai, tiesiog šaukė. Liudytoja paaiškino, kad kitą kartą, žiemą, 2012m. sausio 10 dieną, ji ėjo iš kapinių ir ties kirpykla (gatvė nuo šviesoforo link kapinių) susitiko I. Č., išėjusią iš banko, sustojo su ja pasikalbėti. Tuo metu, nuo miesto centro pro jas praėjo B. P.. Ši tik praėjusi atsisuko ir šaukė, koliojo I. Č. necenzūriniais žodžiais, vadino „jonaitiene“, „žmogžude“, sakė „tu nužudei Valentiną“. Po tokių B. P. žodžių I. Č. apsiverkė ir pasakė, kad B. P. tą dieną jau antrą kartą ją užsipuolė.
Liudytoja I. M. paaiškino, kad vieną dieną susitiko su I. Č. gatvėje, netoli Maximos parduotuvės, jos ėjo link tos parduotuvės. Tuo metu nuo Maximos parduotuvės ėjo B. P., kuri prisiartinusi įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais išvadino I. Č.. B. P. žodžių šiuo metu ji nebeprisimena, tik žino, kad jie buvo labai užgaulūs. Apie B. P. pasakytus žodžius ji geriau prisiminė apklausiama policijoje netrukus po šio įvykio.
Liudytoja A. K. paaiškino, kad pažįsta B. P. maždaug nuo 2000 metų. Ji nėra girdėjusi konkrečių B. P. pasisakymų apie I. Č., tačiau žino, kad nesutarimų tarp jų yra nuo to laiko, kai I. Č. pradėjo prižiūrėti, slaugyti V. M.. Anksčiau V. M. slaugė B. P., bet V. M. jos paslaugų atsisakė.
Liudytoja V. B. nurodė nieko nežinanti apie tai, kad B. P. įžeidinėtų I. Č., tačiau nori paliudyti, kad I. Č. esą ją ir B. P. šmeižia.
Liudytojas S. J. paaiškino, kad jis yra artimas B. P. draugas, jis dirba Kelmės ligoninėje vairuotoju ir 2012 metų sausio mėnesį nuo 4 dienos iki 10 dienos jis vežiojo B. P. į ligoninę reabilitacijos procedūroms kasdieną nuo pietų – apie 12 ³⁰ val. iki 15-16 val. Liudytojas nurodė, kad tuo metu B. P. buvo po sąnario keitimo operacijos, vaikščiojo su ramentais ir jis mano, kad tuo laikotarpiu, kai jis ją nuveždavo į ligoninę, iki parvežimo į namus apie 16 val. ji būdavo ligoninėje, nors jis su ja kartu ligoninėje nevaikščiojo, jis dirbo jam ligoninės pavestus darbus.
Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-3-322/2012m., 2012m. vasario 7 dienos nutarimu (l.3-4) B. P. nubausta pagal ATPK 174str. už tai, kad 2012m. sausio 10d. apie 14 val., Kelmėje, Vytauto Didžiojo g., ties namu Nr. 49, pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, viešoje vietoje, necenzūriniais žodžiais iškoneveikė I. Č.. Be to, B. P., 2012m. sausio 10d., apie 14 val. 30 min., Kelmėje, Dariaus ir Girėno g., ties namu Nr. 5, pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, viešoje vietoje, necenzūriniais žodžiais iškoneveikė I. Č.. Šis nutarimas paliktas galioti 2012m. rugsėjo 3 dienos nutartimi (byla Nr.II-3-322/2012, l.63, 64) ir Šiaulių apygardos teismo nutartimi (byla Nr.II-3-322/2012, l.71-73).
Nors įsiteisėjusiu 2012m. vasario 7d. nutarimu B. P. yra nubausta pagal ATPK 174str. už veiksmus 2012m. sausio 10dieną 14 val. ir 14 val. 30 min. Kelmėje, Vytauto Didžiojo gatvėje ir Dariaus ir Girėno g., ties namu Nr. 5, kuriais ji pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kai viešoje vietoje, necenzūriniais žodžiais iškoneveikė I. Č., ši nuobauda nekliudo nagrinėti privataus kaltinimo bylą B. P. atžvilgiu dėl tuo pačiu metu padaryto I. Č. įžeidimo ir šmeižimo. Tai nepažeidžia non bis in idem principo, nereiškia, kad asmuo yra antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, nes administracinėje byloje buvo įvertinti B. P. veiksmai pažeidžiant viešąją tvarką, o privataus kaltinimo byloje B. P. veiksmai vertinami, kaip asmens garbės ir orumo įžeidimas. Teismų praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Faktas, jog asmuo jau buvo nubaustas administracine tvarka už veiką, kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuojama nusikalstama veika, netraktuotinas kaip besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-07 apžvalga Nr. AB-33-1).
Kaltinamoji B. P. neigia savo kaltę, nurodydama, kad ji visiškai nebuvo įvykio vietose, nebuvo susitikusi nukentėjusiosios, jai nieko nesakė. Šie paaiškinimai vertinami, kaip kaltinamosios pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Kaltinamosios B. P. pateiktos gydomosios kūno kultūros kabineto paciento kortelė ir fizioterapijos skyriaus lankytojo kortelė (l.11-13) nepaneigia P. B. kaltės dėl 2012-01-10 įvykio, nes šiose kortelėse nurodyta tik apsilankymo kabinetuose diena, nenurodant valandos, o procedūros nurodytuose kabinetuose trunka trumpą laiką. Liudytojas S. J. yra kaltinamajai artimas asmuo, be to, jis nurodo tik nuvežęs B. P. į ligoninę ir ją parvežęs, su ja nebuvęs, todėl jo parodymai negali paneigti kitų asmenų parodymų. Be to, jo parodymai, kaip nepaneigiantys B. P. kaltės yra įvertinti administracinėje byloje. Minėtus kaltinamosios paaiškinimus paneigia nukentėjusiosios I. Č., liudytojų R. V., I. M., A. K. parodymai, administracinėje byloje Nr.II-3-322/2012 medžiaga.
Kaltinamosios aiškinimo, kad ji nebuvo susitikusi I. Č. 2011-11-09 dieną nepatvirtina jokie įrodymai, o įvykio faktą patvirtina nukentėjusioji, bei liudytoja R. V..
BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytas šmeižimas yra paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyti šį nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai – šmeižimas neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Tai yra tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis) padaroma nusikalstama veika, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl šmeižimo tik nustačius, kad jis suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ši žemina žmogaus garbę, ir to norėjo. BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas įžeidimas yra tyčinis (tiesiogine tyčia padaromas) viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Norint nustatyti, ar kaltinamosios veiksmai atitinka Lietuvos BK 155str. 1d. dispoziciją, reikalinga įvertinti, ar kaltinamosios žodžiai nukentėjusiąją pažemino užgauliai.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką ir ne kartą yra išaiškinęs, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Asmuo, necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais išplūsdamas kitą asmenį, t.y. nepadoriai, užgauliai formuluodamas, šį asmenį apibūdina neigiamai ir taip žemina jo orumą. Nepadoriai apibūdindamas asmenį girdint kitiems žmonėms kaltininkas suvokia, kad viešai užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori, t.y. veikia tiesiogine tyčia, todėl tokia veika turi būti kvalifikuojama pagal Lietuvos BK 155str. 1d. (LAT 2005-09-27 nutartis Nr. 2K-385/2005, 2005-05-24 nutartis Nr. 2K-269/2005, 2008-04-29 nutartis Nr. 2K-201/2008).
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji B. P. 2011m. lapkričio 9 dieną, vėliau 2012 metų sausio 10 dieną du kartus necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais „valkata, žmogžude, jonaitiene“ ir kitais išplūdo nukentėjusiąją viešai - miestelio gatvėje ir miestelio centre, prie parduotuvės, visais atvejais esant pašaliniams asmenims, tai įrodo, kad kaltinamoji B. P. veikė tiesiogine tyčia, todėl jos veiksmai visais trimis atvejais atitinka Lietuvos BK 155str. 1d. dispoziciją.
Nukentėjusioji I. Č. kaltina B. P. pagal BK 155str.1d., kad ši ją šmeižė viešai šaukdama „tu nužudei Valentiną“, taip paskleidė apie I. Č. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti ją, pakirsti pasitikėjimą ja, neva ji padarė nusikaltimą. Šmeižimas padarius sunkų nusikaltimą yra numatytas BK 155str.2d., tačiau vertinant B. P. veiką teismą riboja nukentėjusiosios skundas. Kaltinamoji B. P. viešai pasakė žinią, kad nukentėjusioji „nužudė Valentiną“ (tačiau nepasakė tyčia ar neatsargiai nužudė), turėdama omenyje konkretų asmenį, kuriuo rūpinosi nukentėjusioji, kuris yra miręs, tačiau žinodama, kad I. Č. nėra nuteista už nusikaltimo padarymą, todėl pripažįstama, kad B. P. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina nukentėjusiąją, pakerta pasitikėjimą ja, todėl B. P. veiksmai atitinka BK 154str.1d. Iš kaltinimo išjungiamas žodis „sunkų“ nusikaltimą, nes tyčinis nužudymas ir neatsargus gyvybės atėmimas yra du skirtingi nusikaltimai, kurie labai skiriasi pagal sunkumą, o byloje nėra duomenų, kad B. P. būtų konkretizavusi savo teiginį, kurį iš šių nusikaltimų padarė nukentėjusioji.
Kaltinamosios B. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių atsakomybių nėra nustatyta.
Nukentėjusioji I. Č. prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl patirto streso, pažeminimo.
CK 6.250 str. 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus ( jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t.t. – Lietuvos CK 6.282str.), t.y. siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (LAT 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji pažemino nukentėjusiąją I. Č. tris kartus viešai, Kelmės miesto gatvėje, bei prie gausiai lankomos parduotuvės, išplūsto ją žeminančiais ir necenzūriniais žodžiais, bei šmeižė nukentėjusiąją, kad ši nužudė žmogų, tuo pažemino nukentėjusiąją, paskleidė informaciją, kuri gali pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiąja, todėl yra pagrindas priteisti nukentėjusiajai I. Č. neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį yra atsižvelgtina į tai, kad konfliktai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios tęsiasi ilgą laiką, kaltinimai reiškiami iš abiejų pusių, kaltinamoji B. P. yra neįgali, turi 50 procentų darbingumo, todėl teismas pripažįsta tikslingu priteisti nukentėjusiajai iš kaltinamosios B. P. po 250 Lt. neturtinės žalos atlyginimo už kiekvieną nusikalstamą veiką, iš viso 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Be to, kaltinamoji turi atlyginti nukentėjusiajai išlaidas advokato pagalbai (BPK 106str.2d.).
Kaltinamoji B. P. yra neteista, silpnos sveikatos, todėl jai skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už bausmės vidurkį.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
- pagal Lietuvos BK 155str. 1d. (dėl 2011-11-09 įvykio) ir nuteisti laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams;
- pagal Lietuvos BK 155str. 1d. (dėl 2012-01-10d. 14 val. įvykio) ir nuteisti laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams;
- pagal Lietuvos BK 155str. 1d. (dėl 2012-01-10d. 14 ³⁰ val. įvykio) ir nuteisti laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams;
- pagal Lietuvos BK 154str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63str.1,4d. bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.
Priteisti I. Č. iš B. P. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 800 Lt (aštuonis šimtus litų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.